Tai, sakot, pabėgom nuo marksizmo į kapitalizmą? Vakarų demokratiją, laisvę, lygybę, brolybę? Gatvėse dainuojantiems prieš 30 metų sakė – gyvensim kaip Švedijoj! Ir tikrai tuoj taip gyvensim, dar tik kokio pusmilijonio atbėgėlių truputį iki pilnos laimės trūksta. Neomarksizmas, bolševikinė mažumos diktatūra, 72 lytys, totali propaganda, kitaip manančių persekiojimas ir policinė, viską iki smulkmenų kontroliuojanti draudimų ir baudimų valstybė ant slenksčio. E-ou, tinkiai vinkiai, Welcome!

Tai gal atgal į Rytų socializmą su “žmogišku veidu“, kur būsim jauni, gražūs ir laimingi? Kur buvo ta ubagų lygybė ir brolybė,  pigi daktariška ir pilnai laimei tik šikpopierio trūko? Bet ten jau seniai laukinis kapitalizmas, oligarchų siautėjimas, viskas dar labiau išvogta, subombarduotas iki pamatų ir ant žmonių kaulų atstatytas Groznas.

Kasmet manevrai, kaip greitai permesti Rytų Europos link gigantišką puolamąją grupuotę, paimti Suvalkų koridorių ir numesti atominę ant Varšuvos. Kariuomenė atvyksta į manevrus ir išvyksta, tačiau dalis permestų karinių resursų lieka ir kaupiami, kas leistų lemiamu momentu nuslėpti būtinų paruošiamųjų logistikos operacijų mastą ir padaryti puolimą tikrai netikėtu.

Kokia kankinanti dilema tikram patriotui ir tradicinės orientacijos žmogui! Pasirinkimas tarp ištvirkusios, mirštančios, save džiaugsmingai naikinančios Romos imperijos, kuri tave uždusins, prarys morališkai ir Aukso Ordos iš Rytų, kuri paims jėga, kai tik atsiras menkiausia, kasdien artėjanti galimybė. Pasirinkimas nuostabus: kas, pro kur ir kokia intencija tave dulkins – gėjų Europa ar Putino tradiciniai?

Briuselio-Strasbūro biurokratų Europa, kuri kariškai su savo surūdijusiais tankais absoliučiai bejėgė, nesugeba apsiginti net nuo barbarų antplūdžio su pripučiamomis valtelėmis ir pasodinta ant rusiškų dujų adatos, seniai yra militarinis ir politinis nulis. Amerika, pasirinkusi kultūrinį ir civilizacinį susinaikinimą, plūduriuojanti ant trilijonais kasmet leidžiamų tuščių dolerių, pralaimi pasaulines galios varžybas. Traukiasi iš visur ir rengiasi lemiamai kovai su Kinija. Vesti daugiau kaip vieno karo su sau lygiu priešininku ji nebepajėgi ir prioritetus jau pasirinko.

Išeinant Amerikai, nors tą ji ir stengiasi kompensuoti visokiausių sankcijų imitacijomis ir naujų raketų dislokacija, skirta bent jau išsaugoti esamą situaciją – jėgų pusiausvyra Europoje keičiasi nebegrįžtamai. Amerikai pradėjus rimtus veiksmus geopolitiškai stabdant Kiniją ir tam panaudojus visas savo pajėgas,  ką ji jau ir pasirinko, konvencionalaus karo atveju Vakarai Europoje neturėtų šansų.

Pagaliau vėl gyvename permainų laikais. Politinių, ekonominių ir karinių galių santykiui kintant, gobali įtakų persidalinimo krizė nebeišvengiama ir tik laiko klausimas, kada tai prasidės. Rusija kaip valstybė turi strateginį interesą – susijungti su nepaskandinamu Karaliaučiaus lėktuvnešiu ir ji tą interesą, atsiradus galimybei, neišvengiamai stengsis realizuoti. Ir bet kokios Amerikos krizės su Kinija atveju tai bus pradėta nedelsiant, viskas seniai paruošta, planai guli seifuose, manevruose viskas iki detalių numatyta, suderinta ir praktiškai išbandyta.

Manot, Tautos likimą lemiamu momentu sprendžia jos elitas? Jį mes praradome fiziškai per sukilimus, rezistencijas, papirkimus ir prisitaikymus, dabartinė politinė klasė yra tik savo padėtimi ir biudžeto įsisavinimais suinteresuotos infuzorijos. Kilus globaliai krizei dėl mūsų likimo susitartų mikliai ir  be mūsų – keletas skambučių iš kelių ambasadų ir viskas baigtųsi.

Delfiai ir LRT praplautų ir išskalautų tautiečių smegenis keliuose pakalikų “forumuose“ – argi pirmas kartas? Užkalniai, miliūtės ir tapinai palotų savaitę kitą ir niekas mūsų neokupuotų, kam tos išlaidos? Pora-trejetas sutartėlių ir būtume finliandlizuoti, įtraukti į vieningą, merkelinę Europą nuo Lamanšo iki Vladivostoko. Kas žino, ar būtume laimingi, bet mūsų elitas – tai tikrai.

Jie visada mus parduodavo, argi pirmas kartas? Klausiat, ką daryt mažiukams tokiame žiauriame ir neteisingame pasaulyje, kuris kitokiu negali būti? Ogi rasti kitus tokius – lenkus, čekus, vengrus, slovakus, latvius, estus. Ir padaryti tokią mūsų kainą, kurią neapsimokėtų mokėti.

Tam reikia mažai ir be galo daug – paimti likimą į savo rankas. Norint bent minimaliai užsitikrinti išorinį saugumą ir net ir tokio lygio, koks yra dabar, valstybingumo išlikimą reikia pirmiausia susitvarkyti šalies viduje. Didžiausias pavojus nacionaliniam saugumui dabar yra parazituojantis šalies elitas ir jo suformuota valdžia, be perstojo rėkianti apie pavojus nacionaliniam saugumui.

Europos provincijos savivaldybėj politikos seniai nebėra. Nes nėra partijų, o tik atskiros įtakos grupuotės – UAB Lietuva akcininkai, aršiai kovojantys dėl teisės sočiau pabūti prie vairo. Politinė sistema uždaryta nuo žmonių, partijų finansavimo sistema sukonstruota taip, kad neatsirastų naujų žaidėjų.

Totaliai užvaldyta žiniasklaida ir visuomenės lėšomis išlaikoma LRT, tapusi vienos partijos ir globalizmo viešųjų ryšių agentūra, užtikrina galimybę propaganda valdyti viešąją nuomonę. “Antisisteminė opozicija“, kontroliuojama saugumo struktūrų ir pilna įtakos agentūros, valdoma vienas kito aršiai neapkenčiančių napoleonų yra bejėgė ir skirta tik demokratijos farsui imituoti.

Šioje sistemoje jokios permainos politinėmis priemonėmis nebeįmanomos. Tik pati visuomenė, jei pajėgs, gali atsibusti ir pradėti žmonių prarastos valstybės atkūrimui būtiną atsinaujinimą. Bukalaurų valdžia savo bukumu davė tam progą ir gal būt paskutinį šansą, kuris dar gali būti sėkmingas. Pabandykim.

Paskelbė Lietuva pirmiausia

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Lietuva pirmiausia įrašus