Įdedu savo atsiminimą – novelę, parašytą ir publikuotą feisbuke 2016 metų lapkričio mėnesį.
Tiesiog susipažinkite, kokį lygį pasiekė globalaus socialinio tinklo cenzūra.
Žyma: Algimantas Rusteika
ALGIMANTAS RUSTEIKA: Ką pasirinksim – tą turėsim
Šis sekmadienis – pasirinkimas tarp tolesnio spartaus žengimo valstybės susinaikinimo keliu ir vilties dar ką nors pakeisti ar bent pristabdyti vykstančius procesus, kol viso žemyno vyksmas nori nenori mus privers tą padaryti, tik su daug didesniais nuostoliais.
Jūsų be galo daug, bet esat vieni
Jūsų niekur nėra. Sėdit sau vieniši savo nameliuose, jei tokius turit, vieni kitų negirdit ir nematot. Ir niekas jūsų negirdi ir nemato. Jūsų nerodo ir neskaito. Jūsų be galo daug, bet esat vieni. Jūs vieniši, apsupti ir pralaimėjot.
ALGIMANTAS RUSTEIKA: Šventosios trejybės atmintinė
Pažadėk visą pasaulį, daryti juk nieko nereikės – Prezidento programų nei Seimas, nei piliečiai netvirtina. Pasiremdamas Norvegijos, Estijos ar Dramblio Kaulo Kranto pavyzdžiais siūlyk kokius tik nori sprendimus vidaus politikoje, kurios Prezidentas tiesiogiai nevaldo.
ALGIMANTAS RUSTEIKA: Referendumų pavasario esmė
Nei tėvynių, nei meilių, nei visų kitų tikrų ir teisingų dalykų niekas nepasirenka ir nerenka kaip grybų. Apie tai negalvoja, nediskutuoja ir net tokio klausimo nekyla – esi toks, su tais ir ten, kur esi. Tavo Tėvai, tavo Žemė ir tavo Tauta yra tavo. Čia buvo Tėvynė ir tada, kai jokios mūsų valstybės nebuvo – nei geros, nei blogos.
Pasaulio šviesa sugrįžo
Štai vėl sugrįžta jos šiluma ant vaiko galvos, rankos raukšlėtos, su didelėm dėmėm, akys išblukę ir geros, ir dabar turiu tą knygą, ir šią dieną būtinai atsiverčiu, ir laikas, mano šeimos gyvenimas, mano Tėvynės ir žmonių šviesa sugrįžta.
