Praleisti ir eiti į turinį

Gyvenimas narve


Algimantas Rusteika

Sakot, gyvūnai zoologijos sode nelaimingi? – nesąmonė, viskas yra atvirkščiai, tai jų gerovės viršūnė ir išsvajotas rojus šiame gyvenime, kurį malonu būna stebėti ir parduodantieji bilietus taip pat gerai uždirba.

Narve visada nemokamai ir sveikai, pagal grafiką ir patvirtintas normas pamaitina, visaip rūpinasi, gydo, jei susergi, dantukus sutvarko ir parazitus šalina, ir nereikia gaudyti kokių nors kiškių, o jei pats kiškis, tai niekas ir tavęs negaudo.

Narve nereikia vargti, kovoti iki kraujų ir išsekimo, nereikia niekuo rizikuoti ir patelę gauni dykai, be vargo ir žaizdų nuo ragų kopuliuotis, ir jauniklius kiti išaugina, o jei atima ir parduoda, tai juk tavo paties ir rūšies labui, ir gali smagiai pasidaryt kitų, žodžiu, amžinos atostogos, sulauki be rūpesčių senatvės ir viskas.

Toks narvo komunizmas, kur problemų nėra ir reikia tik būti ir nesidaužyti į grotas, kad negautum raminančių ir neutilizuotų, o už narvo tai juk iš viso nieko nėra, nebent kitas narvas, tik didesnis, o jei grotos netikros ir tik tavo paties sugalvotos, tai juk niekas to nežino ir nenori sužinoti.

Daugelis gyvūnų apsigauna, nes ant atskirų narvų yra vis kitokie užrašai, todėl vienų narvų gyventojai kovoja su kaimyninių narvų gyventojais, taip sukuriama prerijų iliuzija ir būties prasmė, ir gyventojai patampa dar labiau laimingais, todėl praktiški gyvūnai renkasi narvą.

Ir kiekvienam narve bus duota po narvą savo viduje, kur visi atsipalaidavę,laimingi, laisvi ir gauna paskatinimų, o jei nori pabėgti nuo problemų ir nelaisvės, kurias, be abejo, tik sapnuoji – tai jas tik nusineši su savim į kitą vietą ir kitą narvą – kiek kartų matyta, kada tai su kitais, ar ne?

Ir jokių nebus problemų, čia pilna laisvė nuo savęs, nuo tikėjimo ir tikrumo, tu visada esi čia ir dabar, už grotų, šioje ribos pusėje, ir tu esi populiacijos pradžia ir pabaiga, kurios įvyksta kiekvieną minutę, kiekvieną valandą, kasdien.

Žemės ašis ir visatos centras esi tu, ir pasaulis visas esi tu, ir nieko aukščiau nei žemiau juk nėra, tik narvas, kuriame esi ir visada būsi laimingas, čia juk be tavęs nieko nėra, nebuvo ir nebus, tavo vienintelis priešas – kas yra už grotų ir gali tau tą parodyt, kurį reikia sukandžioti ir būna gera, kai kiti stebėdami vizgina uodegas ir tingiai gadina orą.

Grotas sukurtos iš baimės pažvelgti į veidrodį, ir koks malonus yra nebuvimas savim, kaip gera susilieti su aplinka, kur tavęs niekas nepastebės, nebebūti nepriklausomu ir sau teisingu, kokia kančia sakyti sau viską ir nemeluoti, ir nieko narve nereikia galvoti ir dėl nieko kankintis, ir už nieką neatsakai, ir esi visada teisus.

Ant plieninių, jau aprūdijusių strypų samanos ir nenoras pasirodyti kitokiu, ir noras visiems patikti, ir jie tokie įprasti, kaip pašaras ėdžiose ir išvedamų į skerdyklą nerimo kvapas , čia viskas kas vakarą neprasideda ir dar turi truputį laiko pasistengti, ir visko visiškai, iki galo nebejausi, ir būsi pagaliau absoliučiai laimingas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: