Štai vėl sugrįžta jos šiluma ant vaiko galvos, rankos raukšlėtos, su didelėm dėmėm, akys išblukę ir geros, ir dabar turiu tą knygą, ir šią dieną būtinai atsiverčiu, ir laikas, mano šeimos gyvenimas, mano Tėvynės ir žmonių šviesa sugrįžta.
Žyma: Algimantas Rusteika
ALGIMANTAS RUSTEIKA: Niekas nebeišgelbės tų, kurie neturi, už ką numirti
Per itin trumpą laiką užsiliepsnoja sunkiai įsidegantis, impregnuotas ir moderniais antigaisriniais skysčiais apdorotas (o jei neapdorotas – tai apie kokį lygį iš viso kalbam?) ąžuolinis karkasas? Ir dar gaisrui kaip reikiant neįsidegus valdžia visam pasauliui praneša, jog padegimo galimybė atmesta, nors jokie tyrimai dar net nepradėti?
Rinkiminis pavasaris
Mums tik atrodo, kad valstybės miršta švilpiant bomboms ir žlegant tankų vikšrams, nužudžius gynėjus ir sugriovus miestus, išprievartavus visas moteris ir užspardžius vyrus
Turim atrasti ne tik tikrą kelią, bet ir vienas kitą
Vieni mato žmogų ir kasdien abejoja, ar yra teisūs, kiti mato idėjas, niekada neklysta ir dėl idėjos paaukos kiek tik nori žmonių.
ALGIMANTAS RUSTEIKA: Kaip jie mūsų pinigus dalinosi
Partijų finansavimo mechanizmas tam ir sugalvotas, kad ši sistema būtų amžina. Ją pakeisti gali tik tos pačios partijos, kurios ją priėmė ir iš jos maitinasi. Esminėms permainoms reikalinga kritinė problemą suvokiančių ir ilgai veikti pasiryžusių žmonių masė, kurios kol kas nematau.
ALGIMANTAS RUSTEIKA: Apie laisvę ir vergus
Ir vargas darantiems, nes jie tai visada suklysta! Ak, kaip aš myliu vergus, kurie ilsisi išsidrėbę tribūnose ir bijo net pirštą pakrutinti, bet viską žino kaip nereikia daryti! Kaip reikia jie nežino, bet tai juk nesvarbu, svarbiausia atsinešti dar alaus ir pasakyti – ne taip reikėjo, jūs viską darot ne taip!
