VYTAUTAS SINICA:

XXI amžiaus totalitarizmo ir nežmogiškumo grimasos – du “vaiko gerovės“ tarnybos darbuotojai laukia, kol galės atimti iš motinos vaiką, kurio ši dar net nepagimdė. Dėl ko galima atimti dar negimusį vaiką? Žinoma, dėl numatomos grėsmės ateityje. Lietuvoje taip pat buvo projektų, siūliusių įteisinti “numatomą grėsmę“.

Pasak norvegų teisininko ir žmogaus teisių aktyvisto Mariaus Reikeras, Norvegijoje užfiksuoti bent 35 tokie atvejai ir tai yra tapę dalimi bylos, dėl kurios Norvegijos Barnevernet veikla pripažinta pažeidžiančia žmogaus teises Europos žmogaus teisių teisme.

MARIUS REIKERAS:

Vaikų globos sistemoje globojami vaikai virto reproduktoriais. Nepilnamečių teismo teisėja Elizabeth Crnkovich vadinama „Vaikų ėdike“, o apygardos advokato pavaduotoja Amy Schuchman – „Terminatore“, nes Omahoje, Douglaso apygardos teisme ir visoje šalyje daugybė kūdikių paimami iš motinų rankų.

“Ši nuotrauka padaryta 2014 m. Joje du socialiniai darbuotojai laukia motinos, kuri pagimdys Kongsbergo ligoninėje, kad atimtų naujagimį. Mes kalbame apie sistemą, kuri padarė žmogaus teisių nusikaltimus tokiai daugybei šeimų, kad atėjo laikas pasauliui reaguoti“.

Globojamieji vaikai tampa reproduktoriais, naujosios kartos vaikų globos sistemos pinigų uždirbimo mašina. „Vaikai buvo vežiojami visoje sistemoje, kurioje prievartavimas, prievarta, psichotropiniai vaistai ir nestabilumas yra norma“, – savo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje rašė JAV apygardos teisėjas Janis G. Jackas.

Bibliotekoje sutikau jauną moterį, kai Melanie Williams-Smotherman ir Bill Sole surengė susitikimą mūsų savanoriams. Ji papasakojo, kaip teisėja Crnkovich paėmė kūdikį priverstiniam įvaikinimui, kai buvo 16 metų. Ji vadinama „veisėja“: tai globos vaikai, prie kurių seksualiai priekabiaujama, kurie prievartaujami ir parduodami sekso paslaugoms globos namuose. Niekada nepamiršiu jos gilaus liūdesio. Ji tokia jauna.

Billo Sole: “Taip, aš atsimenu tą jauną mergaitę“. Taip pat prisimenu, kaip trys aukštosios mokyklos berniukai priėjo prie mūsų stalo ir paklausė, ar mes kalbame apie teisėją Crnkovich. Mes pasakėme „taip“, ir jie kiekvienas papasakojo mums savo individualias istorijas. Kaip buvo išvežti iš savo šeimų, vienas siunčiamas į Mičiganą, kitas – į Arizonos jaunimo centrus. Didžiausias iš šių trijų jaunuolių pradėjo verkti pasakodamas mums savo istoriją. Ši diena taip pat sudaužė mano širdį “.

MARIUS REIKERAS

Prieš vaikų grobimą medicinos įstaigose iš negalinčių apsiginti nepilnamečių globos auklėtinių susivieniję medikai, teisininkai, žurnalistai HEALTH INPACT NEWS:

Ar globos vaikai virto reproduktoriais? Vaikų teisių tarnybos konfiskuoja pusę visų kūdikių, gimusių paauglių mamų globos namuose. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, paskelbtu 2018 m.birželio mėn., 1 iš 4 naujagimių, gimusių motinoms, kurios pačios yra globos namuose, per pirmąją gyvenimo savaitę konfiskuojami Vaiko apsaugos tarnybų. Remiantis Amerikos pediatrijos akademijos duomenimis, kūdikiams sulaukus 2 metų amžiaus, beveik pusė iš jų, 48,8 proc., būna paimta iš motinų.

HEALTH INPACT NEWS nurodo aiškų vaikų teisių tarnybų įsitraukimo į tėvų, kurie patys buvo globos namuose, totalios kontrolės modelį, nepaisant to, ar jų kūdikiai gimė globos namuose, ar jau yra paaugę. Daugelis tokių tėvų pranešė, kad jaučiasi nuolat atakuojami vaikų teisių tarnybų. Iš kai kurių vaikus atėmė tie patys socialiniai darbuotojai, kurie ir juos pačius paėmė iš savo šeimos, o kai kurie stojo prieš tą patį teisėją ir kaip vaikas, ir kaip tėvas.

Atlikus tyrimą, kurio metu nagrinėtas vaikų, paimtų iš globos namų, skaičius, jo rezultatai šokiruoja. Atskleidžiamas akivaizdus globos sistemos nesugebėjimas apsaugoti vaikus, už kuriuos ji yra atsakinga.

Didžiausi skirtumai išryškėjo vaikams, paimtiems per 7 dienas. <…> globojamiems gimus vaikui (nepriklausomai nuo to, ar jie buvo globojami pastojimo metu), daugiau nei 11 kartų buvo didesnė tikimybė, kad jų vaikas bus paimtas.

Tyrimo autoriai taip pat pažymėjo, kad globos namuose esantys paaugliai daugiau už kitus paauglius seksualiniu elgesiu neužsiima, tačiau globos namuose esančios paauglės daugiau nei dvigubai dažniau pastoja.

Viena motina tyrėjams pasakojo, kad jos socialinės darbuotojos teigimu vaikų teisių tarnybos stebės dukrą, kol ji užaugs ir turės vaikų, nors ji buvo įvaikinta po to, kai buvo atimta gimdymo metu. Motina pati užaugo globos namuose ir kankinasi žinodama, kad vaikų globos darbuotojai ketina tikrinti ją ir jos šeimą iki gyvenimo pabaigos. Ji neturi vilties, kad kuris nors jos vaikas kada nors išeis iš tvirtos vaikų tarnybų priežiūros.

„Tą dieną mano duktė Kristina, Naido motina, buvo teismo posėdyje. Į juos teko eiti, nes sūnų nutarė perkelti iš darželio, kuriame jis buvo sužalotas. Teismas nurodė, kad kurį laiką vaikas dar lankytų buvusį darželį. Mes paklusome.

Paskui perkėlėme į privatų darželį. Mus nuolat tikrino socialiniai darbuotojai, gyvenome apimtos įtampos. Buvome apkaltintos, kad trejų metų vaikas nekalba gerai angliškai. Buvo liepta pasirašyti dokumentą, kad su vaiku kalbėsimės tik angliškai.

Mokėme Naidą anglų kalbos ir skaitėme knygas, bet nesutikome pasirašyti, nes mano anūkas turi mokėti ir lietuvių kalbą. Kai kovo 12-ąją Kristina vėl buvo iškviesta į teismo posėdį, aš su anūku buvau namuose.

Pasigirdo beldimas į duris. Lydimos policininko įėjo trys socialinės darbuotojos. Mano ausyse ilgai skambėjo išnešamo anūkėlio klyksmas. Spėjau tik striukę užmesti“, – pasakojo A.Skinulytė-Gulbaek, tada dirbusi vadybininke senelių namuose.

Po teismo posėdžio į namus grįžusi ir sūnaus neradusi Kristina nualpo. Tuo metu ji buvo menų koledžo studentė.

***

„Sūnų mačiau birželio 25-ąją ir šį penktadienį, spalio 25-ąją. Jis jau nekalba lietuviškai. Susitikę bendraujame norvegiškai.

Norvegijoje G.Leščinskienei pasimatyti su sūnumi leidžiama tris kartus per metus. Berniukas perkeltas jau į ketvirtą globėjų šeimą.

„Kai susitinkame, sūnus būna manęs pasiilgęs. Tik atrodo baikštus, kalba atsargiai, nes jam duodami nurodymai. Mūsų susitikimus stebi policijos ir „Barnevernet“ darbuotojai“, – pasakojo G.Leščinskienė.

Gabrielius turi vyresnę seserį, kuri gyvena ir mokosi Lietuvoje. Ji brolio nematė penkerius metus.

Kai mergina nuvyksta vasarą per atostogas į Norvegiją, „Barnevernet“ neranda galimybių surengti brolio ir sesers susitikimo, nors motina to nekart prašė.

Skaitykite daugiau:
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/10/27/news/lietuviu-kovos-del-vaiku-uzsienyje-reti-pasimatymai-viltis-ir-pazintis-su-geju-pora-12328734/

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus