Rasa Čepaitienė. Kargo kultas
Vyresnieji dar pamena panašų juodai baltą pasaulio vaizdą, be perstojo sklidusį iš "Tiesa" pavadinto laikraščio ir daugybės kitų "tieselių".
Rasa Čepaitienė. Bulvariniai skaitalai
Natūralu, kad politikos viršūnėje pasirodžius naujiems veidams smalsu su jais nuodugniau susipažinti. Tokią progą suteikia serija elitinio žurnalisto V. Laučiaus darytų interviu su strateginius postus užėmusiomis politikėmis V. Čmilyte-Nilsen, E. […]
Rasa Čepaitienė. DiskrimiNacija
Visa mūsų teisinė sistema, pats teisingumas ir žmogaus teisės suskliaudžiamos į šias kelias temas. Tačiau kuriai piliečių daliai ar procentui jos išties aktualios ir aktualios būtent tokiu būdu (homoseksualų santuokos, lyties keitimo klausimai)?
Rasa Čepaitienė. Kaltė ir įniršis
Lietuva užsienyje pristatoma kaip ganėtinai niūriomis spalvomis piešiama šalis, kuriamas neigiamas, net slogus jos įvaizdis, nebaudžiamai kenkiama reputacijai.
Rasa Čepaitienė: Mindaugo kodas
Mindaugo kodas iki šiol lemia mūsų kaip valstybės pamatinius pasirinkimus ir savivoką.
Rasa Čepaitienė. Politinė pedofilija
Sovietinė propaganda, iškilus klausimams apie režimo trūkumus ir ydas, išdidžiai atšaudavo: „O pas jus tai negrus muša!“
Rasa Čepaitienė. Lietuva nebėra lietuvių valstybė
Lietuva nebėra Basanavičiaus ir jo bičiulių politinės vizijos, kurioje turėjo sutilpti ir rasti sugyvenimo būdą įvairių, prieš įstatymą lygių piliečių grupių idėjos bei kultūros, įsikūnijimas.
Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos
Kam ir kokiu tikslu to reikia? Ir kodėl bet kokie, kad ir menkiausi, bandymai tam pasipriešinti, pavyzdžiui, iškeliant pagarbos ir sekimo vertus mūsų tautos didvyrių ir didmoterių pavyzdžius, sulaukia tokios aršios reakcijos, pasipiktinimo ir atviro spaudimo nedrįsti to daryti?
Rasa Čepaitienė. Andriulio testas, arba Naujoji aristokratija
Kaip parodė Andriulio išpuolis prieš medikus, posovietinės Lietuvos privilegijuotieji nebepaiso jokių net išorinių padorumo ženklų ir spjauna visuomenei tiesiai į veidą, aiškiai bandydami parodyti jai jos vietą – tarp cholopų.
RASA ČEPAITIENĖ: Karantinas II
Vienintelė socialinės organizacijos forma, šiaip ne taip besimobilizuojanti atremti visuotinį pavojų, yra vėlyvojo kapitalizmo vizijose ir praktikose numatyta anksčiau ar vėliau nunykti, sąmoningai silpninta, niekinta ir išsunkiama nacionalinė valstybė.
RASA ČEPAITIENĖ: Karantinas
Taip jau yra buvę. Tada, kai krito bokštai-dvyniai. Tuomet irgi atrodė, kad tai netikra.
Rasa Čepaitienė: Avinėliai nustoja tylėti
Avinėliai liaujasi tylėti ar bliauti, kada reikia pagal komandą.
RASA ČEPAITIENĖ: Pakelk galvą, lietuvi!
Vardan ko? Ogi tik tam, kad nebūtų gėda mirties patale sau į akis pažvelgti ir sąžinės apyskaitą suvesti. Vardan Nuotykio. Meilės ir Tiesos Nuotykio. Tik tiek.
RASA ČEPAITIENĖ: Užmirštuolės
Kam ir kodėl atrodė būtina šį atminimo priminimo ženklą įterpti į jau susiformavusią Sausio 13-osios pagerbimo tradiciją, dargi padaryti jį centrinį? Ar jis tikrai buvo neišvengiamas, o jei taip, kokias funkcijas turėjo atlikti ir tebeatlieka?
RASA ČEPAITIENĖ: kai neįstengiama paneigti tiesos, puolamas ją sakantis
Iš kur toks aistringas ir nepridengtas žurnalistės angažuotumas bei tendencingumas, sekantis paskui ją iš straipsnio į straipsnį? Ar tai reiškia, kad 15 min.lt vykdo kampaniją, siekiančią, nieko nepaisant, išlaikyti ir toliau eskaluoti abejones J. Noreikos asmeniu ir nuopelnais pasipriešinimui totalitariniams režimams?
RASA ČEPAITIENĖ: Jie apsimeta, kad nieko nevyksta
O kaip pavadinti tautą, kuri pati lengvabūdiškai atsisako savo istorijos, jos rašymą ir aiškinimą perleisdama kitoms tautoms?
RASA ČEPAITIENĖ: Babkių įsisavintojų logika
Kodėl vieniems (neįrodytiems) kolaborantams su vienu didžiu blogiu a priori taikoma damnatio memoriae, o kitiems netaikoma? Esama daugybės kitų, įskaitant dalį Lietuvos žydų, puolusių kolaboruoti su sovietais 1940 m., bet juk tai tokia neliečiama ir pavojinga tema, ar ne...?
RASA ČEPAITIENĖ: Istorija neturi tariamosios nuosakos
Kodėl iki šiol nepavyksta įveikti vidinio susvetimėjimo su ja, kuris pasąmoningai kartina mūsų buitį ir būtį, kaip ir neleidžia brėžti aiškesnės ateities krypties? Gal dėl to, kad po visų okupacijų ir kolonizacijos metų iki šiol nerandame rakto į savą, žmonių gerovei ir dorai turinčią tarnauti valstybę?
RASA ČEPAITIENĖ: Ir vėl rinksimės iš tų, kuriuos mums parinko
Iš tiesų tai pirmajame ture laimėjo ne žmonės, asmenybės, o televizorius. Laimėjo ne idėjų kova, aiškus giliausių problemų įvardijimas ir efektyviausių jų sprendimo būdų pasiūla ar skirtingos Lietuvos ateities vizijos, bet laimėjo pinigai, laimėjo įkyrus ir ciniškas piaras, laimėjo galingos partinės ar finansinės struktūros, stovinčios už favoritų pečių.
RASA ČEPAITIENĖ: Lietuva? Kokia? Kam? Ir kaip?
Ką šiandien reiškia laisvė? Žodis, veikiausiai buvęs žymiai labiau apčiuopiamu tiems Vasario 16-osios Lietuvos kūrėjams, kurių seneliai dar prisiminė baudžiavos jungą, ne vienam įsirėžusį nugaroje bizūno paliktais randais, o tėvai patyrė Didįjį karą ir tą pirmąjį pokarį, kai Lietuvos žemė ėjo iš vienų atėjūnų rankų į kitas ir tik visuotinis jėgų ir valios sutelkimas, lydimas beatodairiškos, net beprotiškos drąsos, ją išgelbėjo.
RASA ČEPAITIENĖ: Esame ant naujojo idealizmo amžiaus slenksčio?
Ugnies jūra ne tik sukūrė sunkiai žodžiais perteikiamą sakralumo ir bendrystės pojūtį, kuris neblėsta iki šiol. Ne tik suvienijo skirtingų pažiūrų ir interesų žmones, kuriems nuoširdžiai rūpi Lietuva ir lietuvybės likimas, ir tuos, kurie yra jų bičiuliai bei draugai. Bet ir regimai atskyrė tai, kas tikra ir nesuvaidinta, nuo oficialiosios šventės dalies, diriguojamos Plastmasinės Lėlės, negyvu balsu skaitančios paslaugių spyčraiterių sukurptą kalbą, neva turinčią vienyti ir telkti.
RASA ČEPAITIENĖ: Tikrumo ilgesys
Šiame vis labiau virtualėjančiame pasaulyje tiktai mirtis vis dar lieka tuo, kas tikra. Mirtis, pasak išminčių, yra geriausias mūsų patarėjas – tik pažvelgęs į ją gali suprasti, kuriuo keliu toliau […]
RASA ČEPAITIENĖ: Ar visuomenė pasirengusi keisti parazitinę sistemą?
Visuomenė pagaliau atsibunda, rąžosi, ruošiasi keltis. Mokosi aiškiai formuluoti ir artikuliuotai įgarsinti savo poreikius bei reikalavimus, įvairių teisėtų pilietinio pasipriešinimo būdų, bendradarbiauti su panašius interesus turinčiais, bet nebūtinai ideologiniais bendraminčiais, […]
RASA ČEPAITIENĖ: Smegenų plovimo būdai ir priešnuodžiai
Kol nebuvo išėjusi į LRT vykdyti Prezidentės zadanijų, delfių orakulė Monika atliko šventą darbą – mokino mus atpažinti priešišką propagandą ir išvengti jos pinklių. O kadangi kartojimas yra mokymosi motina, […]
RASA ČEPAITIENĖ: Jūsų demokratija, mūsų politika
Ilgai ieškojau bendro vardiklio, kuris leistų paaiškinti to, kas dabar vyksta Lietuvoje, esmę. Galiausiai atėjo trys žodžiai: IŠARDYMAS, PIKTNAUDOJIMAS, KLASTOJIMAS. Išardymas paradoksaliai kyla iš to, kad istorijos ratas pagaliau apsisuko. […]
RASA ČEPAITIENĖ: Balta
– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina: „Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai […]
Kauno forumas 