Praleisti ir eiti į turinį

Politikai meluoja geriau

 

rusteika NS

 

Algimantas Rusteika


Liberalai meluodami šypsosi arklio šypsena, tai jų firminis ženklas, brendas po brendžio, taip sakant. Vis galvoju tamsoj žiūrėdamas į lubas, kai žmona galų gale užmiega – ir iš kur jie tas šypsenas traukia? Tokie geri, šviesūs veidai, oligofrenų šypsenos, ypač kai apsipila ledukais ar dalyvauja bėgimuose už išprotėjusių bepročių sugalvotas beprotybes.

Konservatoriai meluoja rimtai, kalba ilgai ir šypsosi kreivai. Juoktis nemoka, užtat pašaipiai krizena ir ironiškai demonstruoja šiuolaikinio pasiturinčio gyvenimo simbolį – gerai sutaisytus dantis. Meluoja piktai, kaltinančiai ir iš aukšto, nes tiesiog viską žino geriau. Turi visam pasauliui ir mūsų gyvenimui paaiškinti keturis sakinius. To ir jiems, ir daugumai tikrinių lietuvių pakanka.

Socdemai visada meluoja susirūpinę, dalykiškai ir yra labai ramūs. Ir rytoj, ir poryt dalykiškai, ramiai teigs tai, ką vakar dalykiškai ir ramiai neigė. Jie niekada nesinervina, yra ramūs ir dalykiški. Pasitars, padūsaus ir pritars viskam, kam reikia. O kai pasirodys, kad tai nusikaltimas, dar kartą ramiai, dalykiškai pasitars ir tam taip pat ramiai pritars.

Valstiečiai meluodami niekada nežiūri į akis – jie į šalį žiūri pro šalį. Jei konservatoriai visus įtaria esant rusais, tai valstiečiai visus įtaria esant konservatoriais. O retkarčiais susimeta su konservatoriais ir įtaria socdemus esant rusais. Na, bet tai praeis kaip pilnatis, pandemijos isterija ir ši vasara, ir bulvės vėl žydės, kad tave kur virusas.

Lietuvių politikas – žmogus, kelių policininkui nubaudus viešai ir smarkiai besidžiaugiantis parėmęs valstybę, nors už eurą močią parduotų. Taigi neliūdėkit, brangūs Lietuvos troliai, broliai ir seserys, viskas tik į gera. Jei išmoksim meluoti geriau – kaip jie – bus dar vienas ramus ir dalykiškas žingsnis į tiesą, šviesą ir laimės ekonomiką.

Svarbiausia nesijaudinti ir gerai maitintis. Jeigu vergai gerai maitinami, tai dauguma visada už gerovę ir laisvai prieš laisvę. Būna ramu, stabilu ir galima ramiai, dalykiškai išgerti, kam turim konstitucinę teisę.

Mes turim prigimtinę, tokią pat konstitucinę teisę skaniai užkąsti ir juos rinkti, bet neturim teisės jų neišrinkti. Todėl pasirinkimas seniai ne teisė, o tik pareiga, kurios beveik nebeliko. Su kuo visus galeros kaimynus ir sveikinu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: