Algimantas Rusteika

Plokštelė užstrigusi. Tą patį rašiau prieš keturis metus, istorija kartojasi ir kartojasi. Gali būti, kad tą teks rašyt ir dar po keturių metų.Šventosios šeimos partija su E.Zingeriu priešakyje eilinį (kelintą jau?) kartą stumia idėją dėl V.Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu. Dabar nepasikuklinta tą daryti Laisvės gynėjų dienos proga, prisidengiant žuvusiųjų atminimu, uždarytai tautai pažadant poilsio dieną, duonos ir žaidimų.

Dar gyvi žmonės, atmenantys altorių su Patriarcho portretu tarp žvakučių raižyto medžio krėsle Sausio 13-sios brolijos patalpose. Tikintieji Mesiju trokšta mauzoliejaus, jiems nei proto, nei teisiniai argumentai neegzistuoja.

Konstitucinis Teismas seniausiai išaiškino, jog buvusio Atkuriamojo Seimo Pirmininko pareigos negali būti prilyginamos valstybės vadovo statusui. Na ir kas tiems, kurie kai prireikia – Konstituciniu Teismu remiasi priešininkams sutriuškinti, kai nepatogu – jo nutarimų nepaiso? Kas čia taip nenurimdamas duodasi dėl tos garbės – fanatiški pasekėjai ar pats solenizantas?

Garbę ir tikrąjį reikšmingumą atneša ne titulai ar užimtos pareigos, o nuveikti per gyvenimą darbai, kurių būta visokių. Teisinis valstybės vadovo statusas su tuo neturi nieko bendro.O gal duokim jam tą statusą, nepaisant visokių teisinių plonybių? Gautų žmogus didesnę pensiją, o kartu su Artūru Paulausku įgytume dar porą prezidentų. Tačiau galutinai prarastume Vytautą Landsbergį.

Būtų galutinai sukompromituota ir užmušta idėja apie nesavanaudišką pasišventimą visuotiniam tikslui, tarnavimą žmonėms, tikėjimas savo istorija. Ir pasitikėjimas valstybe, perrašinėjančia istoriją atbuline data nepaisant teisės.

Ne dėl pareigų, statusų, sklypų, rentų ir kitokių prizų ėjo žmonės prieš tankus ir į Seimą. Ir niekas tikrai nežinojo, ar liks gyvas ir pavyks, tačiau nulėmė laisvųjų pasiryžimas ir apsisprendimas pakovoti dėl savo vaikų ateities: kas bus – tas bus.

Įstatymai, rašomi vienam žmogui. Ordinai, ilgi audringi plojimai ar paskelbimas Prezidentu kokia nors proga – ar tai jums nieko neprimena? Ar ne pats Vytautas Landsbergis plazdant Trispalvėms kalbėjo ir su visais skandavo, kad to niekada nebebus?

Aš neįsivaizduoju, kaip galėčiau ateiti ir paprašyti man suteikti kokį nors ordiną ar titulą. Žmogui gyvam esant viešai diskutuoti dėl jo nuopelnų ir reikalauti privilegijų yra tas pats, kaip reikalauti artimųjų dovanų ir meilės.

Dviprasmiška ir daugiausia klausimų kelianti yra paties Vytauto Landsbergio pozicija. Tik nesekit pasakėlių, kad jis nieko nežino ir tai tik pamaldžiai nusiteikusių partijos bičiulių iniciatyva, kad tokių dalykų su pačiu asmeniu niekas iš anksto nederina.

Kas man iš tos garbės. Skaudu ir apgailėtina tą stebėti. Pakaktų vieno nedviprasmiško, aiškaus profesoriaus žodžio ir klausimų neliktų, tačiau to neįvyksta. Jis metų metais tyli ir laukia, tarsi tai jo neliestų. Ir šis tylėjimas ir laukimas yra pats bjauriausias dalykas.

Paskelbė Lietuva pirmiausia

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Lietuva pirmiausia įrašus