Kauniečiai už gyvąją Lietuvą
Kiek Lietuvos istorijos daktarų, docentų, profesorių pluša Vokietijos archyvuose, ieškodami pirminių šaltinių, bandydami faktus atskirti nuo melo? O gal mes tikimės, kad vokiečiai patys papasakos visą teisybę, kaip jiems sekėsi šaudyti Lietuvos žydus?
Nei viena išdidi ir save gerbianti tauta neleidžia pažeminti savo didvyrių atminimo. Nei saviesiems, tą darantiems už apgailėtinus politinės įtakos grašius. Nei veidmainiškai teisingumo reikalaujantiems svetimiesiems, nesugebantiems pasmerkti savųjų tikrų, o ne menamų žudikų.
Kodėl vieniems (neįrodytiems) kolaborantams su vienu didžiu blogiu a priori taikoma damnatio memoriae, o kitiems netaikoma? Esama daugybės kitų, įskaitant dalį Lietuvos žydų, puolusių kolaboruoti su sovietais 1940 m., bet juk tai tokia neliečiama ir pavojinga tema, ar ne…?
Pavasario rinkimai tapo galutinėmis TS-LKD ir Bažnyčios Lietuvoje skyrybomis. Nors daugybė tikinčių žmonių toliau asmeniškai palaiko TS-LKD, pačios Bažnyčios pozicija tapo visiškai aiški ir TS-LKD atstovams puikiai žinoma – Lietuvoje nebėra nė vienos krikščionišką pasaulėžiūrą atstovaujančios partijos, nes TS-LKD pasidavė liberalizmui.
Ar yra ribos valdžios kišimuisi į privačias erdves ir šeimos gyvenimus? Kur nueisime, toliau eidami šiuo policinės valstybės kūrimo takeliu? Pokabis apie šeimą ir valstybę
Sistema nebeleidžia auklėti savo vaikų, tačiau primygtinai nori išauklėti suaugusiuosius.
