Praleisti ir eiti į turinį

Apie nelaisvę laisvėje


Algimantas Rusteika

Čia naktimis būnu mažas, čia su tėčiu einam žuvauti lazdyno stiebų meškerėmis, kurioms išsipjauti lenktiniu peiliuku, kuriuo žaisdavom smygius dobilų pievoj iš sprigtų, dar nereikia leidimo, ir iš pušies žievės išsipjaustėm plūdes, persmeigtas degtuku, ir prisikasėm už klojimo sliekų, vėrėm ant “kuojinio“ kabliuko, pirkto A.Mickevičiaus gatvės krautuvėlėj, ir už tą žvejybą niekam nereikia mokėti, ir dar bijom mokytojų, ir nebijom kaimynų, ir dar viskas tik bus, ežerai ir upės yra mūsų ir miškai yra mūsų, ir nesibaidom būti savim ir galvoti ką norim.

Mes tylėjom, bet nebuvom nuolankūs, mes vakarais sėdėdavom prie laužo, kurį kurdavom kur norėjom ir niekas mūsų nebaudė, tik uodai, atsiprašau, uodės, nes patinams mūsų kraujo nereikia, ir čia jokių tvorų su kameromis nėra, ir jokios apsaugos mūsų pačių saugumui ir gerovei, dar matau, kaip liepsnos atšvaitai žėruoja akyse, kurios prarastos – prarastame pasaulyje nuolankumo nebuvo, ir niekas nematavo, kiek metrų nuo vandens pastatyta mašina, ar ratas ne ant žolytės, ir automobilio jokio neturėjom, ir nebuvom dėl to nelaimingi, o kai panorėdavom – statydavom tą žalsvą palapinę ir miegodavom naktį kur tik užsimanę, ir niekas atėjęs nepasakydavo, kad čia ne tavo žemė.

Čia negalvodavom, kad reikia leidimų ir kaip nepažeisti draudimų, kurių nebuvo, ir niekas valdžios nemylėjo – tokių kvailių nebuvo net valdžioj ir ji bijojo mūsų – ir mes buvom nugalėti, bet nebuvom nuolankūs, ir žmonės, kurių nebėra, susėsdavo prie stalo su savo džiaugsmu ir savo liūdesiu, ir su savo vaikais, ir keldavo taurę sugrubusiom nuo darbo rankom, ir šviesa būdavo jų akyse, ir niekam tai neužkliūdavo, ir dainuodavo – kaip jie dainuodavo! – ir kiekvienas atėjęs būdavo brolis.

Galit juoktis, pirmyn, juk protingesni ir viską žinot, ko nesate matę, geriau už mus, ir iš tų dainų šaipytis, kurie tarp jų nepabuvot ir nematėt tų tikrų akių spindėjimo, to ilgesio ir nepajutot jų širdžių bendrumo, kai sunkiam, pritemusiam ir svetimam pasauly žmonės susirenka kartu, ir jiems būna gera, ir jie dainuoja – taip, ne šventieji ir išduodavo vienas kitą, ir pasiduodavo, ir Dieve, kokie būdavo neteisūs! – bet štai jų sugrubę nuo darbo rankos ima duoną, kelia taurę, štai priglaudžia vaikus ir kambarys prisipildo šviesos, juk prisimenat?

Mes nebuvom nuolankūs, mes nebijojom kalbėti ką norim, nors ne viskas buvo kalbančių galvų dėžėj, bet viskas buvo gyvenime, ir mes nebijojom, kad kas nors įsižeis dėl to, ką galvojam, svajojam, mylim ir sakom, ir kad ateis mūsų nubausti – taip, buvo milicija, kuri pati netikėjo savim, bet nebuvo minčių policijos ir vidinio balso, liepiančio tylėti, ir nebuvo raudono stop krano, ir nebuvo savęs, sustabdančio mintis.

Prarastame pasauly, kurį dar kartais susapnuoju, mes nebuvom laisvi, bet mes nekentėm ir bijojom to, kas dabar laisvai yra ir gyvena tarp mūsų, mes buvom laisvi nelaisvėje, mes esam nebelaisvi laisvėje, ir mes negalvojom, kad išorinę jėgą kada nors pakeistų vidinė baimė, nepasitikėjimas ir netikėjimas, ir kodėl dabar, rašydamas ką galvoju, pagalvojau – o ką kiti pagalvos, o gal kam nors kas nors nepatiks, juk irgi taip be žodžių pasijuntat ir bijot savęs, juk net su savim nebepasikalbat apie tai, apie ką niekas nekalba, tai gal ir man nerašyt apie tai, gal taip dabar jau niekam nebereikia?

Argi jūs nesijaučiat vieniši, bejėgiai ir beprasmiški, argi nematot, kaip nebegalit laisvai mąstyt, nepasimatavę su zombiais ir jų žiopčiojimais į niekur, argi vertinimų nederinat su tuo, kas kalama per visus galus, argi nebijot būti kitokiais, kokių nebereikia, bet jeigu jaučiat ir pamatot, ką sakau – dar esate gyvi, nes numirėliai juk nejunta nieko, nes gyvi lavonai negalvoja nieko, jie nedaro ir nekalba nieko, jie tik ėda gyvuosius ir ėda, nes yra nuolankūs.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: