Praleisti ir eiti į turinį

Žyma: Lietuva

Justas Stankevičius. Sorošas ir Lietuva

Lietuvoje tarsi visi supranta, kad žalinga ir neleistina yra Rusijos bandoma daryti įtaka Lietuvos visuomenės nuostatoms. Tačiau Sorošas į visuomenių, įskaitant Lietuvos, perauklėjimą savo norima linkme investuoja ne mažiau. Tiesą sakant, jis investuoja kone daugiausiai pasaulyje.

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Kam ir kokiu tikslu to reikia? Ir kodėl bet kokie, kad ir menkiausi, bandymai tam pasipriešinti, pavyzdžiui, iškeliant pagarbos ir sekimo vertus mūsų tautos didvyrių ir didmoterių pavyzdžius, sulaukia tokios aršios reakcijos, pasipiktinimo ir atviro spaudimo nedrįsti to daryti?

Algimantas Rusteika. Tai gali nepasibaigti

Bijau, kad tai prasidėjus gali nepasibaigti. Kad socialinė distancija nusiėmus kaukes išliks. Ir taps dar didesnė, nes išlaisvins norą nebūti savim ir malonumą paklusti. Ir bus ne visi už vieną, o kiekvienas už save ir visi prieš visus.

Romualdas Ozolas: Tai kurgi mes einam?

Daug blogybių, dėl kurių šiandien klampojam kaip pelkėje, užsimezgė dar Sąjūdyje, ir nepasakyti šito – tai klimpti dar giliau. Neleisiu sau išeiti, bent nepastatęs savęs prie sienos.

VALDAS VASILIAUSKAS: Skęstančiame laive

ES vėl pasirodė visu gražumu - kaip milžinas molinėmis kojomis. Tris savaites tylėjo Briuselis, tarytum koronavirusas būtų išpjovęs Europos Komisiją su nerinktais komisarais ir rinktais, bet nežinia kam atstovaujančiais europarlamentarais.

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Vorų pasaulis siekia išlikti

Jei manot, kad tai neįmanoma, pagalvokit, ar prieš mėnesį galvojot, kad įmanoma tai, kas dabar už lango? Pasaulis pajudėjo ir niekas nepasiduos be kovos, ypač tie, kurie dorai kovoti nesugeba ir jų dienos baigiasi.

Sugrąžinkime Lietuvai svajonę

Mūsų misija ne šiaip atnaujinti Lietuvą, įgyvendinti pertvarką, mūsų misija – Lietuvai sugrąžinti svajonę, ilgesį, meilę, o tuo pačiu norą ir valią gyventi. 

R.Požerskio nuotrauka

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Laiko liko nebedaug

Mūsų stuburas perlaužtas, šviesuomenė išstumta į paraštes, suskaldyta, papirkta lengvais tarptautinių projektėlių pinigais ar paversta patyčių objektu. Žadintuvas dar tiksi, tačiau laiko turime nebedaug. Jei neatsikvošėsime, įsijungs kiekvienoje suirutėje neišvengiama "stiprios rankos" programėlė. Ir iš tamsos įžengs ne kortų kaladės karaliai, o monstrai.

Apie bajorus, Senatą ir pagrindinę valstybės problemą

Pagrindinė Lietuvos politinė problema yra prieštaravimas tarp "bajorijos", galutinai naikinančios valstybingumą, interesų ir likusios visuomenės dalies. Jo neišsprendus neįmanoma jokia teigiama šalies ateities perspektyva, juolab kokios nors esminės reformos, nes nomenklatūrai, priimančiai politinius sprendimus, jos paprasčiausiai nenaudingos.

Už esmines permainas Lietuvoje

Jeigu iš tiesų nėra politinės jėgos, už kurią būtų galima ramiai ir noriai balsuoti, tai gal susikurkime tokią jėgą savomis pastangomis, nelaukdami, kol ji apsireikš iš dangaus?

Kvietimas burtis į partiją

Būtina, Lietuvoje pagaliau prasidėtų tikros permainos ir mūsų mylimas, bet neatsakingo ir nusikalstamo sisteminių partijų valdymo nualintas ir išvargintas kraštas prisikeltų naujam ir gražesniam gyvenimui.

Jie labai myli kultūrą

Mūsų ekonominė, politinė ir net gynybinė situacija nei geresnė, nei blogesnė už kaimynų. O štai vidutinis mūsų kultūros darbuotojų atlyginimas 736 €, o, pavyzdžiui, estų – 1300 €. Ir visi kiti palyginimai – ne mūsų naudai.

Nebijokite

  Nepriklausomybė, kur nuo žmonių niekas nepriklauso.

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Žmonės jau atsitiesia

Galima ilgai tyčiotis iš vieno ar kelių žmonių, galima trumpai tyčiotis ir nutildyti visus, bet amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma. Šitie žmonės nebeleis jiems iš mūsų tyčiotis.

Romualdas Ozolas. Baltijos kelias šiandien

ypač gailiuosi, kad bent jau savo Konstitucijoje Lietuvos nepriklausomybės nuostatos neįtvirtinome kaip jokiu atveju nepajudinamo principo. Ir apsukę ratą Europos pakrantėmis savo problemas turime spręsti iš esmės vėl vieni patys. Na, su nedidele NATO pagalba. Kuriai Europos Sąjunga nuosekliai trukdo.

Andrius Švarplys. Kodėl svarbu nepamiršti 2012-ųjų gegužės 17-osios?

Tos pačios institucijos, tos pačios žiniasklaidos priemonės, tie patys teisiniai ekspertai, tie patys politiniai apžvalgininkai, kurie veikdavo ir tebeveikia visuose įtartinuose, neskaidriuose valdžios projektuose. Visada ten, kur valstybei (tiksliau – valstybės vardu veikiantiems strategams) reikia įtvirtinti savo versijas: ar tai būtų V. Pociūno, E. Kusaitės, Gatajevų bylos, ar FNNT, VSD istorijos, ar skalūnų dujos.

LINAS V.MEDELIS: Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Ar Vilniaus mero aktyvumas kartais nėra skatinamas jo netiesioginio (ar tiesioginio) dalyvavimo Garliavos istorijos atsitiktinumuose?  Sunku patikėti, kad jis yra toks kvailas (nors gali būti visaip) ir visai nesigaudytų situacijoje. Tačiau lygiai taip pat galima tikėti, kad jį stumia kažkas, kas puikiai žino jo silpnąsias vietas.

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Laisvės dykai niekas nedalina

Jums leidžia turėti savo vadus ir dalintis maistu, kam pasiseka - ima į baltaveidžių kariuomenę ir duoda dovanas. Jūs sotūs, saugūs ir kartais labai laimingi. Gavot taiką ir ramybę, bet niekada nebegrįšit į savo prerijas, tankmes ir nežiūrėsit į žvaigždes.

RASA ČEPAITIENĖ: Istorija neturi tariamosios nuosakos

Kodėl iki šiol nepavyksta įveikti vidinio susvetimėjimo su ja, kuris pasąmoningai kartina mūsų buitį ir būtį, kaip ir neleidžia brėžti aiškesnės ateities krypties? Gal dėl to, kad po visų okupacijų ir kolonizacijos metų iki šiol nerandame rakto į savą, žmonių gerovei ir dorai turinčią tarnauti valstybę?

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Vergų pasaulio paradoksai

Visuomenę, valstybę ir pasaulį veda pirmyn ne avinai ir ne popieriukai, o mąstantys, ryžtingi žmonės, nesibijantys imtis atsakomybės ir teisingai veikti ten, kur taisyklės nepadeda, žmonės, kurie savo poelgiais laužo taisykles ir kuria naujas.

ARVYDAS ŠLIOGERIS: Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Nežinau geresnio šios ideologijos simbolio už linksmybių ir pramogų dvarus, nusėjusius visų gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantes; tai tikrų tikriausi parazitų lizdai, ir vėl susukti už vogtus arba skolintus euroelektroninius pinigus.

VYTAUTAS RADŽVILAS: Raktai nuo Lietuvos atgimimo padėti Briuselyje

Bendraujant su piliečiais ir skaitant straipsnių komentarus nuolatos šmėžuoja vienas, nors įvairiai formuluojamas klausimas. Ko veržiatės į Europos Parlamentą (EP) užuot dirbę Lietuvoje? Kodėl jūs, didieji patriotai, šitaip skubate į kosmopolitiškąjį Briuselį? Gal pirma susitvarkykite savo namuose, o tik po to gelbėkite Europą?

Lietuvos opozicijos apžvalga

2015 metų viduryje profesoriaus Vytauto Radžvilo parengta ilgametei Lietuvos partinei-nomenklatūrinei sistemai opozicinių jėgų situacijos analizė. Ji iki šiol nebuvo oficialiai paviešinta, tačiau plito besidalinant tarp skaitytojų nuorodomis.

VYTAUTAS RADŽVILAS: Lietuvoje yra viena partija – vienpartinė keturgalvė hidra

Lietuvoje iš tiesų yra viena partija – vienpartinė keturgalvė hidra. Būtent ši hidra, kurios iš pradžių trys, o dabar keturios besiriejančios tarpusavyje galvos pakaitomis valdė šalį, nuvarė ją iki dabartinės būklės. Tačiau ši Lietuvos duobkasių, tikrųjų tautos ir valstybės naikintojų, partija turi stiprų savisaugos instinktą. Kaip rodo kartelinis susitarimas dėl rinkiminių debatų, vos pajutusios pavojų, keturios vienpartinės hidros galvos aprimsta ir stengiasi veikti sutartinai.

Rinkiminis pavasaris

Mums tik atrodo, kad valstybės miršta švilpiant bomboms ir žlegant tankų vikšrams, nužudžius gynėjus ir sugriovus miestus, išprievartavus visas moteris ir užspardžius vyrus

Mes kertam, jie turtėja

Keisti tie Lietuvos miškai. Auga tik siaura juostele greta didžiųjų kelių, o toliau - plynės ir gerokai papuvę kelmai arba beverčiai juodalksnių bei kitų „malkinių“ medelių plotai, pereinantys į krūmynus, žyminčius buvusias kirtavietes.

ALGIS KRUPAVIČIUS: Pati visuomenė turi keistis

Prof. Vytautas Landsbergis savo išsisakymuose dažniau moko, pamoko ir kritikuoja kitus. Savikritika jam nėra būdinga. Tačiau jo paskutiniame interviu LRT forumui to bent kiek savikritiško požiūrio esama. Ir šiaip tas […]

RASA ČEPAITIENĖ: Lietuva? Kokia? Kam? Ir kaip?

Ką šiandien reiškia laisvė? Žodis, veikiausiai buvęs žymiai labiau apčiuopiamu tiems Vasario 16-osios Lietuvos kūrėjams, kurių seneliai dar prisiminė baudžiavos jungą, ne vienam įsirėžusį nugaroje bizūno paliktais randais, o tėvai patyrė Didįjį karą ir tą pirmąjį pokarį, kai Lietuvos žemė ėjo iš vienų atėjūnų rankų į kitas ir tik visuotinis jėgų ir valios sutelkimas, lydimas beatodairiškos, net beprotiškos drąsos, ją išgelbėjo.

Kvietimas į nacionalines eitynes ,,Už tikrą Kovo 11-osios Lietuvą!“

Tačiau atėjo laikas minėti šią dieną truputį kitaip, negu buvome įpratę tai daryti iki šiol. Neįmanoma nerūpestingai džiaugtis atkurtosios valstybės švente matant, kad toji valstybė yra griaunama ir nyksta visų mūsų akyse. Sąjūdinė Kovo 11-osios vizija ne tik liko neįgyvendinta. Antisąjūdinę kontrrevoliuciją įvykdžiusi ir greitai atkurtos Lietuvos valdžioje įsitvirtinusi senoji bei naujoji politinė ir partinė nomenklatūra ją atvirai išdavė ir paniekino, išsižadėdami sąjūdinės valstybės idealų.

Mes baigėm kelionę per dykumas ir sugrįžtam į savo Žemę

Dar tik sužinosim, kad mūsų nebuvo ir nieko nebuvo. Kad šie žmonės su vaikais, šviesiais veidais ir žėrinčiom akim yra artimi neonaciams. Kad apsimetėlių ir atsimetėlių meilė svarbesnė už tiesą, dar nieko nebuvo, nes viskas jau buvo, taip rašiau ir taip dabar vėl juntu ir sau kartoju: viskas praeis, kas ateis - nesibaigia, sugrįžtame, viskas - tik visko pradžia.

ARVYDAS ŠLIOGERIS: Gyvenimas morge

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad daugiakultūrės Europos projektas patyrė nesėkmę… Aišku, apie ką klausite, bet apie tai aušinti burną nėra prasmės, nes tai yra miręs pasaulis. Šnekėti apie lavonus […]