Kauniečiai už gyvąją Lietuvą
Kultūringoje bendruomenėje ir aplinkoje pirmais smuikais groja intelektas, talentas, įdomi patirtis ir profesiniai pasiekimai, o lovos reikalai praktiškai neaptarinėjami.
Mane labiausiai skaudina siaubingas ideologinis teroras – baisesnis negu sovietmečiu. Sovietmečiu buvo lengva atsilaikyti prieš tą ideologinį terorą, kuris buvo pagrįstas kretinišku optimizmu, pseudooptimizmu, akių užsimuilinimu. Jis buvo užrašytas ant tanko, tai aišku buvo.
Apie lygų teisingumą visiems piliečiams: vieni įtarimai kasdien viešinam, kitų – nutylimi ir bylos vilkinamos.
Siekiantys atimti iš Lietuvos piliečių Konstitucijos laiduojamą pažiūrų ir įsitikinimų laisvę ir persekiodami nekaltuosius už pramanytus ir vis gausėjančius tariamus „neapykantos nusikaltimus“, ŽEIT darbuotojai ir kiti LGBT ideologiją brukantys asmenys neturi pamiršti karčių istorijos pamokų, kai aukos ir persekiotojai ne kartą keitėsi vaidmenimis.
Nepasijuskite per anksti laimėtojais, įtakingieji / pinigingieji žmogaus prigimties dekonstruktoriai ar perdirbinėtojai („naujo žmogaus“ – kaip pažįstama – kūrėjai).
Palaipsniui buvo užvaldyta didžioji žiniasklaida. Homoseksualumas tapo valstybine religija, kaip prie ruso komunizmas. Viskas, kas pasakoma, pagalvojama prieš mažumas, yra blogis, o taip kalbantys – menkystos ir atsilikėliai. O viskas, ką šventieji sako ar daro, yra tiesa.
