Kauniečiai už gyvąją Lietuvą
Vergą visada galima nusipirkti, jis užauga iš baimės netekti ką įgijęs. Minta melu, įvairiausiais pavidalais apsigyvena viduje ir slepiasi po laisvės ir narsumo ženklais. Visi tą žinom ir jie žino, kad mes žinom ir bijo, kad atpažinsim. Iš čia tas veidmainių aršumas ir noras bet kokia kaina sunaikinti tikrumą.
Ten, kur natūralūs politiniai dėsniai negalioja, tradicinės politologijos nepakanka. Kokia gali būti socialinių grupių ir ideologijų atstovavimo politikoje analizė, jei niekas nieko už sistemos ribų neatstovauja?
Prisiminę totalitarines sistemas stebimės – ir kaip jie buvo tokie naivūs, kaip jie galėjo patikėti? Kada nors ir apie mus taip galvos.
Pagrindinis rinkimų klausimas, kurio jie bijo kaip velnias kryžiaus – ar ir toliau rinksimės ir patikėsim savo ir valstybės ateitį spręsti tiems, kuriuos mums jau parinko?
Laisvieji kalba apie nelaisvę, teisieji – apie neteisybę, tik vergai visada laisvi ir visus su džiaugsmu privers tokiais būti. Ir tai visiškai įmanoma, nes imitaciniame gyvenime svarbu ne būti, o atrodyti.
Naivumas ir nuskriaustųjų pyktis visada nekaltas, iš širdies ir tikras. Bijokim proto, šalto apskaičiavimo ir gegučių vaikų. Mes jau išeinam, apgaulė yra saldi ir lengva, o kraštutinumai – neišvengiamas jų baimės, išsigimimo ir neveiklumo vaisius.
