Reformų metmenys

Demokratinių reformų
metmenys

2018 m. rugsėjo 20 d.

Valstybėje kasmet vis akivaizdžiau matomi gilėjančios sisteminės krizės požymiai. Esminiai valstybės stabilumą ir jos ateitį lemiantys klausimai nesprendžiami, dėl ko vis didėja socialinė atskirtis, emigracija, turtinė nelygybė, visuomenėje auga įtampa ir nusivylimas. Valdančioji politinė klasė nebeturi nei reikšmingų idėjų, nei jas įgyvendinančių asmenybių.

Politikos, žiniasklaidos ir verslo interesų grupės sukūrė uždarą valdžios sistemą, kurios tikslas — bet kokia kaina išsaugoti savo privilegijuotą padėtį. Galintieji priimti lemiamus sprendimus esminių pokyčių nesiima, nes tai valdančiajam elitui nenaudinga, o siekiantieji permainų yra nuo politikos atskirti ir marginalizuojami. Valstybės reformavimo būtinybės suvokimas ir net šio klausimo svarstymas viešojoje erdvėje užblokuotas.

Kauno Forumas pareiškia, kad krizės priežastis yra pati politinė sistema, kuri ne tik nieko nebegali pakeisti, bet pati generuoja problemas ir nei vienos nesugeba išspręsti. Ne tik valdžia, bet ir savo valstybe nebepasitiki vis didesnė visuomenės dalis. Partokratijos užvaldyta imituojamos demokratijos valdžios sistema, turinti oligarchinės-nomenklatūrinės santvarkos bruožų, tampa didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui, o galimos geopolitinės krizės atveju – net valstybės išlikimui.

Visuomenėje turi būti pradėta diskusija dėl esminio valstybės atsinaujinimo. Kauno Forumas siūlo apsvarstyti tokias demokratines reformas, kurios užtikrintų būtinas sąlygas sugražinti Lietuvos Respubliką jos piliečiams:

1. Rinkimai

1. Proporcinė rinkimų pagal partijų sąrašus sistema panaikinama. Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimai vykdomi tik vienmandatinėse rinkimų apygardose.

2. Ir Seimo, ir savivaldybių tarybų rinkimuose teisę kelti kandidatus turi politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, pilietiniai judėjimai, įsiregistravę politinės kampanijos dalyviais, o taip pat kiekvienas pilietis gali kandidatu iškelti pats save, surinkęs nustatytą skaičių rinkėjų parašų.

3. Valstybės parlamento deputatų skaičius mažinamas ir nustatomas 101 nario Seimas.

4.Keičiama politinių partijų finansavimo tvarka. Visos partijos ir kitos organizacijos, įsiregistravę politinės kampanijos dalyviais, savo veiklą gali finansuoti tik iš savo narių mokesčio ir, įstatymo nustatyta tvarka – iš savo šalininkų gyventojų pajamų mokesčio dalies.

5. Politinės partijos privalo kas mėnesį deklaruoti savo pajamas ir išlaidas. Kitos organizacijos, įsiregistravę politinės kampanijos dalyviais, privalo papildomai deklaruoti savo finansų šaltinius, pajamas ir išlaidas už laikotarpį nuo įsikūrimo momento, o taip pat steigėjų turtą ir pajamas už 5 metus.
Save išsikėlę kandidatais į deputatus piliečiai privalo deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas už 5 metus.

6. Iki šiol politinėms partijoms skirtos biudžetinės lėšos, kurios būtų reformos metu būtų sutaupytos, turi būti skiriamos rinkimų lygiateisiškumui užtikrinti ir skiriamos kiekvienam kandidatui po lygiai rinkiminei kampanijai finansuoti. Pažeidusieji nustatytą jų panaudojimo tvarką šalinami iš rinkimų.

7. Tiesiogine įstatymų leidybos teise galinčių pasinaudoti piliečių skaičius mažinamas nuo 50 000 iki 20 000.

8. Referendumo iniciatyvos teise galinčių pasinaudoti piliečių skaičius mažinamas nuo 300 000 iki 100 000.

9. Tapęs Premjeru ar Vyriausybės nariu Seimo narys netenka Seimo nario mandato.

2. Teisė, teisėtvarka ir teisingumas

1. Turi būti užtikrinama piliečių teisė kontroliuoti teismų veiklą. Ne mažiau kaip 2/3 visų lygių teisėjų ir prokurorų etikos ir drausmės priežiūros komisijų narių turi sudaryti tiesiogiai piliečių renkami asmenys.
Būtina išnagrinėti Lietuvos Sąjūdžio siūlomoje teisėsaugos petvarkos programoje numatytų apylinkių teisėjų ir apylinkių prokuratūrų vadovų rinkimų tiesioginiu piliečių balsavimu tikslingumą.

2. Įvedamas teismo tarėjų institutas.

3.Įstatymo nustatyta tvarka ypatingai svarbiose ekonominės ir politinės korupcijos bylose įvedamas prisiekusiųjų teismo institutas.

4. Valstybės kontrolierius renkamas tiesioginiu piliečių balsavimu.

5. Priimamas politinės korupcijos įstatymas. Ekonominiams – korupciniams nusikaltimams senatis netaikoma.

6. Kuriama Specialiojo Prokuroro institucija turi būti nepriklausoma, o jos vadovas renkamas tiesioginiuose rinkimuose.

7. Turi būti ištirti masinio piliečių sekimo ir pasiklausymo atvejai, kalti pareigūnai patraukti atsakomybėn, o sekimo ir pasiklausymo duomenys sunaikinti.

8. Konstitucinio Teismo bandymai prisiimti įstatymų leidybos normines funkcijas turi būti pripažinti negalimais, atitinkamai pakeičiant Konstitucinio Teismo įstatymą.

9. Turi būti priimtas konstitucinis įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiesioginio taikymo. Kiekvienam piliečiui suteikiama teisė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

3. Savivalda

1. Seniūnai ir seniūnijų tarybų nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose.

2. Seniūnijos turi savo reikmėms skirtus finansinius išteklius, juos naudoja ir sprendimus priima savarankiškai.

4. Žiniasklaida

1.Visi neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimo žiniasklaidoje faktai turi būti ištirti, kalti asmenys nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

2. Politinių jėgų ar atskirų politikų protegavimas, neužtikrinant teisės lygiomis sąlygomis skleisti įstatymais neuždraustas idėjas ar atsakyti į kritiką visuomeninio transliuotojo eteryje pripažįstamas politine korupcija ir prekyba poveikiu.

3.Nustatomos kassavaitinės, privalomos visuomeniniam transliuotojui laidos parlamentinėms, neparlamentinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms.

4. Nacionalinio radijo ir televizijos bei Visuomenės informavimo įstatymuose įtvirtinamas skirtingų nuomonių svarbiausiais politinio gyvenimo klausimais atstovavimo pariteto principas, pranešant apie būsimą diskusiją atitinkamų nuomonių lyderiams (asmenims ar organizacijoms) ir numatant galimybę jiems dalyvauti diskusijoje, jei toks pageidavimas būtų pareikštas.

5. Estijos pavyzdžiu įsteigiama Nacionalinio transliuotojo žiniasklaidos kontrolieriaus (žiniasklaidos ombudsmeno) institucija – renkama, nepriklausomą nuo politinių ir LRT valdymo organų pareigybė Nacionalinio transliuotojo veiklos atitikimui gerosios žurnalistikos praktikos standartams prižiūrėti ir visuomenės skundų nagrinėjimui.

6. Valdžios institucijos turi viešai skelbti visas viešinimo paslaugas tiesiogiai vykdančias ir lėšas gaunančias žiniasklaidos priemones ir asmenis. Visi užsakyti straipsniai, laidos ir kiti informaciniai produktai turi būti viešinami nurodant užsakovą, užsakymo numerį, datą ir sumokėtą sumą.

5. Monopolizmas ir atskirtis

1. Viešai svarstoma ir priimama Nacionalinė vidutiniosios klasės atgaivinimo programa.

2. Įstatymais visuotinai remiamas ir skatinamas smulkusis ir vidutinis verslas.

3. Priimamos ir įgyvendinamos kompleksinės priemonės kovai su monopolizmu ir oligopolijomis.

Kauno Forumas ragina visuomenę, pilietines organizacijas, atitinkamų sričių specialistus ir visus Lietuvos Respublikos piliečius svarstyti demokratinių šalies reformų pagrindus, teikti pasiūlymus jiems papildyti ir tobulinti, numatyti teisinius ir organizacinius būdus reformų realizavimui ir siekti jų įgyvendinimo.