Tikrus pokyčius gali ir turi atlikti nauji žmonės, kurie neturi sukaupę dešimtmečių “gerosios patirties” vaiko teisių apsaugos sistemoje ir mus atvedę prie šiandieninio rezultato.
Žyma: vaikų atiminėjimas
ANDRIUS ŠVARPLYS: Apie madą emocingu humanizmu maskuoti amoralius politinius interesus
Lietuvoje matėme tipišką pavyzdį, kai remiantis vieno vaiko nelaiminga žūtimi buvo inicijuotos tokios „vaiko teisių“ apsaugos priemonės, kurios į rizikos zoną pastatė visas Lietuvos šeimas.
ALGIMANTAS RUSTEIKA: Apie šeimą ir valstybę
Ar yra ribos valdžios kišimuisi į privačias erdves ir šeimos gyvenimus? Kur nueisime, toliau eidami šiuo policinės valstybės kūrimo takeliu? Pokabis apie šeimą ir valstybę
Sistema nebeleidžia auklėti savo vaikų
Sistema nebeleidžia auklėti savo vaikų, tačiau primygtinai nori išauklėti suaugusiuosius.
Atiminėti už niekus miklūs, o kas pasirūpins neįgaliais vaikais?
Kaip buvo kuriama pertvarka, kuri galiausiai peraugo į vaiko teisių apsaugos reformą ir kur joje dingo negalią turintys vaikai.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą reikėtų visai atšaukti
Vaiką nuo mažumės turime ruošti, ką sakyti ar kaip elgtis, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, tarnybų atstovais. Nes apjungtas visas tėvų stebėjimo tinklas. Skųsti tėvus prašoma net privačių psichologų, o neseniai Kaune buvo atvejis, kai pradinukai mokykloje buvo mokomi atpažinti smurtą ir skųsti tėvus specialistams. Dabar tėvai net po konflikto mokykloje ar gydymo įstaigoje gali sulaukti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų vizito namuose.
