Praleisti ir eiti į turinį

Tag: Lietuva

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Artėjant rinkimams galutinai išryškėjo ir tai, kaip bus stabdomas mano atstovaujamas Nacionalinis susivienijimas (NS). Nespekuliuoju, kad sistema susitelkė prieš vieną partiją, bet tiek, kiek apskritai yra stengiamasi, jog NS nepatektų […]

Aleksandras Nemunaitis. Mes norime išlikti valstybe

Bet kokia viršnacionalinė institucija, siekdama vis didesnės galios, turi iškilti virš nacionalinės valstybės ir pastarajai diktuoti ne tik sienų kontrolės politiką. Lietuvos įstojimo į ES sutartyje nėra apibrėžti švietimo bei sveikatos politikos klausimai, tad Lietuva turi šių klausimų visišką autonomiją. Tačiau ar tai gali tęstis amžinai?

Nacionalinis susivienijimas. Užsienio politikos gairės

Pasauliui gyvenant tarptautinių geopolitinių pokyčių metu, Lietuvai, kaip valstybei, kurios egzistavimas dažnai priklauso nuo tarptautinės teisės laikymosi ir susiklosčiusių galių balanso, itin aktualu turėti ir kurti išties stiprią ir savarankišką, […]

Vytautas Radžvilas. Laisvė

Atėjome į lemiamą tašką, kai turime apsispręsti. Ar ne laikas pagaliau pakelti galvas, išsitiesti ir išvysti visai kitokią Lietuvą?

Algimantas Rusteika: Socialliberalaus imperializmo agonija

Vakarų pasaulyje susiklostė, įsivyravo ir globaliai paplito paradoksali, netgi labai įdomi ir savotiškai juokinga sistema, paremta kapitalistinio imperializmo ekonomika bei politika ir modernizuota socializmo etine bei kultūrine ideologija. Sąlyginai, kol nerastas geresnis pavadinimas, įvardinkime ją socialliberalistiniu imperializmu.

Justas Stankevičius. Sorošas ir Lietuva

Lietuvoje tarsi visi supranta, kad žalinga ir neleistina yra Rusijos bandoma daryti įtaka Lietuvos visuomenės nuostatoms. Tačiau Sorošas į visuomenių, įskaitant Lietuvos, perauklėjimą savo norima linkme investuoja ne mažiau. Tiesą sakant, jis investuoja kone daugiausiai pasaulyje.

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Kam ir kokiu tikslu to reikia? Ir kodėl bet kokie, kad ir menkiausi, bandymai tam pasipriešinti, pavyzdžiui, iškeliant pagarbos ir sekimo vertus mūsų tautos didvyrių ir didmoterių pavyzdžius, sulaukia tokios aršios reakcijos, pasipiktinimo ir atviro spaudimo nedrįsti to daryti?

Algimantas Rusteika. Tai gali nepasibaigti

Bijau, kad tai prasidėjus gali nepasibaigti. Kad socialinė distancija nusiėmus kaukes išliks. Ir taps dar didesnė, nes išlaisvins norą nebūti savim ir malonumą paklusti. Ir bus ne visi už vieną, o kiekvienas už save ir visi prieš visus.

Romualdas Ozolas: Tai kurgi mes einam?

Daug blogybių, dėl kurių šiandien klampojam kaip pelkėje, užsimezgė dar Sąjūdyje, ir nepasakyti šito – tai klimpti dar giliau. Neleisiu sau išeiti, bent nepastatęs savęs prie sienos.

VALDAS VASILIAUSKAS: Skęstančiame laive

ES vėl pasirodė visu gražumu - kaip milžinas molinėmis kojomis. Tris savaites tylėjo Briuselis, tarytum koronavirusas būtų išpjovęs Europos Komisiją su nerinktais komisarais ir rinktais, bet nežinia kam atstovaujančiais europarlamentarais.

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Vorų pasaulis siekia išlikti

Jei manot, kad tai neįmanoma, pagalvokit, ar prieš mėnesį galvojot, kad įmanoma tai, kas dabar už lango? Pasaulis pajudėjo ir niekas nepasiduos be kovos, ypač tie, kurie dorai kovoti nesugeba ir jų dienos baigiasi.

Sugrąžinkime Lietuvai svajonę

Mūsų misija ne šiaip atnaujinti Lietuvą, įgyvendinti pertvarką, mūsų misija – Lietuvai sugrąžinti svajonę, ilgesį, meilę, o tuo pačiu norą ir valią gyventi. 

R.Požerskio nuotrauka

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Laiko liko nebedaug

Mūsų stuburas perlaužtas, šviesuomenė išstumta į paraštes, suskaldyta, papirkta lengvais tarptautinių projektėlių pinigais ar paversta patyčių objektu. Žadintuvas dar tiksi, tačiau laiko turime nebedaug. Jei neatsikvošėsime, įsijungs kiekvienoje suirutėje neišvengiama "stiprios rankos" programėlė. Ir iš tamsos įžengs ne kortų kaladės karaliai, o monstrai.

Apie bajorus, Senatą ir pagrindinę valstybės problemą

Pagrindinė Lietuvos politinė problema yra prieštaravimas tarp "bajorijos", galutinai naikinančios valstybingumą, interesų ir likusios visuomenės dalies. Jo neišsprendus neįmanoma jokia teigiama šalies ateities perspektyva, juolab kokios nors esminės reformos, nes nomenklatūrai, priimančiai politinius sprendimus, jos paprasčiausiai nenaudingos.

Už esmines permainas Lietuvoje

Jeigu iš tiesų nėra politinės jėgos, už kurią būtų galima ramiai ir noriai balsuoti, tai gal susikurkime tokią jėgą savomis pastangomis, nelaukdami, kol ji apsireikš iš dangaus?

Kvietimas burtis į partiją

Būtina, Lietuvoje pagaliau prasidėtų tikros permainos ir mūsų mylimas, bet neatsakingo ir nusikalstamo sisteminių partijų valdymo nualintas ir išvargintas kraštas prisikeltų naujam ir gražesniam gyvenimui.

Jie labai myli kultūrą

Mūsų ekonominė, politinė ir net gynybinė situacija nei geresnė, nei blogesnė už kaimynų. O štai vidutinis mūsų kultūros darbuotojų atlyginimas 736 €, o, pavyzdžiui, estų – 1300 €. Ir visi kiti palyginimai – ne mūsų naudai.

Nebijokite

  Nepriklausomybė, kur nuo žmonių niekas nepriklauso.

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Žmonės jau atsitiesia

Galima ilgai tyčiotis iš vieno ar kelių žmonių, galima trumpai tyčiotis ir nutildyti visus, bet amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma. Šitie žmonės nebeleis jiems iš mūsų tyčiotis.

Romualdas Ozolas. Baltijos kelias šiandien

ypač gailiuosi, kad bent jau savo Konstitucijoje Lietuvos nepriklausomybės nuostatos neįtvirtinome kaip jokiu atveju nepajudinamo principo. Ir apsukę ratą Europos pakrantėmis savo problemas turime spręsti iš esmės vėl vieni patys. Na, su nedidele NATO pagalba. Kuriai Europos Sąjunga nuosekliai trukdo.

Andrius Švarplys. Kodėl svarbu nepamiršti 2012-ųjų gegužės 17-osios?

Tos pačios institucijos, tos pačios žiniasklaidos priemonės, tie patys teisiniai ekspertai, tie patys politiniai apžvalgininkai, kurie veikdavo ir tebeveikia visuose įtartinuose, neskaidriuose valdžios projektuose. Visada ten, kur valstybei (tiksliau – valstybės vardu veikiantiems strategams) reikia įtvirtinti savo versijas: ar tai būtų V. Pociūno, E. Kusaitės, Gatajevų bylos, ar FNNT, VSD istorijos, ar skalūnų dujos.

LINAS V.MEDELIS: Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Ar Vilniaus mero aktyvumas kartais nėra skatinamas jo netiesioginio (ar tiesioginio) dalyvavimo Garliavos istorijos atsitiktinumuose?  Sunku patikėti, kad jis yra toks kvailas (nors gali būti visaip) ir visai nesigaudytų situacijoje. Tačiau lygiai taip pat galima tikėti, kad jį stumia kažkas, kas puikiai žino jo silpnąsias vietas.

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Laisvės dykai niekas nedalina

Jums leidžia turėti savo vadus ir dalintis maistu, kam pasiseka - ima į baltaveidžių kariuomenę ir duoda dovanas. Jūs sotūs, saugūs ir kartais labai laimingi. Gavot taiką ir ramybę, bet niekada nebegrįšit į savo prerijas, tankmes ir nežiūrėsit į žvaigždes.

RASA ČEPAITIENĖ: Istorija neturi tariamosios nuosakos

Kodėl iki šiol nepavyksta įveikti vidinio susvetimėjimo su ja, kuris pasąmoningai kartina mūsų buitį ir būtį, kaip ir neleidžia brėžti aiškesnės ateities krypties? Gal dėl to, kad po visų okupacijų ir kolonizacijos metų iki šiol nerandame rakto į savą, žmonių gerovei ir dorai turinčią tarnauti valstybę?

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Vergų pasaulio paradoksai

Visuomenę, valstybę ir pasaulį veda pirmyn ne avinai ir ne popieriukai, o mąstantys, ryžtingi žmonės, nesibijantys imtis atsakomybės ir teisingai veikti ten, kur taisyklės nepadeda, žmonės, kurie savo poelgiais laužo taisykles ir kuria naujas.

ARVYDAS ŠLIOGERIS: Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Nežinau geresnio šios ideologijos simbolio už linksmybių ir pramogų dvarus, nusėjusius visų gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantes; tai tikrų tikriausi parazitų lizdai, ir vėl susukti už vogtus arba skolintus euroelektroninius pinigus.

VYTAUTAS RADŽVILAS: Raktai nuo Lietuvos atgimimo padėti Briuselyje

Bendraujant su piliečiais ir skaitant straipsnių komentarus nuolatos šmėžuoja vienas, nors įvairiai formuluojamas klausimas. Ko veržiatės į Europos Parlamentą (EP) užuot dirbę Lietuvoje? Kodėl jūs, didieji patriotai, šitaip skubate į kosmopolitiškąjį Briuselį? Gal pirma susitvarkykite savo namuose, o tik po to gelbėkite Europą?

Lietuvos opozicijos apžvalga

2015 metų viduryje profesoriaus Vytauto Radžvilo parengta ilgametei Lietuvos partinei-nomenklatūrinei sistemai opozicinių jėgų situacijos analizė. Ji iki šiol nebuvo oficialiai paviešinta, tačiau plito besidalinant tarp skaitytojų nuorodomis.

VYTAUTAS RADŽVILAS: Lietuvoje yra viena partija – vienpartinė keturgalvė hidra

Lietuvoje iš tiesų yra viena partija – vienpartinė keturgalvė hidra. Būtent ši hidra, kurios iš pradžių trys, o dabar keturios besiriejančios tarpusavyje galvos pakaitomis valdė šalį, nuvarė ją iki dabartinės būklės. Tačiau ši Lietuvos duobkasių, tikrųjų tautos ir valstybės naikintojų, partija turi stiprų savisaugos instinktą. Kaip rodo kartelinis susitarimas dėl rinkiminių debatų, vos pajutusios pavojų, keturios vienpartinės hidros galvos aprimsta ir stengiasi veikti sutartinai.

Rinkiminis pavasaris

Mums tik atrodo, kad valstybės miršta švilpiant bomboms ir žlegant tankų vikšrams, nužudžius gynėjus ir sugriovus miestus, išprievartavus visas moteris ir užspardžius vyrus

Mes kertam, jie turtėja

Keisti tie Lietuvos miškai. Auga tik siaura juostele greta didžiųjų kelių, o toliau - plynės ir gerokai papuvę kelmai arba beverčiai juodalksnių bei kitų „malkinių“ medelių plotai, pereinantys į krūmynus, žyminčius buvusias kirtavietes.

ALGIS KRUPAVIČIUS: Pati visuomenė turi keistis

Prof. Vytautas Landsbergis savo išsisakymuose dažniau moko, pamoko ir kritikuoja kitus. Savikritika jam nėra būdinga. Tačiau jo paskutiniame interviu LRT forumui to bent kiek savikritiško požiūrio esama. Ir šiaip tas […]

RASA ČEPAITIENĖ: Lietuva? Kokia? Kam? Ir kaip?

Ką šiandien reiškia laisvė? Žodis, veikiausiai buvęs žymiai labiau apčiuopiamu tiems Vasario 16-osios Lietuvos kūrėjams, kurių seneliai dar prisiminė baudžiavos jungą, ne vienam įsirėžusį nugaroje bizūno paliktais randais, o tėvai patyrė Didįjį karą ir tą pirmąjį pokarį, kai Lietuvos žemė ėjo iš vienų atėjūnų rankų į kitas ir tik visuotinis jėgų ir valios sutelkimas, lydimas beatodairiškos, net beprotiškos drąsos, ją išgelbėjo.

Kvietimas į nacionalines eitynes ,,Už tikrą Kovo 11-osios Lietuvą!“

Tačiau atėjo laikas minėti šią dieną truputį kitaip, negu buvome įpratę tai daryti iki šiol. Neįmanoma nerūpestingai džiaugtis atkurtosios valstybės švente matant, kad toji valstybė yra griaunama ir nyksta visų mūsų akyse. Sąjūdinė Kovo 11-osios vizija ne tik liko neįgyvendinta. Antisąjūdinę kontrrevoliuciją įvykdžiusi ir greitai atkurtos Lietuvos valdžioje įsitvirtinusi senoji bei naujoji politinė ir partinė nomenklatūra ją atvirai išdavė ir paniekino, išsižadėdami sąjūdinės valstybės idealų.

Mes baigėm kelionę per dykumas ir sugrįžtam į savo Žemę

Dar tik sužinosim, kad mūsų nebuvo ir nieko nebuvo. Kad šie žmonės su vaikais, šviesiais veidais ir žėrinčiom akim yra artimi neonaciams. Kad apsimetėlių ir atsimetėlių meilė svarbesnė už tiesą, dar nieko nebuvo, nes viskas jau buvo, taip rašiau ir taip dabar vėl juntu ir sau kartoju: viskas praeis, kas ateis - nesibaigia, sugrįžtame, viskas - tik visko pradžia.

Valstybė prasideda savivaldybėje

Vladas Vaicekauskas “Respublika“ (Punskas yra Lenkijoje. Miroslavas – Lietuvoje)   Punsko valsčiaus valdymo struktūra Gyventojai kas penkerius metus balsuodami biuleteniais išrenka viršaitį, 15 narių Tarybą, 33 kaimų seniūnus. Į Tarybą […]

Dėl Lietuvos ir Europos ateities

Lietuvos mokslų akademija 2019-01-16 REZOLIUCIJA Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Lietuva šiandien gyvena politinio nuosmukio, ekonominės atskirties ir geopolitinio nesaugumo sąlygomis. Didėjanti socialinė atskirtis ir susvetimėjimas […]

Andrius Švarplys: Laisvė ir tiesa be veiksmo yra bejėgės

Tipiška „Kairės“ mutacija. Prarado darbininkų balsą iš dalies dėl to, kad nacionaliniuose rėmuose buvo pasiekta socialinė gerovė, užtikrintos teisės, numalšintas konfliktas. Kadangi nėra ką veikti šalies viduje ir norint išlaikyti […]

Vytautas Radžvilas. Kaip išgelbėti Europą?

Mūsų ir Lietuvos likimas neatsiejamai susijęs su Europos Sąjungos likimu. Jos griūtis Lietuvai būtų nepaprastai grėsminga. Lietuvos „elitas“ tyli apie ES problemas ir ramina žmones pasakomis. Tačiau jei nesikeis, ES […]

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Ar taps Saulius Pauliumi?

Viena Arenos tribūna ploja, kita – švilpia,  į aikštelę išbėga žvalus, glotniai nusiskutęs, žaliais uniforminiais marškinėliais vilkintis Saulius Skvernelis!  Įraudęs, kaip mergaitė prieš pirmąjį kartą, droviai šypsosi, klausydamasis kažkokios Rusnės […]

Kviečiame į Vilniaus forumo konferenciją

Sausio 16 dieną (trečiadienį), 17.30 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Vilniaus forumas organizuoja konferenciją „Kaip išsaugoti Europą?“ Artėjančių ypač svarbių Europos parlamento rinkimų išvakarėse konferencijoje bus […]

Visi ruošiasi karui

“Respublika“ Audrius BUTKEVIČIUS – Katalikai atšventė Kalėdas, stačiatikiai dar švęs. Kokia situacija Ukrainoje dabar, kai Ukrainos stačiatikių bažnyčia atsiskyrė nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios, o Maskva supyko dėl Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus […]

DAIVA TAMOŠAITYTĖ: Saljerio sindromas

Aš nežinau, ar pasaulyje tarp vadinamųjų demokratinių valstybių išliko bent viena, kuri nuosekliai vykdo laisvės, lygybės ir brolybės siekį. Nežinau net, ar tokia ideali valstybė iš viso kada nors egzistavo, […]

Šviesos blyksnis advento balagane

Ferdinandas KAUZONAS „Respublikos“ apžvalgininkas   Vargšas adventas… Ar galėjo kas nors tikėtis, kad jis, mano Dzūkijoje kažkada dainingu leliumų vardu vadintas, tas ramybės, susikaupimo, apsivalymo ir Jėzaus gimtadienio laukimo metas, […]

LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS: Adventas globos namuose

Adventas perkopė savo pusiaukelę. Kiekvienas kažkiek susimąstėme, atsigręžėme į save. Taip jau yra, kad ir tikintys, ir netikintys gyvena pagal tą patį kalendorių, tik vieni gal labiau gyvena sakraliame šventų […]

ROMUALDAS OZOLAS: Riba

Pasaulio veidą formuoja tos tautos, kurios kuria valstybes – savo laisvės gynimo įrenginius. Lietuviai visą savo istorinį gyvenimą tuo ir tesirūpino: kaip ją sukurti, kaip apginti, kaip atkurti, kaip stiprinti. […]

JURGA LAGO: Lietuva suka labai blogu keliu

Praeis šventės, pagalvosiu. O dabar tik pasakau – naujieji Lietuvos tėvų gąsdintojai palietė ir mano aplinką. Taip. Mano draugo, puikaus menininko puikią šeimą. Išgirdau, kad po vaikelio gimimo atėjusi į […]

MINDAUGAS ŠERNA: Laikas kalbėti apie JUOS

Jie visada žino, kaip pasinaudoti vykstančiu chaosu valstybėje – kartais specialiai juos tam ir kuria – su viešų ryšių specialistais tas itin lengva. Ne veltui sakoma – triukšmas dėmesiui nukreipti. […]

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Gyvoji Lietuva ateina

Jeigu man blogai, tai viskas blogai, jei gerai – visi kenčiantys yra nevykėliai ir apsimetėliai negatyvistai. Tokią primityvią pozityvumo dozę kasdien pardavinėja Naujosios Vilniaus Lietuvos pamokslininkai, tačiau greit pirkėjų nebeliks. […]

ARVYDAS JUOZAITIS: Labanoras. Pradžia

Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – pažįstama išgyvenimu. Labanore išgyvenau Lietuvą, pajutau plakant jos širdį, žmonių […]

RASA ČEPAITIENĖ: Balta

– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina: „Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai […]

VYTAUTAS RADŽVILAS: Moj adres – [evro]sovetskij sojuz…

Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos CK skyriaus vedėjas – nenuilstantis ideologinio-propagandinio fronto karys. Nepavargsta ir nė minutei neapleidžia įprasto idėjinio-auklėjamojo darbo [idejno-vospitatelnoj roboty] baro. Kaip ir įpratęs, daugiausia dėmesio skiria […]

ARVYDAS ŠLIOGERIS: Šešėlinė politika

Ar domitės visą rudenį Lietuvą drebinančiais skandalais? Labai norėčiau nesidomėti, bet čia kaip su lietum: nori ar nenori – jis lyja, o išeit į lauką reikia, tai tave ir sulyja. […]

VYTAUTAS RADŽVILAS: Ar lietuviai dar atras Lietuvą?

Savaitgalį maloniai nustebino pasirodęs itin įžvalgus gebančio egzistenciškai mąstyti apie Lietuvą jauno politologo straipsnis, provokuojančiai pavadintas idioto gidu į išsivysčiusią valstybę. Jame negailestingai griežtai, bet tiksliai diagnozuota lietuvių tautą galinti […]

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Apie buivolus

Kodėl suaugęs buivolas, užpultas liūtų, ginasi ir neretai apsigina, o šimto buivolų, kurių kiekvienas sveria kaip BMW, banda ramiai stebi arba pabėga, kai užpuola jauniklį ar silpnesnįjį, nors keliasdešimt galingų […]

ARVYDAS JUOZAITIS: Laisvės kaina arba sanskrito paukščiai

Vaizdo įrašas … .. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, filosofo dr. Arvydo Juozaičio kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seime Kovo 11-osios Akto salėje vykusiame iškilmingame Sąjūdžio 30-mečio minėjime. … Anuomet […]

Vytauto Vyšniausko kalba Seime

Vytautas Vyšniauskas. Turime gyvą Tautą, bet ją uždarėme į karstą   Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-mečio minėjime 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seime, Kovo 11-osios Akto salėje sakyta kalba. […]

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Dabar arba niekada

Vaizdo įrašą žiūrėti čia   Kalba Sąjūdžio 30-mečio minėjime   Laisvės trokšta visi. Zoologijos sode žvėrys tokie nelaimingi… Atidarykim narvus – tai iki valios pasivaikščios ir pasiautės! Kas be ko, […]

Deklaracijos „Su Sąjūdžiu – į Tautos forumą!“ projektas

Projektas Mes, 2018 m. birželio 3 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykstančio Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimo-konferencijos „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą“ dalyviai, skelbiame pasaulėžiūrinių ir vertybinių nuostatų bei programinių politinių […]

ARVYDAS ŠLIOGERIS: Tauta, neturinti elito – tauta be ateities

Iš profesoriaus Arvydo Šliogerio pokalbio su Ohajo universiteto (Ohio university, USA) Filosofijos departamento profesoriumi dr. Algiu Mickūnu. Sąjūdį padarė humanitarai Mokslo Lietuva. Gerbiamieji profesoriai nepagailėjo aštrios kritikos žodžių Lietuvoje vykstantiems […]

ARVYDAS ŠLIOGERIS: Gyvenimas morge

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad daugiakultūrės Europos projektas patyrė nesėkmę… Aišku, apie ką klausite, bet apie tai aušinti burną nėra prasmės, nes tai yra miręs pasaulis. Šnekėti apie lavonus […]

VYTAUTAS RADŽVILAS: Šliaužiantis totalitarizmas

Sąjūdžio pastangomis atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę tikėtasi, kad ji taps demokratine ir laisva šalimi. Priklausomybė civilizuotų ir demokratiškų Vakarų šalių bendrijai turėjo tapti papildoma garantija, jog mūsų šalies piliečiams niekada […]

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Tas prakeiktas nuolankumas

Vasara. Paukščiai parskrido, deputatai išskris į šiltus kraštus, mokesčių inspektoriai – į Palangą, nieko neturintys pasiturintys gers soduose. Net Premjeras atostogaus, tik Prezidentė neatostogaus, nes neturi tokiems niekams laiko. Žodžiu, […]

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Ką daryti? I

Naujausioji Lietuvos istorija: kas ketveri metai – nauji gelbėtojai, kurie nieko neišgelbėja ir nuo kurių juos labai mylėję ir už juos galvas dėję gelbėjamieji po poros mėnesių nusisuka, ima labai […]

ROMUALDAS OZOLAS: Išvažiuokit! Ir kuo greičiau!

– Nieko čia jau nebepradėsiu. Išvažiuoju. – Bet išvažiuoji tik po pusmečio! (Iš pokalbio gatvėj) Išvažiuok, mergele, išvažiuok. Nelauk nė to pusmečio, nebent norėtum, kad tau čia viskas baigtų įgristi […]

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Tai

Dabar modernybė – kam vargti, tautas ir valstybes nukariauti, jeigu galima jas nusipirkti? Save gerbiančios kainuoja brangiai, nes parduoda naudingai visiems ir tik įtaką. Pigesnės nebrangios, nes parsiduoda ir parduoda […]