Valstybė prasideda savivaldybėje

Vladas Vaicekauskas
“Respublika“

(Punskas yra Lenkijoje. Miroslavas – Lietuvoje)

 

Punsko valsčiaus valdymo struktūra

Gyventojai kas penkerius metus balsuodami biuleteniais išrenka viršaitį, 15 narių Tarybą, 33 kaimų seniūnus. Į Tarybą išrenkami visų socialinių sluoksnių atstovai. Į Tarybą viršaitis nerenkamas.

Miroslavo seniūnija

Gyventojams teisė rinkti savo seniūną nesuteikta. Seniūno rinkti negali ir aktyviai veikiančios bendruomenės. Todėl seniūnija, skirtingai nei Punsko valsčius, netapo tašku, kur prasideda tikra, žmonių rinkta, valdžia ir demokratija.

***

Seniūną, suderinus su meru, paskiria savivaldybės administracijos direktorius. Formalūs konkursai esmės nekeičia – visados laimi savivaldybės žymėtas.

***

Seniūnija veikia ne kaip savarankiškas valdžios vienetas, o kaip savivaldybės administracinis padalinys. Akių dūmimui yra renkami vadinamieji seniūnaičiai. Jie tampa labai naudingais agitatoriais savivaldybių, Seimo, prezidento, Europarlamento rinkimų metu. Tokias pačias funkcijas atlieka ir seniūnijos.

Punsko valsčiaus Tarybos kompetencija

Taryba tvirtina valsčiaus statusą, biudžetą, nustato viršaičiui algos dydį, viršaičio teikimu paskiria arba atleidžia valsčiaus iždininką, tvirtina ūkio ir teritorinio planavimo programas, skiria lėšas švietimui, kultūrai, socialinei rūpybai. Taryba sprendžia paskolų, investicinių įsipareigojimų reikalus, viršaičiui suteikta teisė, esant neatidėliotinam reikalui, neviršijant nustatytų ribų, paimti paskolą savarankiškai.

***

Taryba sprendžia, kurias valsčiaus įstaigas plėsti, uždaryti, išnuomoti arba parduoti. Pvz., dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus teko uždaryti dvi nedideles lietuvių ir vieną lenkų mokyklas. Vienoje mokykloje įrengti 7 komunaliniai butai, kitoje veikia biblioteka ir save išlaikanti svetainė, jai vadovauja buvusi pedagogė, trečią mokyklą nusipirko ūkininkas.

***

Vieni pedagogai išėjo į užtarnautą poilsį, kitiems buvo pasiūlytos naujos pareigos ir darbai. Nė vienas pedagogas neliko atstumtas.

Viešumas

Valsčiaus Taryba kas pusmetį priima ir tvirtina viršaičio tarnybos parengtą biudžeto vykdymo ataskaitą, jei reikia pakoreguoja finansų paskirstymą, sukeičia prioritetus. Bet tai būna tik kraštutiniu atveju.

***

Nuo 2019 m. visi Tarybos posėdžiai transliuojami internetu, valsčiaus tinklalapyje talpinami Tarybos nutarimai, potvarkiai, viršaičio ataskaitos. Tarybos posėdžiai atviri – juose gali dalyvauti bet kuris aktyvus valsčiaus gyventojas.

***

Atviruose posėdžiuose tariamasi, kam, kur, kada statyti paminklą, įrengti paminklinę lentą, kam suteikti piliečio garbės vardą. Pvz., pastatytas paminklas S.Dariui ir S.Girėnui, graži memorialinė lenta Vasario 16-osios garbei, bei pirmajam viršaičiui Romui Vitkauskui atminti.

Miroslavo seniūnija

Kadangi seniūno gyventojai nerenka, tai seniūnija neturi ir Tarybos. Renkami seniūnai būtų sunkiai sukalbami ir valdomi, Taryba reikštų pretenzijas savivaldybei ir merui. Seniūnija, kaip savivaldybės administracijos padalinys, pats patikimiausias valdymo instrumentas.

Punsko valsčiaus biudžetas

Praėjusių metų biudžete buvo 5 714 285 eurai. Šių metų biudžetas augs – žada kurtis, plėstis verslai, laukiamos didesnės investicijos ir svaresni ES projektų eurai.

***

Valstybė savo lėšomis dengia valsčiaus švietimo, kultūros, socialinės rūpybos išlaidas. Valstybės lėšos sudaro arti 50 proc. valsčiaus biudžeto lėšų. Valsčius pradelstų skolų neturi, skolinasi tik ES finansuojamiems projektams vykdyti, nes reikia dengti 30 proc. sumos. Projektą įvykdžius, skola iškart padengiama.

***

Valsčius kasmet savo biudžetą papildo 1,3-1,7 mln. eurų laimėtų ES projektų lėšomis. Tuo valsčiuje rūpinasi du patyrę, aukštos kvalifikacijos specialistai. Stambiems, kelių šimtų tūkstančių eurų vertės, projektams ruošti, jie gali pasisamdyti specialistus iš šalies. Likusią biudžeto dalį sudaro vietos mokesčiai.

Pasiekimai

Punsko valsčius pagal biudžeto lėšų surinkimą ir efektyvų jų naudojimą pirmauja Seinų apskrityje, o pagal ES projektų laimėtas lėšas ir investicijų įsisavinimą – trečias tarp visų Lenkijos valsčių.

Mokesčiai

Valsčius savo nuožiūra tvarko nekilnojamojo turto, žemės, miškų, komunalinių paslaugų, sunkiojo – virš 3,5 tonų keliamosios galios – transporto mokesčius. Dviejų procentų mokestį nuo pradinės vertės susimoka valsčiaus teritoriją kertantys elektros tinklai. Atsisakyta turgaus mokesčio, bet paliktas vadinamasis trečio šuns mokestis – tie, kurie augina daugiau nei du šunis, už trečią per metus turi susimokėti tam tikrą mokestį.

***

Tikslas: mokesčius privalo laiku susimokėti visi mokesčių mokėtojai. Patirta, kad neapgalvotai padidinus ir įvedus naujus mokesčius, prasideda nepriemokos, pradelsimai, net slėpimai. Todėl stengiamasi išlaikyti vienus ir tuos pačius mokesčius, o nežymiai padidėję mokesčiai elektros, dujų vartotojams problemų nekelia.

***

Mokesčių įsiskolinimai yra reti, maži, nes juos renka pačių žmonių išrinkti seniūnai. Nuo surinktos sumos paliekama 10 proc. bendruomenės reikmėms, dalis atitenka seniūnams, kaip paskatinimas.

Miroslavo seniūnija

Savarankiško biudžeto neturi – kiek meras susimylės, tiek ir turėsi smulkioms išlaidoms.

Seniūniją su administraciniu pastatu, tarnybiniu automobiliu ir 4 darbuotojais, įskaitant valytoją, išlaiko savivaldybė. Seniūnija jokios pridėtinės materialios vertės nekuria.

Punsko valsčiaus biudžeto kontrolė

Valsčiaus biudžeto panaudą kontroliuoja regioniniai buhalterinės apskaitos rūmai, audito rūmai, jeigu lėšas skiria vaivadija, jungtinis techninis sekretoriatas, maršalkos įstaiga, tai valsčius už panaudotas lėšas šioms įstaigoms ir atsiskaito.

Viršaitis sako, kad geriausias ir didžiausias kontrolierius yra valsčiaus gyventojai – nuo jų kontrolės niekur nepabėgsi ir nepasislėpsi. Valsčiaus tarnyba savo darbe vadovaujasi krikščioniška morale, todėl pagundų pasipelnyti nekyla.

***

Seinų apskritis į valsčiaus vidaus reikalus nesikišta. Valsčius apskričiai jokių mokesčių nemoka, ataskaitų nerengia.

Turtas

Valsčiui priklauso: visi teritorijoje esantys biudžeto įstaigų pastatai ir žemė po jais, visi vidaus keliai, saugotini gamtos paminklai, dvi gaisrinės, 4 traktoriai, du sunkvežimiai, tarnybinis automobilis (viršaitis važiuoja nuosavu automobiliu), administracinis valsčiaus pastatas, komunaliniai ūkio įrenginiai, vandentiekis ir t.t. Valsčius turi 46 hektarus nuosavos žemės. Jei reikėtų nuomotų verslo projektams… Žemė saugoma, nes brangi.

***

Pats valsčius savo jėgomis prižiūri, remontuoja, pertvarko savo ūkį. Punsko miestelio gatvės, šaligatviai, skverai, požeminės komunikacijos pertvarkytos vien laimėtų ES projektų lėšomis. Rimtoms statyboms gali būti skelbiami konkursai. Juose galėtų dalyvauti ir Lietuvos įmonės.

Miroslavo seniūnija

Seniūnija savo teritorijoje esančio biudžeto turto nevaldo.

Visus remonto darbus nudirba savivaldybė. Pvz., rajono kapines prižiūri savivaldybės įkurta Daugų miestelio viešoji įstaiga, Simno miestelyje įkurta viešoji įstaiga rūpinasi rajono komunaliniu ūkiu. Seniūnijai nepriklauso net kapinių sargas. Beturtė, savo piniginės neturinti seniūnija, negali rūpintis vietos žmonių reikalais taip, kaip Punsko valsčiaus tarnyba.

Punsko valsčiaus viršaičio tarnyba

Valsčiuje dirba 21 aukštuosius mokslus baigęs specialistas. Tarp jų net 3 socialinės rūpybos specialistės. Viršaičio tarnybą sudaro: sekretorius-pavaduotojas, finansų, komunalinio ūkio, gamtos apsaugos ir teritorinio planavimo, viešosios tvarkos ir turizmo, gyventojų apskaitos ir dokumentų rengimo, sekretoriato-archyvo skyrių tarnautojai. Viršaičio tarnyboje, kaip minėta, dirba du aukščiausios kategorijos, patyrę ES projektų rengimo specialistai.

Svarbiausias viršaičio tarnybos darbo principas

Nuo gimimo iki senatvės valsčiuje gyvenantis ir dirbantis žmogus visus savo ūkinės veiklos, pirminės sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės rūpybos, dokumentų tvarkymo ir kt. reikalus turi išsispręsti neperžengdamas valsčiaus ribų. Valsčius išduoda gimimo, santuokos, mirties, verslo ir kt. dokumentus. Tik vairavimo teisės įgyjamos apskrityje, nes ten laikomi egzaminai ir įregistruojami automobiliai.

Miroslavo seniūnija

Seniūnijoje dirba seniūnas, raštvedė, socialinė darbuotoja ir valytoja.

Seniūnija išduoda tik mirties liudijimą. Dėl menkiausių reikalų, menkiausio popierėlio iš rajono seniūnijų pakraščių į Alytų tenka važiuoti 14, 20, 30 ir net daugiau kilometrų. Kas turi savo automobilius – didelių bėdų neturi. Bet senoliams kyla problemų – autobusėlis per savaitę kursuoja tik porą kartų.

Mielaširdis seniūnas neretai žmones paveža tarnybiniu automobiliu. Ne visada susitvarkyti reikalus pavyksta per vieną kartą.

respublika-logo

Komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s