ALGIMANTAS RUSTEIKA: Gyvoji Lietuva ateina

Jeigu man blogai, tai viskas blogai, jei gerai – visi kenčiantys yra nevykėliai ir apsimetėliai negatyvistai. Tokią primityvią pozityvumo dozę kasdien pardavinėja Naujosios Vilniaus Lietuvos pamokslininkai, tačiau greit pirkėjų nebeliks. Įkišus galvą į propagandą pasaulio negandos nepraeis pro šalį.

Sistema pabandė perimti iniciatyvą ir, užsilipusi ant visuomenės protesto, nujoti į šviesią savo ateitį. Tą, kur horizonte ant balto žirgo laukia kreivai besišypsantis Laisvės Karys Gabrielius. Su užkalnių ir tapinų pagalba mokytojų judėjimą pabandė pasikinkyti tie, kurie ir sukūrė sistemą, prieš kurią kovojama.

Ubago krepšeliais paremtą švietimą kaip paslaugų verslo rūšį dešimtmečiais konstravo konservatoriai, socdemai ir liberalai, kuriems nusispjaut iš aukštos varpinės ir ant mokytojų, ir ant visų mūsų. Dabar jų vykdoma klasikinė specialiųjų tarnybų operacija – slapta įtakoti lyderius, aktyvuoti infiltruotus insaiderius, sugundyti ir palikti, atsisėdus už protesto vairo.

Kiek kartų jau taip buvo? Iškelia netikrą vėliavą, užtraukia pergalės giesmę ir minia nulinguoja iš paskos į akligatvį. Tačiau mintantys iš oligarchinės – nomenklatūrinės santvarkos kartoja ir kartoja tą pačią klaidą – siekdami apginti sistemą, konkurentai neužmiršta kandžiotis prie šėryklos ir nepasitenkinimą nukreipti į politinį varžovą.

Landsbergiai, majauskai ir pakalikai laisvės klikasklaidoje smaginasi puldami valstiečius. Įvarė į kampą, kur nėra sprendimų, ir kuo ilgiau tai tęsis – tuo bus geriau, nes vis daugiau tiesos sužinosim. Ir politikos pamėklės vis labiau silps. Ir kas pasakė, kad pedagogai nesupranta jų “išgelbėtojų“ tikslų ir užuot leidę pasinaudoti savimi patys jais nepasinaudos?

Valdžia nebenori net norėti, todėl negali išspręsti mokytojų streiko problemos, o jei imtųsi – ateitų medikai, kultūros žmonės, gaisrininkai, bibliotekininkai ar pensininkai ir apsigyventų savo ministerijose. Jėga išnešti mokytojus reikštų Maidaną, neišmetus problema taptų vėžine, abiem atvejais – nuožulnioji plokštuma ir vis didesni, masiškesni protestai.

Ir visi – tėvai, pedagogai, miškų gynėjai – jau atsikvošėja iš savo reikalavimų atskirties ir ima vienytis. Tai ne mano noras, o realiai prasidėjęs procesas. Landsbergiai primityvūs – reikalauja S.Skvernelio atsistatydinimo, kas reikštų pirminius rinkimus, nes naujos Vyriausybės sudaryti jokių šansų. Tačiau argi jie pajėgūs pagalvoti, kad tuose rinkimuose po vaikgrobystės ir kitų pasityčiojimų iš visuomenės jie patys neturi jokių šansų?

Artėjančių Europos politinių lūžių ir pasaulinės ekonomikos krizės kontekste valstybės situacija vis labiau neapibrėžta. Prezidentės, naktimis nemiegančios ne tiek dėl šalies likimo, kiek dėl asmeninio išlikimo globalių žaidimėlių aikštelėje, pastangos įtikti mirštančio pasaulio lyderiams padėtį tik komplikuoja. Viduje ilgalaikių sprendimų iš esmės nedemokratizuojant valstybės nebėra.

O matant, kad ir trumpalaikių niekas net negalvoja imtis, akivaizdu – horizonte politinės griūtys, didžiausia atgautos Nepriklausomybės laikų krizė ir lėtas grimzdimas į chaosą. Politinio elito aklumas, užsispyrimas, tarpusavio rietenos ir arogancija, absoliutus nesugebėjimas pagalvoti nei apie valstybės, nei apie savo pačių ateitį spartina įvykius. Nei tokio nesiskaitymo su visuomenės nuomone, nei tokios įtampos tarp žmonių ir valdžios seniai nėra buvę.

Prieitas liepto galas. A.Tapino mitingas skirtas masiniam nepasitenkinimui nukreipti sistemai norima linkme. Ir reikia Andriui padėkoti už konservatorių išnuomotus autobusus, gerą garsą ir sceną, už nemokamą reklamą per visuomeninius manipuliuotojus ir naivumą. Jūs viską numatėte, ponai, tik nepagalvojot, jog žmonių nebeapgausit ir pavogti iš jų protesto nebepavyks.

Išspaudus dantų pastą iš tūbelės atgal nebesukiši. Visi seniai perprato jūsų klastą ir avys klusniai bliaudamos nebekulniuos paskui vedlį į skerdyklą. Situacija pasikeitė iš esmės, žmonės vienijasi ir bandymai juos panaudoti savo užpakalio interesams apginti ir išvengti atsakomybės ne nutolins, o priartins sistemos pabaigą.

Dabar kas netingi steigia judėjimus, rašo manifestus ir kviečia vienytis, vieni iš tikrųjų, kiti nelabai, bet būtinai aplink tuos, kurie kviečia, nes kiti – blogesni. Amžinas opozicijos vadukų tarpusavio pavydas ir nenudobto briedžio dalinimasis, kaip tai lietuviška! Jie juk mieliau susivienys ne prieš valstybę naikinančią numirėlių sistemą, o vienas prieš kitą.

Supraskim pagaliau, kad situacija pasikeitė, sąjūdžių laikai praėjo ir kvietimai iš viršaus beveik nieko nebeveikia. Žmonės instinktyviai atšlyja net nuo tikrų, nuoširdžių gelbėtojų ir politinių iniciatyvų, nes per daug kartų buvo apgauti. Ir tiki tik savimi – toks dabarties momento dėsnis, kurio niekas negali pakeisti.

Užrakinkit savo kabinetus, išjunkit kompus, padėkit storas, protingas knygas ir nulipkit iš tribūnų. Išeikim, būkime su jais ir būsime priimti. Užmirškim pagaliau savo ginčus – ideologinio grynumo, visiškos bendratikystės ir pamokslų laikai baigiasi, tauta atsimerkia ir tiesos akimirka prasideda.

Jeigu suvoksim, kad būtina būti kartu visiems, atsisakant nesutarimų dėl antraeilių dalykų, dar viskas gali pasibaigti gražiai. Supraskim ir ruoškimės – į areną išeina ilgai tylėję, įskaudinti, viskuo ir visais nusivylę ir besivienijantys žmonės.

Vulkane slėgis didėja ir virš plynų tikėjimo savo valstybe kirtimų kyla garas. Išsiveržusi banga neišvengiamai iškels naujus lyderius ir viskas priklausys nuo to, kaip mokėsim pasirinkti ir kurlink pakryps išsilaisvinusi galia. Sveikinu gyvąją Lietuvą, kuri ateina.

..

….

……

……..

………….

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s