RASA ČEPAITIENĖ: Ar visuomenė pasirengusi keisti parazitinę sistemą?

Visuomenė pagaliau atsibunda, rąžosi, ruošiasi keltis. Mokosi aiškiai formuluoti ir artikuliuotai įgarsinti savo poreikius bei reikalavimus, įvairių teisėtų pilietinio pasipriešinimo būdų, bendradarbiauti su panašius interesus turinčiais, bet nebūtinai ideologiniais bendraminčiais, išvengti skaldytojų nuolat gudriai spendžiamų spąstų, išreikšti solidarumą su protestuojančiais, atpažinti oficiozinės žiniasklaidos kurpiamas manipuliacijas ir melą. Ir tai yra labai gerai. Tačiau neramina kitkas. Beveik niekas nekalba apie lyg pūlinys pagaliau pratrūkusios socialinės krizės šaknis ir esmę, o jei ir kalba, tai tik fragmentiškai, nenuosekliai. Bet to nepadarius neturėsime galimybės pradėti gydymo.

Daugelį metų tyliai, kartais bijant net sau pačiam prisipažinti, augęs nepasitenkinimas tiek asmeniniame, šeimų lygmenyje, tiek ir viešojoje erdvėje, dažnai išvirstantis pasirinkimu į viską spjovus iš čia emigruoti arba rinktis vidinę emigraciją ir abejingumą viešiesiems reikalams, gali būti suvestas į du esminius punktus: vis didėjantį atotrūkį tarp daugumos gaunamų pajamų ir pragyvenimo kaštų bei sisteminę nepagarbą žmogaus asmeniui, visais lygiais – nuo privataus verslo, vietos valdžios iki pat aukščiausių šalies vadovų – arogantiškai ir įžūliai demonstruojamą vadinamojo „elito“, galios pozicijose esančiųjų. Tačiau į 2018-uosius metus „sukritę“ net keletas svarbių jubiliejų ir renginių (Atkurtosios, t.y. basanavičiškos Lietuvos Šimtmetis, partizanų vado A. Ramanausko-Vanago laidotuvės, Sąjūdžio trisdešimtmetis ir k.t.) daugelį paskatino susimąstyti, o kokia gi ta Lietuva yra šiandien, iš kur ji atėjo, ir kur eina? Palyginti prieš trisdešimt metų kurtas nepriklausomos nacionalinės valstybės raidos vizijas bei lūkesčius su ta pagaliau atėjusia ateitimi. Ir tuomet daugelis pamatė, kad veikiausiai dažno sau mintyse pieštas gyvenimo scenarijus – tapti laisvu savo likimo kalviu ir būti užtikrintam, kad tavo pastangos bus adekvačiai įvertintos bei atlygintos – dažniausiai neišsipildė… Ne todėl, kad būtum buvęs koks nors lūzeris ar tinginys, kad nebūtum išties sunkiai dirbęs ir stengęsis, o dėl to, kad sukurtoji sistema tau to paprasčiausiai neleido. Tai reiškia, kad priėjome tašką, kai ne tik tapo nebeįmanoma projektuoti savo idėjų, planų ir lūkesčių ilgiau nei pusmetis ar metai į priekį, kas, beje, vyksta visame globalizacijos persmelktame ir neprognozuojamos kaitos krečiamame pasaulyje, bet ir tikėtis bent kiek nuoseklaus asmeninio ar bendruomeninio augimo, ar tai būtų profesinio, socioekonominio, galiausiai, pragyvenimo lygio bei pasitenkinimo ir laimės sritys. Kitaip tariant, jungtis tarp darbo ir jo finansinių bei simbolinių rezultatų vis labiau nyksta, tuo pačiu regint, kaip mažiau, ar visai moralinių skrupulų neturintys veikėjai, puikiai įvaldę žaidimo taisykles ir įsijungę į suvešėjusius neformaliuosius klaninius tinklus, jais sumaniai ir ciniškai naudojasi, tuo pačiu nebaudžiamai tyčiodamiesi iš bendrojo gėrio ir šalia esančiųjų.

Taip nenumaldomai augantis neteisybės jausmas ir nepasitenkinimas savo padėties bei visos šalies raidos tendencijomis atvedė mus į šiandieną, kai jau nebegalima tylėti, nes būklė, kurioje atsidūrėme, atrodo pernelyg schizofreniškai. Kai nujaučiame, kad einant tuo pačiu keliu ir nieko nedarant mūsų paprasčiausiai greit nebeliks. Ir čia nebepadės jokie valdančiųjų kartojami užkeikimai ir burtažodžiai apie „klestinčią valstybę“, „augantį BVP“ ir t.t.

Veikale „Kodėl nacijos žlunga. Valdžios, gerovės ir skurdo kilmė“ politologai D. Asemoglu ir J. Robinsonas išskyrė du valstybių tipus – įtraukiančiąją (inclusive) ir gavybinę arba išsunkiančią (extractive). Gavybinėje valstybėje karinis-administracinis elitas ir dirbančiųjų masės yra aiškiai atskirti ekonominiais ir kultūriniais barjerais. Joje stokojama socialinio mobilumo, t.y. žmonės iš viso nėra pajėgūs, arba tik įveikę dideles kiūtis gali pakilti į aukštesnį sluoksnį (klasikinis pavyzdys – Indijos kastų sistema). Tuo tarpu įtraukiančioje valstybėje nėra luominių ar klaninių apribojimų. Elitas čia formuojasi meritokratijos, t.y. kompetencijų, gabumų ir nuopelnų pagrindu. Tad jis yra suinteresuotas kooptuoti į savo gretas talentingiausius ir sumaniausius, o pastarieji – kurti darbo vietas visiems likusiems. Tai reiškia, kad tik įtraukiančioji valstybė yra pajėgi užtikrinti ilgalaikį ir stabilų ekonominį augimą, demokratinį atstovavimą bei socialinę sanglaudą, ką rodytų ir labiausiai išvystytų Vakarų Europos ekonomikų pavyzdžiai.

Acemoglu ir Robinsonas dar išskiria du gavybinės valstybės potipius – agrarinę ir žaliavinę. Jei pirmoji užtikrindavo visuotinį užimtumą, kaip kad būta viduramžių baudžiavinėse visuomenėse, tai antroji – anaiptol ne. Šiuo atveju elitas yra finansiškai priklausomas ne nuo gyventojų darbo, o nuo gamtinio (-ių) ištekliaus(-ių) gavybos rezultatų. Nuo išteklių priklausomose valstybėse (klasikinis pavyzdys – V. Putino Rusija) nebelieka jokių apribojimų nelygybės ir atskirties augimui, jos nėra niekieno spaudžiamos investuoti į socialinį kapitalą ar ekonomikos plėtotę. Iš gamtinių išteklių, kurių didžiausią dalį sudaro naftos ir dujų žaliavos bei vertingųjų mineralų eksportas, pardavimų gautų pajamų ir kapitalų valdžia gyventojams perskirsto nedidelę dalį įvairių socialinių išmokų pavidalu, tačiau tokio tipo valstybė praktiškai nėra priklausoma nuo surenkamų mokesčių, taigi ir nuo gyventojų. Dėl šitos priežasties visuomenė turi menkas pilietines galias įtakoti ar paveikti valdančiųjų sprendimus, tad autoritarizmas čia atrodo a priori užprogramuotas. Kadangi ji pati yra priklausoma nuo pajamų, gaunamų iš šių išteklių gavybos perskirstymo, tai leidžia išlaikyti paternalistinį valdžios–valdomųjų santykį, pavyzdžiui, itin įsikerojusį energetiniais resursais turtingose posovietinėse Vidurio Azijos šalyse.

Gavybinei valstybei nebėra poreikio vystyti ir rinkos konkurencijos mechanizmų, puoselėti įstatymo viršenybę, kurti nepriklausomą įstatymdavystę ir teismus, kurie galėtų užtikrinti teisingumą. Vietoj jų randasi gremėzdiškas biurokratinis aparatas, aptarnaujantis aukščiausiąjį valdžios sluoksnį ir, visuomenei nekontroliuojant bei neįtakojant jo priimamų sprendimų, perskirstantis materialiąsias gėrybes taip, kad sau pasiliktų didžiausią jų dalį, o tai yra atvira kleptokratijos forma.Taip sukuriama iš pažiūros stabili parazitinė sistema, pasireiškianti masine korupcija ir nekompetencija, kurios pasekmės – įstrigusi šalies modernizacija, pridengta masyvaus ir ilgalaikio visuomenės nuostatų formavimo medijose, įtaigojant, kad tokia tvarka esą yra natūrali ir neįmanoma pakeisti, tuo pačiu vykdant pasipriešinimo balsų slopinimą represijomis ar marginalizavimu. Tokioje valstybėje meritokratijos logika nustoja veikusi, ją pakeičia aukštųjų valdininkų despecializacija, t.y. jie skiriami į reikšmingus postus atsižvelgiant į priklausymą klaniniams tinklams, o ne į konkrečius jų gebėjimus tvarkyti pavestąsias ekonomikos ar kitas valstybės valdymo sritis.

Parazitinei valstybei itin būdingas savavališkas ir selektyvus juridinių-biurokratinių taisyklių bei elgesio standartų taikymas „saviškiams“ ir visiems likusiems, vedantis prie moralinio bei teisinio šalies išsigimimo. Socialiniai institutai ir demokratiniai mechanizmai čia nustoja veikę, lieka formalūs, imituojami. Visuomenė išnaudojama lyg būtų svetima kolonijinė tol, kol tai pakenčia.

Tuo tarpu nuo darbo priklausomoje valstybėje gyventojai yra nacionalinio turto kaupimo pagrindas ir svarbiausias šaltinis, todėl valdžia priversta su jais skaitytis.

Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Kuriam valstybių tipui ją priskirti, jei neturime gausių naftos ar dujų išteklių, o nacionalinio biudžeto pagrindą sudaro daugumos gyventojų sumokami įvairūs mokesčiai, kai kurioms gyventojų grupėms siekiantys daugiau nei pusę visų jų pajamų?

Vis stiprėjantis viešojo sektoriaus nualinimas rodytų, kad nuo pat nepriklausomybės paskelbimo buvo pasirinkta eiti neoliberaliuoju, vadinamosios „laisvosios rinkos“ keliu, kuris įsuko išsunkimo mechanizmą ir galiausiai atvedė į dabartinę padėtį. Bet kas gi buvo ir yra išsunkiama? Kokius išteklius valdo mūsų vis labiau nuo visuomenės atsiribojantis ir savo dramblio kaulo bokšte užsidarantis elitas, apsikarstęs imituojamos demokratijos atributais ir besiremiantis tuščiavidurėmis fasadinėmis virstančiomis institucijomis?

Kaip žinia, pradinį kapitalo kaupimo procesą apsprendė aiškiau juridiškai neapibrėžta buvusio „visaliaudinio turto“ privatizacija. Sukauptos lėšos buvo pasitelktos formuojant naujas verslo nišas – tarpininkavimą prekiaujant dujomis ir nafta, išnaudojant Lietuvos kaip tranzitinės valstybės logistinius privalumus, intensyvinant šiandien jau masiniu tampantį miškų kirtimą medienos pardavimams užsienyje, plėtojant statybų bei NT sektorių ir t.t. Šios sritys, kaip ir išplitusios korupcinės viešųjų pirkimų organizavimo schemos, leido generuoti didžiausias pajamas bei formuotis siauram naujųjų turčių ratui. Palaipsnės eurointegracijos metu, dar iki 2004 m. įstojimo į Europos Sąjungą, valdančiųjų grupės mokėsi perprasti ir europinių lėšų „įsisavinimo“ mechanizmus. Būtent jas, veikiai užvaldytas stambiojo verslo ir politikos elitų ir naudojamas trumpalaikiams jų tikslams realizuoti šalies žmogiškojo kapitalo vystymo sąskaita, galima laikyti aukščiau aptarto naftos ir dujų vaidmens Rusijos ekonomikoje analogu, kas ilgainiui užkirto kelią realiai Lietuvos modernizacijai.

Derybinių galių sutelkimas nacionalinių stambiojo kapitalo įmonių savininkų rankose ir jų reikšminga įtaka politinėms partijoms, atskiriems įtakingiems politikams bei jų inicijuojamiems ir priimamiems teisės aktams, sąlygojo neproporcingai aukštą darbo pajamų apmokestinimą, ypač kontrastuojantį su gausiomis mokestinėmis išimtimis, privilegijomis ir lengvatomis, taikomomis verslo generuojamiems pelnams ir kitoms nedarbo pajamoms. Tai atvedė į, ekonomisto R. Kuodžio žodžiais tariant, mokestinio „gyvulių ūkio“ situaciją, kurioje gyventojai ne tik nėra pajėgūs susiklosčiusios tvarkos pakeisti, bet ir jaučiasi joje pertekliniais bei nereikalingais, kas atrodytų itin paradoksalu dramatiškų demografinių šalies raidos tendencijų fone. kitaip tariant, patys žmonės yra visiškai atvirai ir ciniškai paverčiami „žmogiškaisiais ištekliais“ ir darbo priemonėmis, kuriems nereikia nei gilesnio išsilavinimo, nei kultūrinių kompetencijų. Tad nuoseklus švietimo sferos žlugdymas Lietuvoje tik atliepia šiuos vėlyvojo globalinio kapitalizmo siekius. Tačiau, nors darbo apmokestinimas Lietuvoje ženklus (kodėl tad tai nesikonvertuoja į pilietinį įgalinimą ir valdžios kontrolės įgūdžius?), tai nevirsta ir į kokybiškas viešąsias paslaugas. Jų prieinamumas ir kokybė kaip tik linkusi prastėti, o biurokratinė jų išlaikymo ir kontrolės našta – augti. Tai, kaip ir išliekantys itin žemi viešojo sektoriaus atlyginimai bei pensijos daugumai neleidžia čia bent kiek oriau gyventi. Iš esmės dauguma žmonių Lietuvoje dirba dėl bazinių, fiziologinių reikmių patenkinimo, t.y., už maistą, kaip kažkada vergai ar baudžiauninkai, jau nekalbant apie kitus, aukštesnius, poreikius. Tokia socioekonominė padėtis, nesiimant pajamų nelygybės problemos spręsti mokesčių progresyvumo keliu, yra užprogramuota toliau tik blogėti.

Aukštųjų politikos, verslo ir žiniasklaidos elitų sisteminis suaugimas, lengvai tepridengtas daugiapartinės sistemos šydu, vidinis institucijų korumpavima(si)s ir užvaldymas klaniniams interesams siekti, piliečių nekontroliuojamas galias įgavusi biurokratija, formaliąja-procedūrine virstanti demokratija, visose gyvenimo srityse plintanti nesąžininga konkurencija, plačiai taikomi dvejopi standartai, socialinio teisingumo stoka ir tai, ką politologas V. Laučius pavadino „šiltos kėdės oligarchija“ , t.y., asmeninių ir viešųjų interesų painiojimu, savo pareigų ar posto teikiamų galimybių naudojimu privačioms reikmėms ir interesams tenkinti, rodytų, kad Lietuvoje vis labiau tolstama nuo įtraukiančios ir meritokratiniais principais formuojamos viešosios politikos. Lietuvai kaip ir Rusijai būdingos silpnos institucijos, aukštųjų politikų bei verslo koncernų įtakojama teisėsauga bei žiniasklaida bei meritokratijos stoka (korupcija ir nepotizmas), vis labiau įtvirtina piliečių nerinktų ir jiems neatskaitingų klaninių struktūrų įtaką bei galią.

Beveik dėsninga žaliavinės valstybės raidos pasekmė – demodernizacija – sukuria paradoksalią padėtį, kai, augant ekonomikai, populiacija degraduoja. Formuojasi ydingas ratas: kuo labiau valstybės ekonomika remiasi lengvai gaunamais ištekliais (ar išmokomis), tuo mažiau ji linkusi investuoti į žmogiškąjį kapitalą; kuo menkesnis žmogiškojo kapitalo išsivystymo lygis, tuo labiau valstybė yra priklausoma nuo prekybos žaliavomis arba iš kitų lengvai gaunamų pajamų. Tokioje sistemoje dirbantieji tampa pertekliniais ir ši įžvalga leidžia bandyti paaiškinti lietuviškosios emigracijos priežastis ir jos parazitinei sistemai teikiamą „naudą“ (perlaidos artimiesiems mažina socialinę įtampą, išvykusieji nebekelia socialinių problemų ir t.t.).

Išvada paprasta. Parazitinės sistemos lopyti, taisyti, remontuoti neįmanoma. Ją belieka tik pakeisti. Bet ar visuomenė tai pagaliau supras ir yra tam pasirengusi?

..

..

..

..

..

Komentarų: 1

  1. KVIETIMAS
    Skleisti, koordinuotis tarp bendraminčių, (patalpinti internetiniuose tinklalapiuose), Apie darbą netik kalbėkime, o vykdykime, tai pradėkime nuo savęs savoje rinkimų apygardoje…
    DĖL LIETUVOJE ĮGYVENDINTI „LIETUVOS POLITINIO ELITO (NE) BENDRAVIMAS SU BENDRAPILIEČIAIS 2018 M. PROJEKTĄ“ ČIA IR DABAR KARTA IŠ KARTOS… (UGDYTI, ŠVIESTI JAUNIMĄ PRADEDANT DARŽELIU…). TAI UŽTIKRINS GEROVĖS KŪRIMĄ SAVO TĖVYNĖJE (Tu pačiu pamatysime kas yra kas ?? Kokia gali būti Valstybėje pertvarka, kai Seimas neįveikia pasirašyti Seimo narių darbo sąlygų taisykles-įstatymą, savanaudiškai nevykdo LR Konstitucinio teismo2005m. nutartį???
    Rinkėjai – vykdykime pilietinę pareigą, kontroliuokime, kad Seimo nariai tinkamai-atsakingai atliktų Konstitucines pareigas. Kovokime kompleksiniai su priežastimis sukėlusiomis išvarymą milijoną gyventojų iš Tėvynės…
    Neatidėliotinai būtinos Valstybės esminės pertvarkos Švietimo ir mokslo, Kultūros, Sveikatos,Teisingumo (keturios kolonos ant kurių laikosi valstybė), Savivaldos svarbiausiose kryptyse, bei kompleksiniai, lygiagrečiai – darniai sudaryti palankią aplinką, kurti gerovę Lietuvos regionuose, mokėti gebėjimus atitinkančius atlyginimus, (parengti biudžetinių institucijų darbuotojų atlyginimų proporcijų (koeficientų) matricas. Tai parodo Sveikatos sistemoje ženklus trūkumas gydytojų- specialistų, (kelių mėnesių laukimas į priėmimą), švietėjų, kultūros, inovacijų kūrėjų. Negalima gyventi principu ir siekti – „Nėra žmogaus, nėra problemos“ . Būtina kviesti atsiskaityti Lietuvos Seimo narius miestų, rajonų rinkėjams, ką nuveikė iš savo 2016 m. rinkiminių įsipareigojimų. Kovokime kompleksiniai ir su priežastimis, sukėlusiomis milijono gyventojų išvarymą iš Tėvynės… Seimas piktybiškai nenori taisyti Valstybės valdymo tobulinimo įstatymus, lemsiančius gerovės kūrimą Lietuvoje. Regionuose nekuriama darbo vietos, nevystoma pramonė, savivaldybių-diduma pavirtę UAB „Savi su savais“ veikia-naikinama socialinė infrastruktūra, daugumai merų trūksta kompetencijos ir atsakomybės prieš gyventojus, nemoka užsienio kalbų bendravimui su investuotojais bei trūkumas finansų ir t. t. . Be trumpojo laiko keliamų sveikatintojų, švietėjų, kulturintojų (darbuotojų) reikalavimų, įteikime čia ir dabar kaip piliečiai-rinkėjai kiekvienoje savo apygardoje Seimo nariui Kvietimą-priminimą atsiskaityti ir kokius darbus privalo padaryti, kurių nepadarė pieš daugiau porą dešimtmečių. Skubus darbas visose septyniasdešimt vienoje Lietuvos rinkimų apygardose įteikti Kvietimus-priminimus tiesiogiai išrinktiems Seimo nariams, (pirmoje eilėje įteikti LR Seimo komitetų vadovams, pavaduotojams, vadovybei, frakcijų vadovams ). Tik taip pamatysime ko verti mūsų atstovai Seime? Tai privaloma daryti karta iš kartos, kaip „darbdaviai“ kontroliuoti, kad nebūtume amžini vargo kankiniais… Dauguma Lietuvos piliečių nupilietinti – nesikišu, nedalyvauju „politikoje“, (o kur piliečio pareiga? Taip galvojančių nesikišančiųjų piliečių išvažiavo beveik vienas milijonas iš savo Tėvynės… Reikia nors pabandyti, pradėti nuo savęs – keistis. Jeigu darbdavys (įmonės savininkas) nepažiūrėtų ką nuveikia parinktieji darbuotojai, darbininkai, tai bankrutuotų, nepervestų švietėjams, sveikatintojams, kultūrintojams, pensijoms įmokų. Tad ir Rinkėjams- „darbdaviams“ yra pareiga kontroliuoti, kaip Seimo, savivaldybių tarybų nariai dirba. Tai privalu padaryti, netgi apeinant NVO „vadukus“, kurių dalis prisitaikėliški… Atspausdintame abiejose lapo pusėse (Kvietimo-priminimos vienas lapas) – lape Kvietimas- priminimas Seimo nariui, pasirašo 7-9 rinkėjai (norintys žinoti, kaip vykdo rinkiminius įsipareigojimus), atšviečiama ir pasirašytinai įteikiamas biure Seimo nario padėjėjui, arba tiesiogiai miesto/rajono (apygardose) bendruomenės išrinktam Seimo nariui ir el. paštu. Taip apygardose kreipiasi 2-3 grupelės (po keletą iniciatyvių rinkėjų) ar nenupilietintos vietos bendruomenių , NVO ar Vietos bendruomenių centrinių tarybų nariai , (ataskaitos kaupiamos). (Žiūrėti priedą Kvietimą – priminimą (tekstą), aiškinamąjį raštą).
    Dėl Seimo narių nenorinčių bendrauti su rinkėjais -bendrapiliečiais, bus būtinybė kreiptis į Seimo etikos komisiją, žiniasklaidą ar susirinkus (piketuose, mitinguose), pažiūrėti ką veikia darbovietėje-Seime … Tokia gavosi daugiametė liūdna dabartinė nupilietinimo pasekmė – nebuvo to ugdomi vaikai, jaunuoliai, (pradedant darželiu – mokykla – aukštąja mokykla), o ir tėvai to nesuvokia, neparuošti…). Tai spraga švietimo, tėvų, intelektualų, LRT nusišalinimas…, Galvojama, kad gerovę sukurs kiti, taip galvodami išvažiavo užsienyn beveik vienas milijonas iš savo Tėvynės pajėgiausių gerovės kūrėjų…
    Pagarbiai, Koordinatorius Vincentas Jasiulevičius, Valdymo sistemų ekspertas, kont. tel. 861404676, El. pašt : v_jasiulevicius@yahoo.com : Lauksiu Jūsų Seimo nario ataskaitos kopijos

    Lietuvos politinio elito (ne) bendravimas su bendrapiliečiais 2018 m.
    LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI (-EI) ………………………………………………………….. , IŠRINKTAM (-AI) VIENMANDATĖJE ………………………………………………………………… RINKIMŲ APYGARDOJE Nr……
    KVIETIMAS – PRIMINIMAS DĖL ATASKATŲ PATEIKIMO APYGARDOS RINKĖJAMS (SIEKIANT PAKELTI TAUTOS PASITIKĖJIMĄ LR SEIMU IR JO GALIMAI ĮVYKDYTI ESMINĘ VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKĄ, ĮGYTI AUTORITETĄ RINKĖJŲ AKIVAIZDOJE, PRIVALU SEIMO NARIAMS PASIKEISTI, ATSISAKYTI SAVANAUDIŠKUMO IR VADOVAUTIS PRINCIPU- „ REIKIA LIETUVAI“). DISKUTUOJAMA BEVEIK 30 METŲ SIŪLYMUS TOLIAU TEIKTOMS PROBLEMOMS SPRĘSTI . ŠIE DARBAI- PRADŽIŲ, PRADŽIA LIETUVOS SĖKMEI PLĖTOTI
    Vilnius, 2018 m. …………………… ….. d.
    KVIEČIAME JUS GERBIAMAS (-A) SEIMO NARĮ,(-E) PASTOVIAI ATSISKAITYTI APYGARDOS RINKĖJAMS, (KAIP VYKDOTE RINKIMINIUS ĮSIPAREIGOJIMUS, KONKREČIAI KADA IR KOKIUS ĮSTATYMUS, KOKIAS PATAISAS KOKIEMS ĮSTATYMAMS PATEIKĖTE-REGISTRAVOTE LR SEIME, AR BUVO PRIIMTA?), KARTĄ PER KETVIRTĮ RAJONŲ/MIESTŲ CENTRINĖMS VIETOS BENDRUOMENIŲ TARYBOMS BEI KVIETIMO TEIKĖJŲ ATSTOVAMS RAŠTU BEI GYVAI SUSITIKTI SU RINKĖJAIS (NVO). APIE TAI TINKAMAI PASKELBTI RINKĖJAMS PER NACIONALINĮ RADIJĄ , VIETOS SKELBIMŲ LENTOSE, BEI DALYVAUTI VIETOS ŽINIASKLAIDAI.( SEIMO STATUTAS 12 STR. 1D.). Dabar dauguma LR Seimo narių vengia tai daryti, atsakyti, atsiskaityti besikreipiantiems .ir gyvai susitikti su apygardos rinkėjais… Dauguma rinkėjų pagyvenę, neįveikia pažiūrėti Seimo narių siūlomų internetinių tinklalapių… Apygardos rinkėjai laukia konkrečių ataskaitų, atsakymų į ir klausimus. Neatidėliotinai būtinos Valstybės esminės pertvarkos Sveikatos, Švietimo, Kultūros, Teisingumo, Savivaldos svarbiausiose kryptyse, bei kompleksiniai, lygiagrečiai – darniai sudaryti palankią aplinką, kurti gerovę Lietuvoje, mokėti gebėjimus atitinkančius atlyginimus, (parengti biudžetinių institucijų darbuotojų atlyginimų proporcijų (koeficientų) matricas. Tai parodo Sveikatos sistemoje ženklus trūkumas gydytojų- specialistų, (kelių mėnesių laukimas į priėmimą), švietėjų, kultūros, inovacijų kūrėjų. Negalima gyventi principu ir siekti – „Nėra žmogaus, nėra problemos“ .
    Lietuvos regionuose būtina turėti darbą, sveikatos paslaugas, kultūrinę aplinką, būstą, mokyklas, darželius, kultūros židinius, užtikrintą teisingumą visiems lygiai, decentralizuotą savivaldą. Tikėtina, sumažėtų gyventojų emigracija iš Lietuvos bei poreikis šelpti čia likusius. Grįžtų dauguma išvažiavėlių pasirūpinti savo senais tėvais, seneliais ir savo Tėvynės išlikimo reikalais.
    Vadovaujantis LR Konstitucijos 68 str. nuostata, Seimo (pozicijos, opozicijos) bei Vyriausybės nariai, visi privalo teikti Seimui priimti (nemenkaverčius, o pirmo prioriteto-svarbumo), įstatymus ar ir įstatymų pakeitimus.

    PRAŠOME 2018 m. LR Seimo sesijose priimti įstatymus. (Koks Jūsų apsisprendimas šių 1-8 p. įgyvendinime, ar reikalingi?) : 1. LR Seimo nario darbo sąlygų įstatymą (kodekse) – LR Konstitucinis Teismas 2005 m. bylos Nr.04/04 nutartyje nurodė, kad Įstatymų leidėjas privalo – yra pareiga nustatyti Įstatymu Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų sąlygas (Kasmetinių atostogų suteikimas, nuobaudos pravaikštininkams, Seimo nario darbo vertinimas balais (kiek pateikė Įstatymų, pataisų?, atsiskaitymas rinkėjams dėl rinkiminių įsipareigojimų). Kokia gali būti Valstybėje pertvarka, kai minimas įstatymas svarstomas 13 metų, Seimas neįveikia pasirašyti darbo taisykles, nevykdoma LR Konstitucinio teismo nutartis ??? 2. Įteisinti 2018m, Ypatingojo (nepriklausomo) prokuroro pareigybę – JAV pavyzdžiu užtikrinti įgalumą nepriklausomai atlikti pareigas. Įstatyme į Ypatingojo prokuroro funkcijas įrašyti nuostatas dėl priimtų įstatymų, teisės aktų vykdymo kontrolės bei bylų nutraukimo tik teisme, suteikti prokurorui teisę ginti asmens teises net ir prieš jo valią. Įteisinti piliečiams teisę tiesiogiai kreiptis į (Ypatingąjį) prokurorą dėl jų teisių bei viešojo intereso pažeidimų). Tai pasireikštų reali sisteminė kova su politine, ekonomine korupcijomis, kontrabanda, pažeidimais viešuose pirkimuose, valstybės turto valdyme, šešėline ekonomika, netinkamu pareigų atlikimu, valstybei padarytų žalų išieškojimu ir kt., (įgyvendinti iki 2018 m. ). Valstybėje atsiras daugiau teisingumo, atsakomybės, kontrolės ir papildymas biudžetą lėšomis. 3. Atsižvelgti į LR Prezidentės pareiškimą, panaikinti privilegijas Lietuvos Respublikos Prezidentui, baigus eiti pareigas, netenka rezidencijos (būsto) ir su ja susietų privilegijų. Įteisinti 2018 m. įstatymu. 4. 2018 m. įteisinti įstatymu realią Rajonų/miestų dvipakopę Savivaldos hierarchiją: Vietos Bendruomenė – Seniūnijos Vietos bendruomenė – Seniūnija (seniūnas) – Rajono/miesto Vietos bendruomenių centrinė taryba – Meras (su „Veto“ teise –administracijos vadovas) – Savivaldybės taryba. Atskiriama vykdomoji ir nutarimų, sprendimų priimančios valdžios. Taikyti administracinių teritorinių vienetų vienmandatę rinkimų sistemą. Užtikrinti, kad neprieštarautų LR Konstitucijos pagrindinėms nuostatoms, pataisyti LR Konstituciją . Savivaldybių veiklos kontrolę patikėti LR Valstybės kontrolieriaus tarnybai, o ne pačios Savivaldybės savikontrolei . 5. LR Seime 2018 m. inicijuoti, priimti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą atitinkantį LR Konstitucijos (55 str. „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“ vienmandatėse rinkimų apylinkėse- (Apygardose) nuostatą bei įvertinti ženklią iš Lietuvos gyventojų emigraciją. Galiojančiame Seimo rinkimų kodekse nustatyta – kad tas pats kandidatas į LR Seimo narius įrašomas lygiagrečiai dviejuose sąrašuose -vienmandatėse ir daugiamandatėse partijų sąrašuose, (partija-juridinis asmuo). Eilė Seimo narių tampa nepakeičiami dešimtmečiais, tai yra privilegija partijos nariams- pažeidžiama LR Konstitucijos 55 str. nuostata – lygi tiesioginė teisė rinkti. Nepanaikintas beprotiškai didelis finansavimas iš valstybės biudžeto partijų, rinkimų kampanijoms vykdyti. Būtina įteisinti-taikytina kandidatui kvalifikaciniai, moralės reikalavimai užimti LR Seimo nario pareigybę. 5.1. LR Seimas privalo nuolatos vykdyti parlamentinę priežiūrą (kontrolę) Seimui atskaitingų institucijų veiklos. Seimo narius neskirti vykdomosios valdžios pareigūnais – ministrais (interesų konfliktas –savikontrolė?). 5.2. Numatyti Rinkimų įstatymuose galimybę (po metų darbo atstovaujamoje valdžioje) atšaukti visų lygių atstovus, dviem trečdaliais bendruomenės rinkusių rinkėjų balsų dauguma per LR Vyriausiąją rinkimų komisiją, Administracinį teismą, jeigu rinkti atstovai realiai nevykdo rinkiminių įsipareigojimų ir sutartos rinkiminės programos. 6. Pataisyti 2018 m. Europarlamento rinkimų įstatymą užtikrinant tiesioginį Europarlamento narių rinkimą (apygarda-Lietuva). Bei įteisinti Lietuvoje išrinktų Europarlamentarų atsiskaitymo tvarką LR Seimui kartą per ketvirtį, transliuoti per LRT. Būtų užtikrinta Seimo ir Europarlamentarų sąveikavimas, sprendžiant bendravalstybines valdymo problemas su ES.
    7. 2018 m. pataisyti LRT Įstatymą, užtikrinti NVO teisę pastoviai turėti savaitines vienos valandos trukmės intelektualaus turinio laidas Nacionaliniame radijuje ir televizijoje (po valandą), tinkamu laiku. Diskutuoti valstybei svarbiais klausimais, pasitelkus ekspertus, siūlyti sprendinius LR Vyriaysbei, Seimui. Iki šiol NVO daukartiniai kreipimąsi dėl intelektuolios laidos steigimo į LRT valdymo organus, nebuvo patenkinti, diskutuoja savi su „savais” . 8. Įdiegti 2018 m. LR Konstitucijoje įtvirtintą piliečių teisę tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme. Tuo tikslu pataisyti LR Konstitucijoje – sumažinti reikalavimą referendumui inicijuoti surinkus ne 300 tūkst., bet 100 tūkst. rinkėjų parašų, turinčių teisę balsuoti. Iš Lietuvos emigravo beveik milijonas gyventojų.

    PRAŠOME JUS SEIMO NARĮ PATEIKTI: 1. Raštu paaiškinimus apygardos rinkėjams ( Apygardos Vietos bendruomenėms kontrolei, saugojimui), kaip konkrečiai – punktais vykdote rinkiminius įsipareigojimus, išvardinti kada ir kokius Jūs pateikėte- registravote įstatymų projektus, pataisas, kas jų priimta Seime? Ar nesavanaudiškai organizuosite – inicijuosite, teiksite- registruosite įstatymų projektus, juos priimti 2018 m., kaip pirmo prioriteto (skubos) tvarka, reikalingus Lietuvai, (aukščiau minėti 1-8punktai), būtinybę ? )
    2. Kaip Jūsų apygardos savivaldybėse naudojama finansiniai, materialiniai (Valstybės patikėtas turtas), ištekliai kurti gerovę? Siekti Lietuvos regionuose turėti darbą, sveikatos paslaugas, kultūrinę aplinką, būstą, mokyklas, darželius, kultūros židinius, užtikrintą teisingumą visiems lygiai, decentralizuotą savivaldą. Ar pastoviai stebite savivaldos pareigūnų veiklą , tariatės su Vietos Bendruomenių tarybomis, inicijuojate kontroliuojančių institucijų patikras nusižengimams pašalinti savivaldos tarnybose.
    3. Kokius Įstatymus (įvardykite) numatote pasiūlyti -registruoti LR Seimui taisyti ir ką taisyti 2018m.Seimo sesijose ?
    4. Kokius aptartus susitikimuose su rinkėjais-Vietos bendruomenių tarybomis, siūlomus Bendravalstybinius probleminius klausimus, Įstatymus teiksite spręsti, priimti LR Seime, Vyriausybėje ir kitur, organizuosite spaudos konferencijas? Primename, jeigu šie reikalavimai nebus įgyvendinami, nenoras bendrauti su rinkėjais- „Jūsų darbdaviais“ , būsime priversti kreiptis į Seimo Vyriausiąją etikos ir procedūrų komisiją, organizuoti piketų akcijas prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Savivaldybių, informuoti žiniasklaidą… Seimo, savivaldos narių raštiškos ataskaitos, susitikimų su rinkėjais, Vietos Bendruomenių tarybomis protokolai, video įrašai, registruojami, kaupiami, saugomi Vietos bendruomenių centrinėse tarybose, kopijos vietos bendruomenių tarybose, seniūnijose.
    Pagarbiai, ………………………………………. ………………………………………………… (parašas, pareiškėjų atstovo v. pavardė} Kontaktai susisiekti: adresas: ………………………………………………………………………, tel. ………………………….., e-paštas: …………………… Pagarbiai, rinkėjai: (Vardas, pavardė) (Parašas) (Rinkėjo adresas)
    …………………………………………….. ……………….. ……………………………………………………………………………………………….
    ………………………………………….. …………………. ………………………………………………………………………………………………..
    …………………………………………. …………………. ………………………………………………………………………………………………
    …………………………………………. ……………………. ………………………………………………………………………………………………
    ……………………………………….. ……………………. ……………………………………………………………………………………………..
    ………………………………………… ……………………… …………………………………………………………………………………………..
    ……………………………………….. ……………………. ………………………. …………………………………………………………………
    ………………………………………… …………………… ………………………… ………………………………………………………………….

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s