Po „Žiburio“ fondo – atviros valdžios durys

Justina GAFUROVA

“RESPUBLIKA“

 

„Žiburio“ fondas – viena iš septynių skirtingose šalyse to paties įkūrėjo užregistruota pelno nesiekianti organizacija. Prieš kurį laiką Norvegijoje nuvilnijo skandalas, paaiškėjus, jog vaikų globėjus ruošiantis fondas iš valstybės kraudavosi milijoninį pelną. Tačiau Lietuvoje analogiškas fondas dirba nuostolingai. Kodėl?

Šeštadienio „Vakaro žiniose“ pateikėme skandalingą faktą, kad ilgametė fondo vadovė Kristina Stepanova nuo gruodžio 3-iosios, tą pačią dieną, kai paliko fondą, dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kaip Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja. O investicijų skyriuje specialiste ji dirbo nuo rugpjūčio 22 d. iki lapkričio 30 d. – vis dar būdama „Žiburio“ vadove.

– Oficialiai skelbiama, kad „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo vadove tapote 2016 m., nors jau 2014 m. rudenį fondo steigėjas Peras Salstromas-Leihas (Peer Salström-Leyh)jus įvardija kaip fondo Lietuvoje vadovę. Kuri data yra teisinga?
– „Vakaro žinios“ paklausė ilgametės „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo vadovės Kristinos STEPANOVOS.

– Fonde pradėjau dirbti 2014 m. rugsėjo 1 d. ir atsakinga už fondą buvau nuo pradžios. Kadangi tuo metu, kai buvo įkurtas fondas, nebuvo, kas galėtų būti vadovu, iš pradžių kaip vadovas buvo užregistruotas Peras, mūsų steigėjas. O kai surado mane, įtariu, tiesiog norėjo pažiūrėti, ar tikrai galėsiu tinkamai plėtoti fondo veiklą. Manau, todėl vadovas nebuvo pakeistas nuo pradžių. Vėliau aš pati per visus darbus nespėjau sutvarkyti dokumentų. Todėl oficialiai vadove buvau paskirta nuo 2016 m. sausio 21 d.

– Neseniai fondą iškeitėte į darbą ministerijoje.

– Taip, dabar dirbu ministerijoje. Manau, kad sukūriau pagrindą fondo veiklai. Pirmieji treji metai buvo tikrai sunkūs. Reikėjo sukurti organizaciją be didesnės pagalbos ir palaikymo. Padariau pradžią, fondas po truputį juda į priekį, todėl galvoju, kad dabar galėčiau prisidėti prie valstybės kūrimo ir kitaip.

– Bet buvo laikas, kai dirbote ir fonde, ir ministerijoje?

– Taip, tai buvo trumpas laikotarpis. Beje, tuo metu dirbau pagal terminuotą darbo sutartį, ne kaip valstybės tarnautoja. Ministerijoje labai trūksta žmonių. Būtų šaunu, jeigu prisijungtų ir daugiau tokių, kurie čia gali dirbti. O tuomet buvo laikotarpis, kai reikėjo parengti naujo Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo turinį, tad buvo ieškomas žmogus, kuris galėtų tai padaryti.

– „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas savo svetainėje taip pat nurodo, kad jis yra ir Vaiko gerovės taryboje prie SOCMIN narys. Neįžvelgiate interesų konflikto?

– Buvome, bet šiuo metu nesame.

Kai dirbau ministerijoje, tarybos nariai nebuvome. Prieš man ateinant dirbti į ministeriją, buvome parašę vieną projektą pagal ministerijos skelbiamą konkursą. Buvome viena iš organizacijų, laimėjusių konkursą – projektas buvo pasiūlytas finansuoti. Bet tada mes parašėme raštą, kad pasikeitus aplinkybėms finansavimo atsisakome. Ir atsisakėme. Manau, mes pasielgėme ir visada elgiamės sąžiningai. Gal, jei nebūtume atsisakę projekto, galima būtų kalbėti apie interesų konfliktą.

– Minėjote, kad sudėtinga buvo kurti organizaciją „nuo nulio“. Ar steigėjas nepadėjo?

– Mes, kaip ir visos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Gelbėkit vaikus“ ar „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“, gaudavome finansinę paramą iš mūsų tarptautinio tinklo. Niekada to neslėpėme. Visada sakėme, kad pagrindinis mūsų rėmimas ateidavo iš Norvegijos. Iki 2016 m. pabaigos gavome apie 131 tūkst. eurų iš tarptautinio tinklo ir 5000 eurų steigėjo įnašą. Man atrodo, kad steigiant organizaciją jis privalomas. Šie pinigai buvo panaudoti kuriant paslaugas ir plėtojant šeimoms ir vaikams teikiamą pagalbą.

– Norvegijos VG žurnalistai taip pat nurodė, kad 2015 m. fondui Lietuvoje buvo nurašyta 230 tūkst. kronų paskola?

– Tai yra apie 25 tūkst. eurų. Juos gavome kaip paskolą, nes buvo laikas, kai neturėjome lėšų ir galėjome užsidaryti.

Pagal esamą sutartį, ji vis dar yra kaip paskola. Bet aš labai tikiuosi, kad ji bus pakeista į paramą. Nes iš kur fondas galėtų grąžinti 25 tūkst. eurų, kai biudžetas vis dar yra minusinis. Tikiuosi, kad ji bus nurašyta, ir nemanau, kad tai yra kažkas blogo. Ji nenaudojama asmeniniams reikalams, ji skiriama tam, kad fondas galėtų teikti paslaugas nepertraukiamai. Kaip pavyzdį galima analizuoti vaikų dienos centrus. Vaikai ir šeimos gauna paslaugas, o tada ateina metų pabaiga. Iš valstybės biudžeto lėšos ateina, regis, nuo kovo mėnesio. Tad susidaro tuščias laikotarpis, kai net nežinau, ką reikėtų pasakyti šeimoms. Žinoma, aš žinau dienos centrų, kurie tuo metu dirba nemokamai, maistą atneša iš namų, bet taip neturėtų būti. Pašalpa turi būti nuosekli ir nuolatinė. Negali teikti pagalbos iki metų pabaigos, o tada liepti gavėjo palaukti du mėnesius.

– Kodėl tiek paramos gaunančio fondo veikla nuostolinga?

– Mūsų steigėjo nuostata yra tokia, kad kiekvienas paslaugas teikiantis fondas, turėtų išsilaikyti pats. Mes labai stengiamės, rašome projektus, nors jų galime rašyti tik ribotą skaičių, nes reikia turėti pakankamai žmonių jiems įgyvendinti. Taip pat projektą reikia administruoti. Bet projektai nedengia visų išlaidų. Pavyzdžiui, kad ir viso mano atlyginimo. Nebent reikėtų turėti apie 15 projektų, bet tai yra fiziškai neįmanoma. Juolab kad kaip vadovas turi atlikti ir kitus darbus. Vienu metu aš, kaip vadovė, turėjau atlikti 5 ar net 6 žmonių funkcijas. Tad iš finansavimo pasidengdavome didžiausią dalį išlaidų, bet dalis vis tiek likdavo nepadengta.

– Norvegijoje „Fyrlykta“ fondas išgalėjo mokėti puikius atlyginimus savo darbuotojams; savo pelną padidino žaibiškai. Kaip tai paveikė jus?

– Nemalonu, kai žmonės platina neteisingą informaciją. Pavyzdžiui, visur rašoma, kad mes esame „Fyrlyktos“ padalinys. Tai yra visiška netiesa, nes visose šalyse įsteigti fondai yra atskiri juridiniai asmenys – nėra padaliniai. „Fyrlykta“ neturi įtakos mūsų veiklai. Bet vis tiek kalbama, neva norvegai atėjo į Lietuvą atiminėti vaikų.

– Bet juk visų fondų steigėjas yra tas pats fizinis asmuo.

– Taip, steigėjas yra tas pats. Bet mes esame atskiri juridiniai asmenys.

– Bet ar ne naivu tikėtis, kad tas pats žmogus, kuris įsteigė Norvegijoje fondą ir nuslėpė mokesčius bei iš valstybės biudžeto susikrovė krūvas pinigų, Lietuvoje steigia fondą vedinas pačių geriausių, skaidriausių tikslų?

– Žinau, ką Peras daro Lietuvoje. Žinau, kad įvyko auditai ir buvo paskelbti tam tikri rezultatai, bet tais klausimais reikėtų kalbėti su juo. Aš net nežinau, kokie buvo mano kolegų atlyginimai, ar jis gaudavo atlygį kaip valdybos narys. Esu tiesiog žmogus, kuris vadovavo organizacijai Lietuvoje. Esu visiškai tikra dėl fondo Lietuvoje – viskas buvo taip, kaip sakau. Tikrai nebuvo jokių išmokų, nedengėme jokių jo kelionių, bilietų.

***

„Žiburio“ paramos ir labdaros fondą 2017 m. pasiekė štai tokios lėšos

– 67 300 eurų iš Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento projektui „Socialinės apsaugos plėtojimas, skurdo bei socialinės atskirties mažinimas“. Lėšos panaudotos finansuoti globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškoms, atrankoms, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugoms Vilniaus mieste, globos ir įvaikinimo viešinimui;

– 1465 eurai iš Šakių rajono savivaldybės administracijos vaikams, likusiems be tėvų globos, ir augantiems socialinių globėjų šeimose;

– 41 442 eurai iš Šiaurės ministrų tarybos biuro projektui „Jaunuolių, paliekančių uždaras institucijas, integracija: palydimosios globos paslaugos“;

– 24 026 eurai iš asociacijos „NVO vaikams konfederacija“ Lietuvos energijos paramos fondo finansuotam projektui „Auk, žaisk ir kurk“;

– 15 249 eurai iš fondo „Worl Childhood Foundation“ projektui „Kokybiška vaiko globa alternatyviose aplinkose“;

– 3767 eurai iš VšĮ „Geros valios projektai“ projektui „Pasveikti nuo vaikystės“;\

– 8000 eurų iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui „Kokybiška vaiko globa šeimai artimoje aplinkoje: globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieška, rengimas, atranka, konsultavimas ir pagalba jiems“;

– 376 eurai iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos projektui „Bendruomeniniai šeimos namai“;

– 12 005 eurai iš „Latvian Child Welfare Network“ projektui „Jaunų žmonių gyvenimo kokybė Baltijos šalyse“;

– 6905 eurai iš įvairių rėmėjų pinigais ir daiktais projektui „Paremk vaikus globojančias šeimas“.

Finansinėje ataskaitoje fondas konstatuoja, kad 2017 m. veikla vis tiek buvo nuostolinga. Nuostolių suma 2017 m. siekė 28 768 eurus, o 2016 m. – 32 309 eurus.

Pagal viešai skelbiamus duomenis, šiuo metu „Žiburio“ paramos ir labdaros fonde dirba 10 darbuotojų. Vidutinis jų atlyginimas neatskaičius mokesčių nurodomas 927 eurai. Pagal 2017 m. fondo finansinę ataskaitą, fondas gavo 160,5 tūkst. eurų pajamų, o darbuotojų išlaikymas atsiėjo 108,7 tūkst. eurų.

respublika-logo

..

..

..

..

..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s