Algimantas Rusteika

Visi pamenam valdžios, žiniasklaidos ir teisėsaugos isteriją, artėjant rugsėjo 10-sios mitingui. Nors R.Šimašiaus savivaldybė buvo oficialiai suderinusį mitingo vietą ir laiką, buvo mestos visos valstybės galios protestuojantiems žmonėms įbauginti, o duotas mitingui suderinimas atšauktas. Sutelktos praktiškai visos šalies policijos ir specialiosios paskirties pajėgos, pasirūpinta provokatoriais ir akmenų maišais gatvėse.

Laukta tik vieno – bent mažiausios neramumų kibirkštėlės. Scenarijus kruopščiai parengtas ir visiems buvo aiškus – Lietuvos šeimų sąjūdžio taryba, visi koordinatoriai ir aktyvūs dalyviai suimami, pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuris gali trukti metus ar du. Ir ilgalaikė propagandinė kampanija skirta visam kylančiam prieš beprotybę ir diktatūrą žmonių sutramdymui.

Nepaisant to, tūkstančiai neabejingų savo valstybei žmonių nepabūgo ir susirinko, o planas sunaikinti visuomenės pasipriešinimą sužlugo. Lietuvos šeimų sąjūdis kreipėsi į teismą dėl priimtų valdžios veiksmų. Ir štai, sprendimas priimtas. Vilniaus apygardos administracinio teismo spalio 28 d. sprendimu visi iki vieno valdžios teiginiai, kuriais buvo grindžiami jos veiksmai, sumalti į miltus ir pripažinti neteisėtais.

R.Šimašiaus savivaldybė, atšaukdama jau išduotą suderinimą mitingui prie Seimo, motyvavo tuo, kad bus sutrukdytas M.Mažvydo bibliotekos darbas, nepakankamas mitingui numatytos vietos plotas, pasiremta žiniasklaidoje paskleista policijos vadovo nuomone ir VSD raštu. Visi šie argumentai pripažinti nepagrįstais.

Bibliotekos, kaip ir bet kokios kitos įstaigos darbo laikinas nepatogumas, nesudaro jokio įstatyminio pagrindo uždrausti piliečiams pasinaudoti konstitucine susirinkimų laisve. Dėl nepakankamos mitingui vietos buvo banaliai meluojama, nurodant ne tą plotą ir sumažinant jį automobilių stovėjimo vietų plotu, nors ta pati savivaldybė iki to buvo numačiusi ir raštu suderinusi apriboti parkavimą ir eismą bei taip užtikrinti mitingui pakankamą plotą.

Teismo teigimu Lietuvos policijos generalinio komisaro žiniasklaidoje paviešinta nuomonė, kad masiniai renginiai Nepriklausomybės aikštėje negali vykti, yra subjektyvus įsivaizdavimas, nėra oficiali Lietuvos policijos pozicija ir nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis. Nuoroda į išsakytą pareigūno nuomonę nėra ir negali būti laikoma pagrindu riboti susirinkimų laisvę.

VSD savo interneto svetainėje 2021-08-30 paskelbė vertinimą, kad išanalizavus rugpjūčio 10-sios įvykius prie Seimo, „tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“. teismas pabrėžė, kad VSD nesugeba atskirti asmenų, kurie siekia pasinaudoti susirinkimų laisve ir dalyvauti taikiame mitinge (nors ir protesto tikslais) nuo asmenų, kurie dalyvavo riaušėse ar planuoja riaušes.VSD iš esmės remėsi bendro pobūdžio informacija apie padėtį Lietuvoje ir Vakarų valstybėse, kada grėsmė matoma tik dėl galimybės priešiškoms jėgoms pasinaudoti protestais. Konstatuota, kad bendra situacija nebuvo tokia grėsminga viešojo saugumo požiūriu, kad būtų reikėję įvesti nepaprastąją ar karo padėtį.

Teismas konstatavo, kad nei Vilninaus savivaldybė, nei policija, nei VSD nepateikė objektyvių, faktais, skaičiavimais, specialistų tyrimais ir panašiomis priemonėmis gautų, realią grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai pagrindžiančių duomenų. Faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai negalėjo užtikrinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos.

Teismo nustatyta, kad nepagrįstai buvo apribota Konstitucijoje įtvirtinta susirinkimų laisvė, taip pat pažeisti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir proporcingumo principai. Kalbant ne teisine kalba tai reiškia, jog Vilniaus miesto savivaldybė piktnaudžiavo valdžia ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Nedviprasmiškai nurodyta, kad Teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje ir, kaip ir saviraiškos laisvė, yra viena iš tokios visuomenės pamatų. Valstybės negali kurti jokių papildomų kliūčių susirinkimų laisvei realizuoti, vadžiai interpretuojant organizuojamus susirinkimus kaip keliančius grėsmę.

Teismas nurodė, kad deklaratyvus Konstitucijos ir Konvencijos saugomų vertybių išvardijimas negali būti pripažintas pagrindžiančiu susirinkimų laisvės ribojimą. Valstybė turi ne tik pareigą netrukdyti asmenims, siekiantiems įgyvendinti teisę taikiai susirinkti, tačiau taip pat ir pareigą užtikrinti realią galimybę pasinaudoti šia laisve.

Teismo sprendimu Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininko R.Grinevičiaus skundas patenkintas visiškai, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas panaikintas. Tuo iš principo įrodyta, kad Vilniaus miesto meras ir jo administracija piktnaudžiavo valdžia ir pažeidė įstatymus ir konstitucines piliečių teises.

Kartu su kitu teismo sprendimu, kuriuo taip pat buvo panaikintas Vilniaus savivaldybės sprendimas dėl birželio 15 – 17 d. mitingų uždraudimo, tai ne tik bus pamoka savivaliaujantiems pareigūnams. Neabejotinai susiformuos teisminė praktika, kad susirinkimų laisvė negali būti ribojama jokiais savivaldybių sprendimais, priešingai, valdžia turi tik pareigą žmonėms užtikrinti šią teisę.

Tai yra didelė visų Lietuvos žmonių, nepabūgusių atvykti į rugsėjo 10-sios mitingą, pergalė. Ją pasiekė tie, kurie neabejingi savo Tėvynei, valstybės Konstitucijai ir savo vaikų ateičiai.

________________________________________________________

Visas teismo sprendimas:

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raimondo Grinevičiaus skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas Raimondas Grinevičius kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2021-08-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) direktoriaus įsakymą Nr. 30-2376/21 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. 2021-06-25 pareiškėjas Raimondas Grinevičius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pranešdamas apie 2021-09-10 organizuojamą susirinkimą. 2021-07-02 Vilniaus miesto administracijos direktorė įsakymu Nr. 30-1773/21 (toliau – ir 2021-07-02 Įsakymas) suderino Raimondo Grinevičiaus 2021-09-10 organizuojamas eitynes ir mitingą: nuo 10 val. eitynių dalyviams rinktis Katedros aikštėje, 10.30 val. eiti nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštės dalį priešais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur 11.30–17 val. vyks mitingas (toliau – ir Mitingas). 2021-08-31 Įsakymu pripažintas netekusiu galios 2021-07-02 Įsakymas.

2.2. Savivaldybė dar 2021-08-11 viešai paskelbė, kad visi suderinti susirinkimai atšaukiami, įskaitant ir Mitingą. Įsakymas nėra priimtas remiantis objektyviomis priežastimis. 2021-07-02 Savivaldybės įsakymu Mitingas buvo suderintas, tačiau priimant Įsakymą atsirado neva tai naujos aplinkybės: atsirado vietos trūkumas, atsirado poreikis gatvėmis važinėti specialiam transportui, atsirado netgi poreikis užtikrinti nevaržomą bibliotekos veikimą.

2.3. Ribojimai susirinkimų laisvei pritaikyti nesant jokio įstatyme nustatyto pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Asmens teisė į taikius susirinkimus taip pat įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Susirinkimų laisvė taip pat įtvirtinta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje. Ši laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Įsakyme nėra nurodytas Įstatyme nustatytas pagrindas ribojimui, nurodyti pagrindai – Savivaldos įstatymo 18 str.1 d., Susirinkimų įstatymo 7 str. 3 d. nieko nesako apie susirikimų teisės ribojimą.

Be Susirinkimų įstatyme nustatytų ribojimų dėl susirinkimo vietos (4 str. 2 ir 3 d.) ir apribojimų jau vykstantiems susirinkimams (5 str., 9 str.) nėra aišku, kokie kiti įstatymai nustato teisės į susirinkimą apribojimą, o ypač jų suderinimo su savivaldybe etape.

Įsakymas yra nemotyvuotas, nes nenurodytas teisinis pagrindas. Taip pat nenurodytas faktinis pagrindas – kuo Savivaldybė grindžia savo skaičiavimus dėl susirinkimui prašomos skirti teritorijos ploto, kodėl negalima skirti daugiau teritorijos, jei esamos neužtenka, kodėl savivaldybė sprendžia, kad planuojamą mitingo dieną Gynėjų gatvė bus užstatyta automobiliais, kokie objektyvūs duomenys pagrindžia grėsmes ir rizikas planuojamo susirinkimo metu, kodėl specialiam transportui reikia važiuoti per Gedimino pr. ir Gynėjų g. ir jis negali prie Seimo rūmų ar į mitingo vietą atvažiuoti kitaip.

2.4. Įsakymo motyvas, kad Martyno Mažvydo biblioteka dėl Mitingo negalės normaliai dirbti yra nepagrįstas. Įstatymai nenumato galimybės riboti susirinkimų laisvę dėl to, kad sutriktų biudžetinių įtaigų normalus darbas. Susirinkimo įstatymo 9 str.1 d. 3 p. numatyta tik policijos pareigūnų teisė nutraukti susirinkimą, jeigu dalyviai trikdo ar kelia realią grėsmę valstybės įstaigų, organizacijų ar savivaldybių įstaigų normaliai veiklai. Remiantis tokia logika, susirinkimo organizavimas prie Seimo iš viso turėtų būti draudžiamas, nes trukdytų seimo nariams dirbti, blaškytų dėmesį, keltų stresą ir pan. Be to, didesni susirinkimai yra neatsiejamai susiję su tam tikrais nepatogumais, kurie šiuo atveju nebūtų neproporcingai dideli. 2021-08-31 susitikimo metu, pareiškėjas, išgirdęs apie poreikį užtikrinti normalią bibliotekos veiklą, siūlė suformuoti laikinas užtvaras patekimui į biblioteką, tačiau buvo nedelsiant nutrauktas, esą to negalima padaryti, nepasiūlant jokių alternatyvų.

2.5. Įsakymo motyvas dėl nepakankamos vietos yra nepagrįstas:

2.5.1. Įsakyme nurodyta, kad Nepriklausomybės aikštės dalis priešais Martyno Mažvydo biblioteką yra 2 000 kv. m. ploto, joje yra statiniai, medžiai, taigi fiziškai negali tilpti planuojamas susirinkimo dalyvių skaičius. Įsakyme nurodyta, kad jeigu būtų naudojamos ir Gynėjų gatvės bei Gedimino prospektų dalys išlaikant Įstatyme nustatytus atstumus, galimas mitingo plotas padidėtų iki 3 500 kv. m., tačiau Gynėjų gatvėje yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kurios nebus atlaisvintos, be to, Siekiant užtikrinti Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą nuostatą , būtina palikti saugų pravažiavimą specialiosioms tarnyboms Gynėjų gatve ir Gedimino prospektu. Policijos nuomone, dideli masiniai mitingai prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato negalimi.

2.5.2. Laikas ir vieta Mitingui ir pozicijai išreikšti turi išskirtinę reikšmę. Šiuo atveju susirinkimas organizuojamas siekiant protestuoti prieš priemones, kuriomis siekiama riboti asmenų, kurie atsisako vakcinuotis teises, todėl yra svarbu, kad mitingas vyktų prie parlamento. Pareiškėjo žiniomis, teritorija, kurioje planuojama vykdyti susirinkimą yra 4 000 kv.m. Joje galėtų tilpti 8 000 žmonių (maksimalus prognozuojamas asmenų skaičius), tačiau praktiškai mitinguose vienu metu būna mažiau žmonių. Jeigu teritorijoje, kurioje planuojamas susirinkimas, netilptų galimas žmonių kiekis, tokiu atveju, Savivaldybė galėjo paprasčiausiai pasiūlyti skirti didesnę Gedimino pr. ar Gynėjų g. dalį arba pasiūlyti kitas alternatyvas.

2.5.3. Įsakyme nenurodyti argumentai, kodėl automobilių stovėjimo vietos negalės būti atlaisvintos. 2021-07-02 Įsakymo 4.3 punkte buvo nurodyta, kad priemonė, kuria siekiama užtikrinti automobilių parkavimo ribojimus uždarytose gatvėse – kartu su Savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“ informuoti gyventojus ir įmones apie automobilių stovėjimo vietų laikiną eismo ribojimą 3 punkte nustatytu laiku.  

2.5.4. Dėl specialiosioms tarnyboms numatyto pravažiavimo Gynėjų gatve ir Gedimino prospektu, matyti, kad specialusis transportas gali važiuoti A. Tumėno gatve ir Gedimino pr. ir, esant poreikiui, per Nepriklausomybės aikštę. Istoriškai Gedimino pr. dažnai vyksta įvairios eitynės, tačiau iki šiol jos nebuvo ribojamos dėl poreikio pravažiuoti specialiajam transportui.

2.5.5. 2021-08-31 susitikimo metu, savivaldybės ir policijos atstovai tik išsakė, jų nuomone, esančias kliūtis suderintam susirinkimui, tačiau alternatyvų nepasiūlė.

2.6. Įsakymo motyvas dėl grėsmės saugumui yra nepagrįstas:

Mitingo grėsmė saugumui grindžiama 2021-08-10 incidento faktu ir viešais VSD pareiškimais. Lietuvos Šeimų sąjūdis, kuris organizuoja Mitingą, 2021-08-11 viešu pareiškimu, paskelbtu BNS, pranešė, kad nebuvo šio mitingo organizatorius ir atsiribojo nuo riaušėse dalyvavusių asmenų. Įsakymas yra grindžiamas bendrinio pobūdžio teiginiais ir „riboto naudojimo“ informacija, tai negali būti pagrindas riboti susirinkimų laisvę. Didelio masto susirinkimai vyksta kai visuomenės dalyje pasipiktinimas yra pasiekęs pakankamai didelį lygį, tokie protestai neatsiejami nuo neigiamų emocijų ir streso. Normalu, kad tarp absoliučios daugumos taikių protestuotojų gali pasitaikyti agresyviai nusiteikusių asmenų ar provokatorių, kurie gali pažeisti viešąją tvarką, bandyti naudoti smurtą, kelti riaušes ir pan. Visada yra tam tikra rizika, kad nepavyks užtikrinti taikaus protesto. Teisėsaugos institucijos turi užtikrinti, kad protestas vyktų taikiai ir apsaugotų taikius dalyvius ir kitus asmenis.

EŽTT yra nurodęs, jog susirinkimų laisvė apima teisę rengti taikius susirinkimus, kurie gali erzinti ar įžeisti asmenis, nepritariančius jų skleidžiamoms idėjoms ar reikalavimams, o susirinkimo dalyviai turi turėti galimybę surengti susirinkimą be baimės, kad patirs oponentų fizinį smurtą. Garantuodama demokratinį pliuralizmą valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms, esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime (EŽTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimas Bączkowski ir kt. prieš Lenkiją).

Susirinkimų įstatymo 14 str. 2-3 d. numatyta, kad Policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti. Institucijos gali surinkti ir panaudoti reikiamą informaciją bei taikyti kitas priemones grėsmėms pašalinti.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Įvykių eiga:

2021-08-10 prie Lietuvos Respublikos Seimo organizuotas mitingas peraugo į riaušes. Šiame mitinge, virtusiame riaušėmis, aktyviai dalyvavo Lietuvos šeimų sąjūdžio (kurio pirmininkas yra Pareiškėjas) nariai, apie tai taip pat pranešė žiniasklaida.

2021-08-11 raštu Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD) su prašymu įvertinti mitingų organizatorius ir galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, kurios gali kilti ateityje šių organizatorių organizuojamuose susirinkimuose.

2021-08-24 pranešimu apie organizuojamą susirinkimą Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės direktorių, siekdamas organizuoti susirinkimą 2021-09-10 17-22 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53, Vilnius), nurodydamas, kad susirinkimo forma yra  protesto mitingas, o dalyvių skaičius: 7 000 – 15 000.

2021-08-30 VSD pateikė vertinimą, kad „analizuojant rugpjūčio 10 dieną prie Seimo rūmų vykusios protesto akcijos eigą, konstatuota, kad dalies jos dalyvių veiksmų, pažeidžiančių teisės aktų normas, sustabdyti nesugebėjo nei renginio organizatoriai, nei visuomenės veikėjai, turintys autoritetą tarp protestuoti linkusių gyventojų. „Tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“.

Įsakymu 2021-07-02 Įsakymas pripažintas netekusiu galios. Pareiškėjas informuotas apie Įsakymą 2021-09-01 raštu atsakant į jo 2021-08-24 raštą.

Pareiškėjas 2021-09-03 pranešimu apie organizuojamą mitingą kreipėsi į Savivaldybę, siekdamas organizuoti susirinkimą 2021-09-10 10:30-16 val. aikštėje prie Katedros, Šventaragio g, Vilnius, nurodydamas, kad  Susirinkimo forma yra protesto mitingas, o dalyvių skaičius: 5 000 – 10 000. 2021 m. 09-08 įsakymu Nr. 30-2453/21 „Dėl organizuojamo mitingo“ buvo suderintas Pareiškėjo organizuojamas mitingas 2021-09-10 10:30-16 val. Katedros aikštėje.

3.2. Administracinė byla nutrauktina, nes Įsakymo panaikinimas jokių teisinių pasekmių Pareiškėjui nesukels, nes sprendimas šioje byloje visais atvejais įsiteisės jau po 2021-09-10, kai buvo planuotas Mitingas.

Įsakymo panaikinimas nebeaktualus ir tuo aspektu, kadangi buvo tęsiamos derinimo Procedūros pagal naują Pareiškėjo prašymą ir Pareiškėjo pageidaujamas mitingas jau buvo suderintas

Įsakymu subjektinės Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

3.3. Pareiškėjas remiasi tuo, kad Savivaldybė sąmoningai, siekiant nepalikti laiko Ginčijamo įsakymo peržiūrai teismine tvarka, Ginčijamą įsakymą priėmė tik 2021 m. rugpjūčio 31 d. – likus 10 dienų iki planuojamo susirinkimo. Administracija po 2021-08-10 įvykusių riaušių prie Seimo jau kitą dieną kreipėsi į VSD su prašymu pateikti informaciją apie mitingo organizatorius, kitas aplinkybes.

3.4. Dėl rėmimosi įstatymu:

3.4.1. Savivaldybė Įsakymu sprendė ne dėl susirinkimų teisės ribojimo, bet dėl konkretaus administracinio akto panaikinimo. Procedūros rezultatas buvo toks, kad Pareiškėjo organizuojamas mitingas buvo suderintas kitu administraciniu aktu, o dėl pasikeitusių aplinkybių nebetinkamas administracinis aktas buvo pripažintas negaliojančiu. Šiuo atveju nebuvo priimtas sprendimas dėl susirinkimo derinimo ar nederinimo. Derinimo metu gali egzistuoti vienokia faktinė situacija, o vėliau ji gali pakisti.

3.4.2. Susirinkimų laisvė negali pažeisti kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių. Pagal Konstitucinio teismo doktriną, institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Derindami susirinkimo vietą, ši institucija ar pareigūnas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačiu susirinkimo dalyviu apsaugai užtikrinti. Tiek susirinkimo organizatorius, tiek susirinkimą derinančios ir kitos institucijos ir pareigūnai turi reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir imtis priemonių, kad susirinkimas nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja tiek susirinkimo organizatorių, tiek kitas institucijas ir pareigūnus išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.

3.4.3. Įsakyme labai išsamiai aptartos paaiškėjusios aplinkybės, lėmusios Ginčijamo įsakymo priėmimą, tame tarpe gautas BĮ Martyno Mažvydo bibliotekos raštas dėl patekimo į biblioteką, gauta Lietuvos policijos generalinio komisaro nuomonė, kad dideli masiniai mitingai prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato negalimi, gauta Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento riboto naudojimo informacija apie tikėtinas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarka ir kt. Savivaldybė negalėjo nereaguoti. Vieša žiniasklaidoje pateikiama informacija atspindi Įsakymo priėmimo aplinkybes: pavyzdžiui, žiniasklaidoje pranešta: „VSD direktorius teigė, kad po įvykiu prie Seimo situaciją reikia įvertinti iš naujo. „Hibridinio karo elementų galima įžvelgti, ką mes ir pasakėme – kad yra apraiškų, ypatingai po riaušių, kurios kelia tam tikrą neramumą, ir reikėtų pervertinti tą situaciją. Iš principo kai išvirsta į riaušes, į smurtą, čia jau yra visai kiti dalykai. Dėl to ir sakome, kad yra antivalstybinės veiklos apraiškų, kurias reikėtų tirti ir pateikti tam tikras išvadas“. Atsiliepimo pateikimo dieną iš viešų šaltinių matome, kokiais būdais yra saugomi Seimas ir Vyriausybė – statomos specialios užtvaros, naudojama technika. Šios aplinkybės patvirtina, kad grėsmės buvo ne menamos, o realios.

Šių faktinių aplinkybių kontekste 2021-07-02 Įsakymas vertintinas, kaip pažeidžiantis Konstitucinius imperatyvus užtikrinti, kad susirinkimas, kaip nustatyta Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje, nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.

3.4.4. Savivaldybė, spręsdama dėl 2021-07-02 Įsakymo panaikinimo, vadovavosi Vietos Savivaldos įstatymo 18 str. 1 d., numatančia, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti, taip pat Susirinkimų įstatymo 7 str. 3 d., nustatančia, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai. Manome, kad šios teisės aktų nuostatus nurodytų aplinkybių ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste neabejotinai suteikia teisę Administracijos direktoriui pripažinti negaliojančiu savo paties priimtą įsakymą derinimo procese, kuomet paaiškėja, kad toks įsakymas dėl pasikeitusių aplinkybių nebeatitinka Konstitucinių reikalavimų užtikrinti, kad susirinkimas nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.

Mano, kad aptartos Vietos savivaldos ir Susirinkimų įstatymo nuostatos yra pakankamos  Įsakymui priimti. Kitu atveju reikėtų pripažinti, kad yra susidariusi legislatyvinė omisija, nes įstatymai nenustato teisinio mechanizmo, kaip susirinkimų organizatoriui ir derinančioms bei kitoms institucijoms reaguoti į jau po derinimo pasikeitusias faktines ir teisines aplinkybes, kaip kad nagrinėjamu atveju. Todėl jeigu teismas laikytų, kad nurodytas Įsakymo teisinis pagrindas yra nepakankamas, reikėtų spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Susirinkimų įstatymas atitinka Konstituciją tuo aspektu, kad reikalauja per 3 darbo dienas priimti sprendimą dėl susirinkimo suderinimo ar nesuderinimo, tačiau galimai konkrečiai nenustato galimybės pasikeitus situacijai tokį sprendimą panaikinti.

Civilinis Kodeksas aiškiai nustato, kad „imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja“ (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju 2021-07-02 įsakymas laikytinas negaliojančiu pats iš savęs.   

3.5. Susirinkimų įstatymo 9 str. nustatyta, kad  formuluotė tiesiogiai nenustato, susirinkimą gali nutraukti policijos pareigūnai, kai dalyviai pasinaudodami susirinkimo galimybėmis pažeidžia viešąją tvarką, daromi kiti pažeidimai, ar kitais veiksmais trikdoma ar kyla reali grėsmė eismo tvarkai ir saugumui, įstaigų normaliai veiklai. Įstatymas nenustato, kad gali būti nutrauktas tik prasidėjęs susirinkimas.

3.6. Dėl nepakankamos vietos susirinkimui:

Pareiškėjo teigimu, teritorija, kurioje planuojama vykdyti susirinkimą, yra 4 000 kv. m, joje galėtų tilpti 8 000 žmonių, todėl prašomos teritorijos pilnai užteks planuojamam mitingui.

Pareiškėjas su savo skundu pateikė teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį M 1:2000, kuriame yra apibrėžta Pareiškėjo nurodoma 4 000 kv. m. teritorija, tačiau neįvertina, kad teritorijoje auga medžiai, stovi skulptūra, įrengti suoliukai, apšvietimo stulpai ir kita miesto infrastruktūra, kuri sumažina mitingo dalyviams susirinkti planuojamą plotą, Gynėjų gatvėje yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kurios nebus atlaisvintos. Pareiškėjas iš dalies ir pats pripažįsta, kad plotas nėra pakankamas, nes nurodo, kad galėtų tilpti 8 000 žmonių, tuo tarpu 2021-06-25 pranešime apie planuojamą susirinkimą nurodė maksimalų 15 000 žmonių skaičių. Žiniasklaidai Pareiškėjas yra nurodęs, kad planuoja surinkti į mitingą 50 000 žmonių. Policijos generalinis komisaras tame tarpe ir viešojoje erdvėje deklaravo, kad dideli masiniai renginiai prie Seimo tiesiog fiziškai negalimi, nes nėra vietos. Taigi tokio masto renginys negalėjo vykti numatytoje vietoje. Pareiškėjas, jeigu iš tiesų būtų norėjęs, kad mitingas vyktų prie valdžios institucijos, šioje vietoje galėjo organizuoti mažesnį susirinkimą, ko Pareiškėjas nedarė.

3.7. Dėl grėsmių visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai:

Vien formalus Lietuvos Šeimų sąjūdžio atsiribojimas nuo riaušėse dalyvavusių asmenų negali reikšti ir nereiškia, kad šio sąjūdžio nariai ir kiti susiję asmenys nedalyvavo 2021-08-10 vykusiose riaušėse. Mitinge, virtusiame riaušėmis, dalyvavo ir daug Šeimų sąjūdžio narių, apie tai pranešė ir žiniasklaida. Žiniasklaidoje nurodyta, kad politikai nesutaria, ar riaušes galima atskirti nuo maždaug 5 000 žmonių sutraukusio „antivakserių“ renginio. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo deklaruojamas atsiribojimas nuo riaušėse dalyvavusių asmenų laikytinas formaliu.

Dar žiniasklaidoje 2021-08-10 pasirodė VSD vadovo komentaras, kad apie Šeimų sąjūdžio veiklą VSD šalies institucijas informavo dar sausį. VSD vadovas teigė, kad po riaušių situaciją reikia vertinti iš naujo, kad galima įžvelgti hibridinio karo elementų ir antivalstybinės veiklos apraiškų.

Žiniasklaidoje buvo aprašyta, kad per riaušes sužalota pareigūnė nurodė, kad minia buvo audrinama kelių asmenų, jie sakė, kad rugsėjo 10 d. ateisim su ginklais.

VSD 2021-08-30 pranešime pateikė platesnį vertinimą, kad susirinkimai pritraukia ir politinio ekstremizmo propaguotojus, tikėtinas scenarijus, kad smurto propaguotojų negalės suvaldyti renginių organizatoriai yra tikėtina.  

Visų šių aplinkybių ir atsakingų institucijų pateiktos informacijos kontekste Savivaldybė negalėjo elgtis pasyviai. 

3.7.2. Pareiškėjas nurodo, kad institucijos turi užtikrinti saugumą ir suvaldyti grėsmes žmonių sveikatai ir dorovei, tačiau pamiršta, kad pagal aptartą Konstitucinio Teismo doktriną turi pareigas ir renginio organizatoriai. Pareiškėjas ignoruoja kompetentingų institucijų pastabas, kad teritorijoje prie Seimo gali būti daug mažiau žmonių, nei į mitingą renka Pareiškėjas, o joms neaišku kaip reikės užtikrinti susirinkusių asmenų saugumą, kai dalyvaus agresyviai nusiteikę provokatoriai. Šiuos klausimus Pareiškėjas turi pareigą spręsti bendradarbiaudamas. Šiuo atveju institucijos, turinčios užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką, pateikė savo poziciją, kurios atsakovė negalėjo ignoruoti, tuo tarpu pareiškėjas kratosi atsakomybės. 

Po to, kai buvo priimtas Įsakymas, su Pareiškėju buvo suderinta kita organizuojamo mitingo vieta, kuri yra saugesnė ir priimtinesnė policijai. Savivaldybė, priimdama Ginčijamą įsakymą, būtent ir siekė visų susirinkimo dalyvių saugumo, policijos ir kitų institucijų interesų užtikrinimo, t. y. siekė derinti visus interesus. Jokios Pareiškėjo teisės į tinkamą susirinkimo organizavimą tokiu būdu nebuvo pažeistos – Pareiškėjas norimą susirinkimą faktiškai organizavo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas 2021-06-25 su prašymu kreipėsi į Savivaldybę ir pranešė, kad 2021-09-10 10-17 vai. bus organizuojamos eitynės Vilniuje, nuo Katedros aikštės, Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės, ir mitingas prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato. Jis nurodė, kad eitynėse ir mitinge dalyvaus nuo 7 000 iki 15 000 žmonių.

4.2. Siekiant išlaikyti Susirinkimų įstatyme nustatytą atstumą iki Seimo ir užtikrinti netrikdomą bibliotekos ir kitų šalia esančių institucijų, įmonių veiklą, mitingo dalyviai fiziškai netilptų numatytoje renginio vietoje ir įstatyme nustatyto atstumo nebūtų paisoma. Dėl didelio mitingo dalyvių skaičiaus eitynių metu būtų trikdoma įmonių ir įstaigų, esančių Gedimo pr., veikla, būtų trikdomas eismas Gedimino pr. ir aplinkinėse gatvėse. Atsiradus tam tikroms aplinkybėms (sprogstamieji užtaisai, provokacijos, melagingi pranešimai ir kt.) ir kilus panikai, dėl didelio renginio dalyvių skaičiaus atsirastų pavojus susidaryti žmonių spūstims, dėl to galėtų būti sužaloti ar net žūti mitingo dalyviai.

4.3. Tokio didelio masto eitynės nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu nėra tinkama renginio forma, o vieta prie Seimo nėra tinkama ir saugi vieta tokio masto mitingui rengti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į skundą, su juo nesutinka, remiasi šiais argumentais:

5.1. Palaiko Savivaldybės atsilipime išdėstytus argumentus. Įsakymas buvo parengtas atsižvelgiant aktualias teisės aktu nuostatas – Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį bei Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, bei išsamiai įvertinus susiklosčiusia faktine situaciją (dalyvausiančių mitinge asmenų kiekį, teritorijos dydį ir ypatumus, 2021-08-10 vykusio mitingo, peraugusio į riaušes, eigą, BĮ Martyno Mažvydo bibliotekos kreipimesi išdėstytas faktines aplinkybes, kompetentingų valstybės institucijų vertinimus), atitinkamai, aiškiai išdėstant tokio sprendimo priėmimo motyvus.

5.2. Susirinkimu teisė nėra absoliuti, privalu tiek organizuojant susirinkimą jo organizatoriams, tiek ii suderinant atsakingoms institucijoms išsiaiškinti, ar konkrečiu metu, konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku vyksiantis susirinkimas nepakenks valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitu asmenų teisiu ir laisvių. po 2021-08-10 mitingo prie Lietuvos Respublikos Seimo, pasibaigusio riaušėmis, iškilo būtinybė persvarstyti 2021-07-02 Įsakymą. Visa ši faktinė informacija rodė, kad ketinamas surengti mitingas prie įstatymų leidžiamosios valdžios pastato, per mažoje teritorijoje planuojamam dalyvių skaičių, gali kelti grėsmę. 

5.3. VSD, atsakydamas į Atsakovės 2021-08-10 užklausimą, vykdydamas Žvalgybos įstatymo numatytus uždavinius (7 straipsnio 1 dalis bei 2 dalies 1, 2 punktai), vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2021-08-26 raštu Nr. 19-771RN (toliau – ir VSD raštas) teikė atsakovei situacijos vertinimą. VSD rašte dalis išdėstytos informacijos yra įslaptinta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tačiau įslaptinta informacija  nebuvo vienintelė informacija, lėmusi skundžiamo Įsakymo priėmimą, tačiau reikšminga kai detalizuojanti ir sukonkretinanti viešus duomenis. Įslaptintos informacijos naudojimas tiek administracinėje procedūroje, tiek administraciniame teisminiame nagrinėjame nėra draudžiamas, jeigu ji nėra vienintelė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo teisėtumo.

7. Remiantis rašytiniais įrodymais, nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

7.1. Pranešimu apie organizuojamą susirinkimą Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, siekdamas suorganizuoti susirinkimą 2021-09-10 10-17 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr. 53, nuo Mažvydo bibliotekos pusės. Nurodė, kad susirinkimo forma: demonstracija, eitynės nuo Katedros su protesto mitingu prie Seimo. Dalyvių skaičius: ne mažiau kaip 7 000 ir ne daugiau kaip 15 000.

7.2. 2021-07-02 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1773/21 „Dėl organizuojamų eitynių ir mitingo“ (2021-07-02 Įsakymu) Pareiškėjo 2021-09-10 organizuojamos eitynės ir mitingas buvo suderinti.

7.3. 2021-08-11 raštu Savivaldybė, reaguodama į 20221-08-10 įvykius prie Seimo rūmų, kreipėsi į VSD su prašymu įvertinti mitingų organizatorius ir galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, kurios gali kilti ateityje šių organizatorių organizuojamuose susirinkimuose.

7.4. 2021-08-24 pranešimu apie organizuojamą susirinkimą Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, siekdamas organizuoti susirinkimą 2021-09-10 17-22 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr. 53, Vilnius, nurodydamas, kad: susirinkimo forma: protesto mitingas, dalyvių skaičius: 7 000 – 15 000.

7.5. 2021-08-26 VSD, atsakydama į Savivaldybės 2021-08-11 raštą, pateikė Savivaldybei raštą Nr. 19-771 RN „Dėl susirinkimų organizavimo ir galimų grėsmių“. 

7.6. 2021-08-31 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2376/21 „Dėl administracijos direktoriaus 2021-07-02 įsakymo Nr. 30-1773/21 „Dėl organizuojamų eitynių ir mitingo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Įsakymas) pripažintas netekusiu galio 2021-07-02 Įsakymas, kuriuo buvo suderintas Pareiškėjo organizuotas mitingas pagal 2021-06-25 pranešimą. Įsakyme nurodyti šie pagrindiniai motyvai:

7.6.1. 2021-08-10 Martyno Mažvydo biblioteka (toliau – ir Biblioteka) raštu Nr. SD-21-423) informavo, kad 2021-08-10 vykusio mitingo prie Lietuvos Respublikos Seimo metu dalyviai užstojo patekimą į biblioteką ir jos darbas buvo neįmanomas.

7.6.2 Nepriklausomybės aikštės dalis priešais Biblioteką yra 2 000 kv. m. ploto ir joje fiziškai negali tilpti planuojamas susirinkimo dalyvių skaičius. Jeigu mitingo nebūtų naudojamos ir Gynėjų gatvės bei Gedimino prospektų dalys išlaikant Įstatyme nustatytus atstumus, galimas mitingo plotas padidėtų iki 3 500 kv. m., tačiau Gynėjų gatvėje yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kurios nebus atlaisvintos. Būtina palikti saugų pravažiavimą specialiosioms tarnyboms Gynėjų gatve ir Gedimino prospektu. Tad realus plotas susirinkimo dalyviams yra gerokai mažesnis nei 3 500 kv. m.;

7.6.3. Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla viešojoje erdvėje nurodė, kad, policijos nuomone, dideli masiniai mitingai prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato negalimi. 2021-08-31 susitikimo metu tą patį patvirtino ir susirinkimo organizatoriams pabrėžė susitikime dalyvavę policijos atstovai, tačiau susirinkimo organizatoriai kitos galimos susirinkimo vietos nesiūlė ir nesvarstė;

7.6.4. Savivaldybė yra gavusi VSD riboto naudojimo informaciją apie galimas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai. VSD  savo interneto svetainėje nurodo, kad smurto išpuolių tikimybė per protestus padidėjusi. Išanalizavęs 2021-08-10 įvykius prie Lietuvos Respublikos Seimo, VSD konstatuoja, kad „tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“.

7.6.5. Savivaldybė rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti, taip pat Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta pranešimo apie susirinkimą suderinimo su savivaldybės administracijos direktoriumi tvarka.

8. Ginčo santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika:

Teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje ir, kaip ir saviraiškos laisvė, yra viena iš tokios visuomenės pamatų. Tad ji neturėtų būti aiškinama siaurai (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Kudrevičius ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 37553/05, 91 p., 2003 m. vasario 20 d. sprendimas byloje Djavit An prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 20652/92, 56 p.).

Teisė į susirinkimų laisvę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje, kuriame nustatyta: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.”

Teisė į susirinkimų laisvę taip pat garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), kurios 11 straipsnyje yra nurodyta: „1. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą, 2009 m. spalio 8 d. nutarimą), EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą Sáska prieš Vengriją) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje (2013 m. liepos 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013).

Remiantis EŽTT praktika, vertinant konkretaus ribojimo proporcingumą būtina atsižvelgti į pamatinį susirinkimų laisvės vaidmenį demokratinėje visuomenėje. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad demokratija yra Europos viešosios tvarkos pagrindas, kad Konvencija buvo sukurta skatinti ir palaikyti demokratinės visuomenės idealus ir vertybes, o demokratija – vienintelis politinis modelis, numatytas Konvencijoje ir vienintelis, kuris ją atitinka. EŽTT vertinimu, pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies išdėstymą (taip pat Konvencijos 8, 9, 10 straipsnių) vienos iš šiuose straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimą gali pateisinti vien tik tokia būtinybė, kuri kyla iš demokratinės visuomenės (žr., pvz., EŽTT sprendimo Krikščionių demokratų žmonių partija prieš Moldovą (Nr. 2) 20 punktas).

Kaip pažymėta LVAT praktikoje, valstybės institucijos, kontroliuojančios susirinkimų organizavimą negali kurti papildomų kliūčių teisei į susirinkimų laisvę realizuoti, be kita ko, interpretuojant organizuojamus susirinkimus kaip keliančius grėsmę, o deklaratyvus Konstitucijos ir Konvencijos saugomų vertybių išvardijimas negali būti pripažintas pagrindžiančiu susirinkimų laisvės ribojimą. Pažymėtina, kad nei hipotetinė viešosios tvarkos pažeidimo rizika, nei visuomenės priešiškumo buvimas nėra teisėti pagrindai riboti teisę į susirinkimo laisvę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Makhmudov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 35082/04). Numatoma saugomoms vertybėms galinti kilti grėsmė turi būti reali, paremta motyvuotomis faktinėmis išvadomis, jos egzistavimą ir dydį privalo įrodyti susirinkimo laisvę ribojantis subjektas, nagrinėjamu atveju – atsakovė. Ši pareiga (įrodyti grėsmės nebuvimą), atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas bei EŽTT praktiką, negali būti perkelta teise į taikių susirinkimų laisvę siekiantiems pasinaudoti asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013).

Kaip nurodoma EŽTT praktikoje, valstybė turi ne tik pareigą netrukdyti asmenims, siekiantiems įgyvendinti teisę taikiai susirinkti, tačiau taip pat ir pozityvią pareigą užtikrinti realią galimybę pasinaudoti šia laisve. Ši valstybės pareiga ypač svarbi nepopuliarių pažiūrų ar priklausantiems mažumoms asmenims, nes jie yra labiau pažeidžiami (2007 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Bączkowski ir kt. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 1543/06, 64 p., 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Alekseyev prieš Rusiją, pareiškimų Nr. 4916/07, 25924/08, 14599/09, 70 p.).

Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai.

9. Šiuo atveju faktiškai susidarė situacija, kuomet susirinkimo laisvė buvo apribota, nes Savivaldybė, taikydama Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą (pranešimo apie susirinkimą derinimą), Įsakymu panaikino 2021-07-02 Įsakymą, kuriuo Pareiškėjui buvo suderintas Mitingas.

10. Kaip matyti iš aptarto reguliavimo ir teismų praktikos, teismas šioje byloje turi įvertinti susirinkimų laisvės ribojimų pagrindus proporcingumo ir pakankamo faktinio pagrindimo požiūriu. Šiuo atveju Įsakymu išreikštas apribojimas buvo grindžiamas iš esmės šiais faktiniais pagrindais: 1) Dėl to, kad Biblioteka buvo nurodžiusi, jog 2021-08-10 mitingo metu jame dalyvavę žmonės užstojo patekimą į biblioteką ir jos darbas tapo neįmanomas; 2) per mažu plotu; 3) Lietuvos policijos vadovo nuomone, kad renginiai apskritai negali vykti prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato; 4) iš VSD gauta informacija apie galimas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.

11. Dėl Bibliotekos darbo:

11.1. Įsakyme nėra nuodyta, kokias reikšmingas neigiamas pasekmes sukeltų Mitingas Bibliotekos darbui, remtasi vien tik nusiskundimais dėl ankstesnio mitingo dalyvių elgesio. Pasitarimo metu pareiškėjas sutiko, kad gali būti taikomos priemonės žmonių patekimui į Biblioteką, pripažino, kad ankstesnio mitingo atveju buvo padaryta klaida, nes nepasirūpinta tualetais.

11.2. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad laikini, neturintys tęstinio pobūdžio kitų asmenų teisių įgyvendinimui kilę trukdžiai, kai šios teisės nebūtų neproporcingai apribotos ar paneigtos, yra proporcingi teisės į susirinkimų laisvę užtikrinimo svarbai ir reikšmei (2013 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013). Toks aplinkybių vertinimas būdingas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. 2008 m. spalio 7 d. sprendime byloje Éva Molnár prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 10346/05, Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, jog laikinas transporto ar pėsčiųjų eismo apribojimas pats savaime nelaikytinas tinkamu susirinkimo laisvės ribojimo pagrindu.

11.3. Taigi šiuo iš Įsakymo turinio galima tik nuspėti, kad turimi omenyje hipotetiniai Bibliotekos darbo sunkumai, tačiau iš Įsakymo motyvų niekaip negalima daryti išvados, kad Bibliotekos darbo sunkumai negalėtų būti išspręsti arba būtų tokie reikšmingi, kad dėl jų galėtų būti apribota susirinkimų laisvė. 

11.4. Pažymėtina ir tai, kad Susirinkimų įstatymo 9 straipsnis numato galimybę policijos pareigūnams nutraukti susirinkimą, kai susirinkimo dalyviai trikdo ar kelia realią grėsmę eismo tvarkai ir saugumui, valstybės įstaigų, organizacijų ar savivaldybių įstaigų normaliai veiklai, gali sudaryti avarines situacijas įmonėse ar įstaigose, kurių veikla susijusi su degiais, sprogstamaisiais ar kitais pavojingais daiktais, kurių apyvarta ribojama įstatymais (9 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nesutiktina su atsakovės atsiliepime pateiktu aiškinimu, kad ši norma leidžia nutraukti dar neprasidėjusį susirinkimą, nes: semantinė žodžio „nutraukti“ reikšmė reiškia, kad nutraukiamo reiškinio eiga jau yra prasidėjusi; pagal susiformavusią teismų praktiką hipotetiniai teisės pažeidimai negali būti pagrindu riboti susirinkimų laisvę; iš Įsakymo turinio matyti, kad nebuvo remtasi šia Susirinkimų įstatymo norma. 

12. Dėl ploto (ne)pakankamumo:

12.1. Įsakyme nurodyta, kad Nepriklausomybės aikštės dalis priešais Martyno Mažvydo biblioteką sudaro 2 000 kv. m. ploto ir tai nepakankamas plotas planuojamam mažiausiam 8 000 dalyvių skaičiui. Nurodyta, kad jeigu mitingo metu būtų naudojamos Gynėjų gatvės ir Gedimino prospekto dalys, plotas padidėtų iki 3500 kv. m., tačiau Gynėjų gatvėje įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kurios nebus atlaisvintos, taip pat būtina palikti saugų privažiavimą specialiosioms tarnyboms Gynėjų gatve ir Gedimino prospektu.

12.2. Pareiškėjas suderinimui pateikė schemą, kurioje nurodytas Nepriklausomybės aikštės plotas yra apie 4 000 tūkst. kv. m. Pareiškėjo požiūriu, toks plotas pakankamas planuojamam 8 000 žmonių kiekį, įvertinus, kad ne visi žmonės vienu metu dalyvautų Mitinge. Atsakovė Įsakyme nurodė, kad atėmus Gynėjų gatvės plotą ir parkavimo aikšteles, mitingo dalyviams liktų apie 2 000 kvadratinių  metrų ploto, kas, , t. y. nei kodėl skaičiuojamas 2 000 kv. m. plotas, nei kaip (pagal kokius kriterijus) paskaičiavo, kad plotas yra Atsakovės nuomone, yra nepakankamas plotas. Atsakovė Įsakyme nurodytų skaičiavimų niekaip nepagrindė nepakankamas planuojamam dalyvių skaičiui, t. y.  nepaneigė derinimo metu Pareiškėjo išsakytų argumentų. Taip pat Atsakovė niekaip nepagrindė, kodėl specialiajam transportui reikalingas pravažiavimas būtent Gynėjų gatve ir kodėl būtinai suplanuoto mitingo metu negali būti apribotas naudojimasis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Pažymėtina, kad 2021-07-02 Įsakyme buvo numatyta, kad Gynėjų gatvės dalis nuo A. Tumėno gatvės bus uždaryta (eismas ribojamas), taip pat ir automobilių stovėjimo vietų eismas apribotas (4.3 punktas). Taigi atsakovės pozicija dėl specialaus transporto privažiavimo kardinaliai pasikeitė nenurodant motyvų. Atsakovė nebandė ieškoti alternatyvių sprendimų ir neįvertino, kad specialiajam transportui galėtų užtekti tų vietų (pavyzdžiui, ten, kur susirinkimai pagal įstatymą ribojami paliekant 75 metrus nuo Seimo rūmų). Kaip jau aptarta, laikini, neturintys tęstinio pobūdžio kitų asmenų teisių įgyvendinimui kilę trukdžiai, kai šios teisės nebūtų neproporcingai apribotos ar paneigtos, yra proporcingi teisės į susirinkimų laisvę užtikrinimo svarbai ir reikšmei, todėl šiuo atveju automobilių stovėjimo aiktelės naudojimas Gynėjų g. nebūtų pakankamas pagrindas riboti susirinkimų laisvei. Lieka nepaneigti ir Pareiškėjo derinimo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad istoriškai masiniai renginiai vykdavo Nepriklausomybės aikštėje.

13. Dėl grėsmių visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai:

13.1. Įsakyme remiamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro žiniasklaidoje paviešinta nuomone, kad masiniai renginiai Nepriklausomybės aikštėje negali vykti. Tokia nuomonė yra subjektyvus įsivaizdavimas ir nėra oficiali Lietuvos policijos pozicija, ji nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis. Derinimo posėdžio metu Vilniaus AVPK atstovas neišsakė kategoriškos nuostatos, kad masiniai renginiai Nepriklausomybės aikštėje apskritai negali vykti. Įsakyme motyvai, kodėl renginiai Nepriklausomybės aikštėje negali vykti, nėra išdėstyti. Kaip aptarta, nuoroda, į išsakytą nuomonę, negali būti laikoma objektyviu pagrindu riboti susirinkimų laisvę.

13.2. Įsakyme pateikta nuoroda į VSD Savivaldybei pateiktą riboto naudojimo informaciją apie tai, kad yra padidėjusi smurto išpuolių tikimybė per protestus:

13.2.1. VSD savo interneto svetainėje 2021-08-30 paskelbė vertinimą, kad išanalizavęs 2021-08-10 įvykius prie Lietuvos Respublikos Seimo, konstatuoja, kad „tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“. Atsiliepime atsakovė remiasi ir kitais žiniasklaidoje pateikimais vertinimais apie 2021-08-10 riaušes ir jose dalyvavusius asmenis, siejamus su „Šeimų sąjūdžio“ judėjimu. Mano, kad Pareiškėjo ir „Šeimų sąjūdžio“ atsiribojimas nuo riaušių yra tik formalus.  

13.2.2. Pirma, pačiame Įsakyme nėra remiamasi aplinkybėmis, kad „Šeimų sąjūdžio“ (kurio vadovas yra Pareiškėjas) aktyvistai, kurie dalyvavo riaušėse, organizuoja arba rengiasi dalyvauti ir Mitinge. Antra, tokie atsakovės argumentai vertintini kritiški, nes neatskiria asmenų, kurie siekia pasinaudoti susirinkimų laisve ir dalyvauti taikiame mitinge (nors ir protesto tikslais) nuo asmenų, kurie dalyvavo riaušėse ar planuoja riaušes. Pažymėtina, kad iš VSD pateikto į bylą 2021-08-26 rašto Savivaldybei išrašo (neįslaptintos dalies) matyti, kad ir VSD daro išvadą, kad 2021-08-10 mitingo organizatoriai nesugebėjo sustabdyti radikaliai nusiteikusių asmenų, taigi, pats VSD atskiria Mitingo organizatorius nuo riaušių dalyvių/organizatorių. Darytina išvada, kad atsakovė neįrodo konkretaus ryšio tarp Pareiškėjo organizuoto Mitingo ir galimų riaušių ar kitokių grėsmių visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Kaip matyti, iš VSD 2021-08-26 rašto turinio, jame iš esmės remiamasi bendro pobūdžio informacija apie padėtį Lietuvoje ir Vakarų valstybėse, t. y. grėsmė matoma dėl bendros tendencijos priešiškoms valstybei jėgoms pasinaudoti protestais. Akivaizdu, kad bendra situacija Lietuvoje Įsakymo priėmimo metu nebuvo tokia grėsminga viešojo saugumo požiūriu, kad būtų reikėję įvesti nepaprastąją ar karo padėtį, esant kurioms, yra numatyti platesnio pobūdžio susirinkimų teisės suvaržymai. Atsakovė ir atsakingos institucijos neįvardijo aplinkybių, kodėl būtent ginčo Mitingo  laikas ir vieta būtų sukėlęs tokią grėsmę, kad būtų pagrindas apriboti susirinkimo laisvę. Aplinkybė, kad atsakovė 2021-08-11 viešai paskelbė, kad atšaukia visus suderintus leidimus gyventojų susirinkimams, rodo, kad atsakovė tam tikru momentu laikėsi neindividualizuoto požiūrio į susirinkimų keliamas grėsmes, todėl ši aplinkybė papildomai sutvirtina išvadą, kad atsakovė tinkamai nevertino būtent Mitingo vietos ir laiko keliamos grėsmės visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos požiūriu.

13.2.3. Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti. Kaip jau aptarta, hipotetinė viešosios tvarkos pažeidimo rizika, nei visuomenės priešiškumo buvimas nėra teisėti pagrindai riboti teisę į susirinkimo laisvę (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Makhmudov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 35082/04). LVAT yra išaiškinęs, kad iš Susirinkimų įstatymo (ypač 14 straipsnio 3 dalies) nuostatų matyti, kad, įstatymų leidėjo nuomone, netgi faktinės grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui savaime nėra prielaida uždrausti eitynes, šiuo atveju reikalaujama, kad dėl tokių grėsmių valdymo ir jų pašalinimo būtų imtasi papildomų saugumo priemonių visuomenėje (2013 m. liepos 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013). Kaip patarta, Susirinkimų įstatymo 9 straipsnis policijos pareigūnams numato galimybę nutraukti susirinkimą, jeigu kyla grėsmė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

13.3. Nei atsakovė, nei Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nei VSD  nepateikė objektyvių, tam tikrais faktais, skaičiavimais, specialistų tyrimais ir panašiomis priemonėmis gautų realią grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai pagrindžiančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad būtų neįmanoma užtikrinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, o iš esmės vadovavosi abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Teismo vertinimu, pateiktos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai negalėjo užtikrinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos.

13.4. Atsakovė nurodo, kad Pareiškėjas vengia pareigos užtikrinti tvarką Mitingo metu. Iš suderinimo posėdžio garso įrašo matyti, kad Pareiškėjas nurodė, kad numatė priemones, kurios valdytų galimų provokacijų ir pažeidimų riziką: numatė savanorius, kurie sektoriuose prižiūrėtų tvarką, saugotųsi nuo provokacijų ir bendradarbiautų su policija, siūlė pasitelkti saugos tarnybą, kad padėtų prižiūrėti tvarką, aptarė kaip išskirti provokatorius ir išvengti anksčiau (2021-08-10 mitinge) padarytų klaidų. Taigi laikytina, kad Pareiškėjas konstruktyviai siekė suderinti Mitingo eigą ir užtikrinti, kad nekiltų grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taigi jam tenkančių organizatoriaus pareigų nevengė.  

14. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Įsakymas buvo grindžiamas ne objektyviais, tam tikrais faktais, skaičiavimais, specialistų tyrimais ir panašiomis priemonėmis gautais duomenimis, o iš esmės abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Tuo nepagrįstai buvo apribota Konstitucijoje (36 straipsnyje) įtvirtinta susirinkimų laisvė, taip pat pažeisti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai: 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo). Todėl Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės teisinės galios aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra kilęs klausimas dėl legislatyvinės omisijos toje reguliavimo srityje, kuri susijusi su savivaldybės galimybe peržiūrėti sprendimus, todėl tam, kad išnagrinėti šią bylą, nėra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. 

16. Teismas atmeta atsakovės prašymą bylą nutraukti, nes nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje nustatytų bylos nutraukimo pagrindų.  Sprendimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes – panaikinus Įsakymą, kuriuo buvo suderinta susirinkimo vieta, buvo apribota susirinkimų laisvė. Aplinkybė, kad pagal kitą Pareiškėjo prašymą buvo suderintas renginys, gali rodyti atsakovės gerą valią, tačiau šios bylos aplinkybių vertinimo nekeičia, nes nėra teisiškai reikšminga Įsakymo teisėtumo požiūriu. Tai, kad buvo suderintas kitas susirinkimas, nepaneigia to, kad buvo nepagrįstai apribota susirinkimų laisvė ir pažeisti Pareiškėjo ir kitų asmenų, ketinusių dalyvauti susirinkime, interesai. Pagal LVAT suformuotą praktiką, jeigu Savivaldybė nepritaria nurodytai susirinkimo vietai, ji turi atsisakyti suderinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą (žr. pvz., LVAT 2013 m. birželio 20 d. sprendimą byloje Nr. A⁴⁴⁴-1968/2013) , t. y. turi būti priimamas neigiamas sprendimas dėl susirinkimo derinimo. Tuo arpu kitas suderinimas buvo priimtas naujoje administracinėje procedūroje.

17. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų dydį ir realumą pagrindžiančių įrodymų, todėl šis prašymas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnis). Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjo pagrindinis reikalavimas tenkinamas, žyminis mokestis priteistinas pareiškėjui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo Raimondo Grinevičiaus skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti 2021-08-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2376/21 „Dėl administracijos direktoriaus 2021-07-02 įsakymo Nr. 30-1773/21 „Dėl organizuojamų eitynių ir mitingo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Pareiškėjui Raimondui Grinevičiui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                           Tomas Blinstrubis

                                                                                                        Beata Martišienė 

Gediminas Užubalis

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus