IRENA MISEVIČIENĖ: Stebimės kodėl sveikatos sistemai trūksta lėšų…
KOMENTARAS VIENAI IŠ SVEIKATOS SISTEMOS “REFORMŲ” PRIEMONEI:
Gerės sergančiųjų širdies nepakankamumu priežiūra. Ar tikrai? Kieno “ausys” kyšo?
SAM tinklapio naujienose (http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/geres-serganciuju-sirdies-nepakankamumu-prieziura) skaitome informaciją (žemiau citatos iš informacinio teksto:
- “Apie 130 tūkstančių sergančiųjų širdies nepakankamumu jau visai netrukus galės pasinaudoti naujomis paslaugomis. Siekiant mažinti mirštamumą nuo kraujotakos sistemos ligų ir gerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, bus modernizuoti esami ir steigiami nauji vadinamieji širdies nepakankamumo kabinetai, įsigyjama reikalinga medicininė įranga. Tam iš Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų skirta daugiau nei 2,7 mln. eurų.”
- „Kalbame apie ligas, kurių eigą tinkamai prižiūrint, tikrai galima pailginti gyvenimo trukmę, pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, išvengti varginančio gydymosi ligoninėje. Tam ir plečiame kabinetų veiklą. Juose didelis dėmesys bus skiriamas ne tik pacientų konsultacijoms, bet ir jų pačių bei jų šeimų mokymui, kaip taisyklingai gyventi išgirdus tokią diagnozę. Paprastai tariant, medikai, konsultuodami pacientus, sieks juos kuo labiau įtraukti į ligos priežiūrą, padėti formuoti gyvensenos ir rūpinimosi savimi įgūdžius, kas yra būtina siekiant suvaldyti tokius susirgimus“, – sako ministras A. Veryga.
- Šiuo metu ambulatorinės paslaugos širdies nepakankamumu sergantiesiems teikiamos 8-iuose kabinetuose, įsteigtuose gydymo įstaigose. Planuojama, kad, įgyvendinus projektus, tokių kabinetų iš viso Lietuvoje atsirastų 35. Numatyta, kad šie kabinetai turėtų būti kuriami didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat tose savivaldybėse, kuriose didelis sergančiųjų širdies nepakankamumu skaičius, bei ten, kur mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų viršija Lietuvos vidurkį.
- Šiuo metu vykdomos projekto planavimo procedūros, atliekama įstaigų apklausa, tad apie tai, kokiose ir kiek konkrečiai savivaldybėse širdies nepakankamumo kabinetai atsiras, bus sprendžiama įvertinus minėtus rodiklius ir pačių gydymo įstaigų pateiktą poreikį. Apie tai SAM informuos atskirai. Planuojama, kad nauji kabinetai duris atvers, o dabar veikiantys bus atnaujinti dar šiemet.
- Lietuvoje širdies nepakankamumu serga apie 130 tūkst. pacientų. Vien per 2018 m., Higienos instituto (HI) duomenimis, tokią diagnozę išgirdo apie 15 tūkst. žmonių.
Perskaičius aukščiau pateiktą infrmaciją, logiškai mąstant kyla keli klausimai ir galimi atsakymai:
- Ar 2,7 mln eurų kainuojantis “Projektas” gali būti ekonomiškai efektyvus, mažinant sergamumą ir mirtingumą širdies ir kraujagyslių ligomis? Ne, nes taikoma aukštos rizikos strategija, nesiorentuojama į šeimos medicinos plėtrą, didesnę bendruomenės slaugytojų įtrauktį. Bus iššvaistytos lėšos, kurios galėjo būti panaudotos pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimui.
- Ar pati kabinetų kūrimo koncepcija pagrįsta mokslo žiniomis? Ne.
- Kaip 35 kabinetai išspręs 130 tūkstančų pacientų, turinčių sveikatos problemas susijusias širdies nepakankamumu ar netgi kasmet 15 tūkst. naujai išaiškintų pacientų gydymą ir sekimą ir ypač jų gerovę? Niekaip, nes daugumai pacientų, ypač gyvenančių atokiai nuo didžiųjų miestų, o netgi ir nuo atskirų rajonų centrų , minima paslauga bus neprieinama.
- Kodėl iš anksto numatyta, kad kabinetai turi atsirasti didžiuosiuose miestuose (tur būt 5 miestuose ir neaišku po kiek?) ir kodėl atrankos kriterijus mirtingumas apskritai nuo širdies ir kraujagyslių ligų? Galima tik spėlioti, neturint gilesnio kabinetų poreikio pagrindimo (beje, abejotina ar apskritai įmanomo), kad didžiuosiuose miestuose yra kardiologų “perprodukcija”, o darbo vietų stygius naujai “iškeptiems” gyvensenos medicinos specialistams. O gal nepakanka fantazijos kur greitai išleisti 2,7 mln eurų?
- Ar buvo sudaryta ekspertų grupė, kuri turėdama kaštų naudos analizės rezultatus pritarė tokiai “naujovei”? Neaišku, nes viešoje erdvėje nebuvo pakankamai informacijos.
Ši SAM iniciatyva puiki galimybė sureaguoti ne tik mokslininkams, medikams, bet svarbiausia šeimos gydytojų ir ypač pacientų organizacijoms. O dar vis stebimės kodėl sveikatos sistemai trūksta lėšų…
Prof.habil.dr. Irena Misevičienė,
Visuomenės sveikatos mokslų ekspertė
2020 01 18
SAM iniciatyva kaip ir visos Lietuvoje, kaip pasinaudoti Lietuvos lėšomis nedarant nieko. Reikėtų priminti, kad valdžia siekia ligoninių finansavimą atiduoti savivaldybių kompetencijai, kurios jie neturi. SAM neleidžia ir nesuteikia lėšų pačioms gydymo įstaigoms apsisprendžiant, kur jos galėtų tas lėšas panaudoti, kur jos reikalingesnės vykdant gydomąją veiklą.
PatinkaPatinka