Praleisti ir eiti į turinį

Algimantas Rusteika: Pabaigos pradžia

rusteika NSNa ką, žaidimas įsibėgėjo, artėja atomazga, kuri bus tokia, kokios niekas neplanavo. Ir truks tiek ilgai, kad daugeliui nusibos laukti rezultato, kurį laukimo nuovargiu pasinaudodami laimės  tie, kurių dabar net vardų nežinom. Ir jie patys dar apie savo būsimas pergales nežino. Sužinos.

Didžiojo geopolitinio žaidimo Europoje ketvirtasis kėlinukas. Subyrėjus SSSR imperijai, karais perdalinta Jugoslavija, iki kito pasidalinimo nubrėžtos laikinai amžinos, kruvinos ribos Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Keičiasi jėgų pusiausvyra – vėl kitos įtakos zonos. Atėjo eilė Baltarusijai – kam atiteks paskutinis skanus, dar nesuvirškintas kąsnelis Europos centre?

Sena tradicija – per kiekvienus A.Lukašenkos rinkimus Vakarai pafinansuoja opoziciją, ta paprotestuoja, gauna bananų ir nusiramina iki kito karto. Nemažai mūsų šauniųjų saugumiečių grynųjų dolerių maišų gabenime baltarusiams sudalyvavo. Buvęs komjaunimo aktyvistas ir antisąjūdininkas D.Jurgelevičius, patapęs Nepriklausomos Lietuvos VSD direktoriaus pavaduotoju, netikėtai praturtėjo ir net TV kanalą Gruzijoje nusipirko. O apie tai pažadėjęs netylėti V.Pociūnas netikėtai Breste iškrito pro langą, bet tai jau kita istorija.

Taigi Vakarams ir nusibodo visus dykaduonius šerti. Užtat, tą jėgos vakuumą iš žvalgybininkų pajutę, šiemet sukruto prakeiktieji rusai. Trečią dešimtmetį laviruojantis tarp Briuselio ir Kremliaus A.Lukašenka šiems nusenusiems partneriams nusibodo kaip sena merga, kuri vakarėlyje nepabaigiamai krizena ir varto akis, bet nei vienam neduoda. Dabar nuspręsta – teks duoti, neišsisuksi.

Kamuojama geismo kuo greičiau baigti Nordstream-2, kad pabaigtų su Ukraina,  Maskva įvarė A.Lukašenką į kampą. Naftos ir dujų kainų lengvatų nebėra ir nebebus, o didžioji Kremliaus priešė, finansuojanti jo karines galias dujoeurais Naujojo Reicho Europos Sąjunga reikalauja demokratijos, tolerancijos fiestų ir savo teisėtos dalies. Teliko juokai – susitarti ir pasidalinti, tik tam pirmiau reikėjo užlaužti kaip reikiant “batką“.

Viskas buvo užsakyta prieš rinkimus, kurių metu rinko ne tik A.Lukašenką – teko pasirinkti ir jam. Be abejo, Rusiją – variantų daug, bet finalas tas pats. Laimėsi rinkimus lengvai – toliau smaugiam, laimėsi sunkiai – organizuojam baltarusišką Maidaną. Nugalėsi protestuojančius – nusilpęs būsi nuolaidesnis, negalėsi nugalėti – pats atšliauši ir sutiksi su bet kuo. Pralaimėsi – suteiksim brolišką pagalbą ir padėsim susitvarkyti kaip Donbase.

Baltarusių žvalgyba veikia, A.Lukašenka daug ką sužinojo ir ruošėsi. Iš anksto viešai paskelbė apie pavojų, pakeitė gynybos ministrą, saugumo struktūrų vadovybę, įvykdė kariuomenės manevrus, kuriuose buvo mokomasi operatyviai permesti dalinius ir veikti šalies Rytuose, prie sienos su Rusija. Galvojat šiaip sau tuo metu į Minską atlėkė JAV valstybės sekretorius M.Pompeo? Ilgai užsidarę kalbėjosi apie orą ir grybus?

A.Lukašenka, be abejonės, suprato, kad žaidimo aikštelėje Maskva – Briuselis jam šansų nebėra ir jis yra nurašytas. Įdomumas tas, kad patys šio žaidimo šeimininkai nurašyti ir nebeturi perspektyvų, jų įtaka liko tik tuose regionuose, kurie yra prie jų sienų. Dabar didysis žaidimas Europoje prasideda tarp Amerikos ir Kinijos, kurios nesuinteresuotos Baltarusijos už dyką atiduoti. JAV nesirengia leisti nesusimokėjus geros kainos imtis jėgos, Kinija, su kuria A.Lukašenka puikiai sutaria ir jau vykdo krūvą projektų, duotų pinigų, kurių nedavimais gąsdinama, bet irgi ne už dyką. Vienintelė sąlyga – situaciją privalai sukontroliuoti pats ir užtikrinti stabilumą po rinkimų.

Ir štai, rinkimuose atsiranda “antisisteminė“ opozicija A.Lukašenkai – vienas už kitą prorusiškesni kandidatai į prezidentus, vatnikai ir “krymnašai“. Atsiunčiami turistais apsimetę profesionalių galvažudžių, treninguotų žaliųjų žmogeliukų daliniai kruvinoms riaušėms ir suirutei organizuoti. Kaudamasis už savo asmeninį išlikimą ir, kas neabejotina – už savo gyvybę, A.Lukašenka veikia ryžtingai. Konkurentus ir dalį atsiųstų žmogeliukų neutralizuoja, rinkimai įvyksta su begale pažeidimų.

Prasideda protestai, iš pradžių neitin taikūs ir smurtingi iš abiejų pusių, kur beveik nematyti vėliavų, vien įtūžę veidai. Briuselis, Maskva, Pekinas ir Vašingtonas reikšmingai tyli, laukdami, kaip susiklostys situacija, kas paims viršų, su kuo reikės derėtis ir ką papirkti. Paleidžiama nuo grandinės riaušių policija, jaunų, sportiškų ir agresyvių vyrukų protestai nuslopinami žiauriai ir negailestingai, įbauginimui sulaikant ir daužant net atsitiktinius praeivius, moteris ir paauglius.

Atrodo viskas baigsis kaip visada, “batka“ pradeda net atsipalaiduoti. Tačiau kabinetuose suplanuoti galios žaidimėliai ir jėgos sprendimai sutinka netikėtą ir neįveikiamą kliūtį. Į sceną įžengia baltarusių tauta, kurios egzistavimu iki šiol daugelis abejojo ir beveik niekas netikėjo. Ir pasako vieną žodį – ne. Jokių ES ar Rusijos vėliavų, jokių politinių (kol kas) reikalavimų, tiesiog – ne, taip nebebus.

Ir visi pasaulyje šiandien suprato, kad šitaip tikrai nebebus. Keli tūkstančiai autobusais suvežtų pakalikų ir priklausomų nuo valdžios žmogeliukų prieš šimtus tūkstančių atėjusių savo valia ir rizika su vėliavomis, ant kurių jau ir Vytis. Tai pabaigos pradžia.

A.Lukašenka prarado situacijos kontrolę, kuri buvo jo vienintelis kozirinis tūzas ir išlikimo garantija, jis jau yra nurašytas. Maskva žada, bet ar ryšis gelbėti politinį numirėlį – neaišku. Baltarusijoje nėra nei Krymo, nei Donbaso, kurių gyventojai trokštų pakartoti tų Ukrainos regionų likimą, jokių masinių neramumų, chaoso ir kruvinų riaušių – paradoksas, bet tą eliminavo pats “batka“ savo politinės mirties kaina.

Šiems keliems šimtams tūkstančių baltarusių su Vyčiais turim būti dėkingi už tai, kad planas gali nepavykti ir už kelių dešimčių kilometrų nuo mūsų sostinės neturėsim valstybės, kurioje verda kruvinas pragaras. O gal ir naujo valdovo, nepatenkinto Karaliaučiaus koridoriumi ir trokštančio laisvo servituto.

Baltarusių tautos savivoka ir tikrasis apsisprendimas prasideda. Bus nelengva, nes opozicija neturi nei vieno tikro lyderio, jokios programos ir apibrėžtų reikalavimų dėl ateities, jokio veiksmų plano ir jokios organizacijos. Po šios dienos valdžios ir jos sąjungininkų taktika pasikeitė – lauks, kol nepatenkintieji patriukšmavę grįš namo, į darbus ir viskas apsiramins, o esant nepalankiam procesui gal ištrauks koronaviruso  baubą ir draudimus.

Tačiau laikas taip pat dirba ir opozicijai, nes kiekviena nepralaimėta diena mažina situacijos kontrolės galimybes, valdžia praranda iniciatyvą ir autoritetą, o autokratas, kuris nesugeba oponentų sutramdyti, yra kaip kameros “vierchas“, kurio niekas nebebijo – miręs.

Lietuvos ir jos žmonių interesas čia vienas – Baltarusijos kaip nepriklausomos valstybės išlikimas ir stabilumas. Jos virsmu į Europos Sąjungos ar Rusijos marionetę nesuinteresuoti didieji geopolitiniai žaidėjai – JAV ir Kinija, todėl yra vilčių, jog tai įmanoma. Tačiau tam šiai tautai teks nueiti ilgą ir sunkų kelią.

Dabar baltarusiai laiko savo brandos egzaminą. Ar išlaikys? Laisvė ir valstybingumas nei vienai tautai, niekada nebuvo ir nebus dalijami veltui. Visada reikia sumokėti kraujo kainą. Linkiu, kad baltarusiams ji būtų kuo mažesnė.


NS_logo_(raudonas) (1)


Politinė reklama

Komentarų: 1 »

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: