Tautos forumo reikalavimas

J.E.Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei
Kopijos:
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai

TAUTOS FORUMO
REIKALAVIMAS

 

Dėl patyčių iš valstybinės vėliavos,
Laisvės kovotojų ir genocido aukų atiminimo

2020 m sausio 8 d.
Vilnius

 

Lietuvos visuomenė buvo šokiruota, kai Lietuvos policijos pareigūnė Karina Antipova sausio 3 d. sulaikė ir nugabeno į Vilniaus policijos nuovadą pilietę Astrą Genovaitę Astrauskaitę už tai, kad pastaroji viešoje vietoje laikė iškeltą valstybinę Lietuvos Respublikos vėliavą. Pareigūnės motyvai – esą minėta pilietė ir dar trys asmenys, susirinkę prie K. Škirpos alėjos, pagerbdami Lietuvos laisvės kovų dalyvių atminimą ir genocido aukas, degindami žvakutes pažeidė Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymą (toliau – Įstatymas).

Tautos forumas pažymi, kad Įstatymas (2 str.) leidžia taikius asmenų susibūrimus, skirtus jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti. Įstatymo 6 str.1 dalyje yra nustatyta sąlyga informuoti miesto savivaldybės administraciją apie rengiamą taikų piketą (iki 15 žmonių), tačiau Įstatymas negali būti taikomas piliečiams, kurie taikiai reiškia pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyvių, Lietuvos genocido aukų atminimui ir valstybės simbolikai – Lietuvos Respublikos valstybinei vėliavai. Neprotinga manyti, kad piliečiai, spontaniškai priartėję prie Seimo arba Prezidentūros pastatų ir taikiai pasveikinimui pamojavę valstybinėmis vėliavomis, būtų laikomi Įstatymo pažeidėjais.

Šiuo atveju policijos pareigūnų ir jiems nurodymus davusių asmenų veiksmai prieštarauja ESBO 2007 m. Taikių susirinkimų laisvės gairėms („Guidelines on Freedom of Peaceful Assembly“) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Pagal tarptautinės teisės normas Lietuvos valstybė privalo užtikrinti savo piliečiams ne leidiminę, bet pareikštinę konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarką. Minėtos normos nustato Lietuvos valstybei prievolę leisti piliečiams taikiai ir nedelsiant (spontaniškai) reaguoti į atitinkamus įvykius – spontaniškus susirinkimus valstybė turi vertinti kaip laukiamą (o ne išimtinį) sveikos demokratijos pasireiškimą („Guidelines on Freedom of Peaceful Assembly“ 97 p.).

Europos Komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) yra nurodžiusi, kad valdžios institucijos turi remti ir ginti bet kokius spontaniškus taikius susirinkimus. Apie spontanišką susirinkimą neturi būti pranešama iš anksto, kai jis kyla kaip atsakas į įvykį, kurio nebuvo įmanoma numatyti iš anksto.

Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje S. Drėlingas prieš Lietuvą (Nr.28859/16), Sovietų Sąjungos represijas prieš Lietuvos partizaninį judėjimą pripažino genocidu, o Lietuvos valstybei atsirado prievolė ginti genocido aukų atminimą. Šiuo atveju piliečių reakcija į nesibaigiančias Vilniaus mero R. Šimašiaus patyčias iš Laisvės kovų dalyvių (K. Škirpos) ir genocido aukų (J. Noreikos) atminimo tapo spontanišku veiksmu, kurio išraiška – deginti žvakutes ir mojuoti valstybine vėliava pagerbiant Lietuvos valstybės nacionalinius didvyrius, kurie Lietuvai lemtingu laikotarpiu priešinosi sovietų okupacijai. Todėl policijos pareigūnų elgesys sulaikant A. G. Astrauskaitę ir taikant jai prievartos priemones už mojavimą valstybine vėliava, laikytinas šiurkščiu piliečių persekiojimu už jų reiškiamą pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyviams ir genocido aukų atminimui bei valstybingumo simboliams – Lietuvos valstybinei vėliavai.

Be to minėta policijos pareigūnė pati šiurkščiai pažeidė įstatymą – šiuo atveju sulaikyti asmenį ir nugabenti jį į nuovadą pareigūnė galėjo tik siekdama nustatyti šio asmens (tariamo “pažeidėjo“) tapatybę, tačiau įvykio vietoje nustačiusi A.G.Astrauskaitės tapatybę, pareigūnė jau nebeturėjo pagrindo jos sulaikyti. Manydama, kad buvusioje K.Škirpos alėjoje vyksta „susirinkimas“, pareigūnė turėjo fiksuoti šį faktą, nustatyti, ar pranešta apie tai savivaldybės administracijai ir tik nustačiusi esant „pažeidimą“, kviesti tariamus “pažeidėjus” į policijos nuovadą tam, kad būtų surašytas administracinio pažeidimo protokolas ir „pažeidėjai“ nubausti.

Aptariamas įvykis K. Škirpos alėjoje (dabar pervadintoje į Trispalvės alėją) akivaizdžiai rodo, jog teisėtvarkos institucijos ima kėsintis net į piliečio teisę laisvai mojuoti nepakeista ir neuždrausta savo šalies vėliava, tuo leidžiant suprasti, kad Lietuvos piliečiai negali būti laikomi tauta, o Lietuvos valstybė nėra tikra valstybė. Primename, kad sovietmečiu trispalvė vėliava buvo uždrausta kaip lietuviškojo „nacionalfašizmo“ simbolis, išdrįsusieji iškelti Trispalvę buvo gaudomi, teisiami ir siunčiami į Sibiro lagerius. Tokiu būdu sausio 3 d. policijos veiksmai K. Škirpos alėjoje kuria analogiją su „Bananų baliumi“ Katedros aikštėje 1988-aisiais, kai tarp Trispalvę branginusių bei gynusių patriotų ir jos nekentusių bei persekiojusių kolaborantų įvyko atviras konfliktas. Nepriklausomos valstybės piliečio gabenimas į policijos nuovadą, patyčios iš jo už Lietuvos valstybinės vėliavos mojavimą ir galiausiai minėtos Trispalvės atėmimas rodo, jog mes sugrįžome į 1988 m. laikotarpį, priartėję prie visuomenei itin pavojingos ribos – prie konstitucinių teisių ir laisvių praradimo.

Įvertindami susiklosčiusią situaciją valstybėje kaip ypatingą ir pavojingą, reikalaujame:
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę nedelsiant imtis priemonių, kad iš pareigų būtų pašalinta policijos pareigūnė Karina Antipova ir asmenys, davę nurodymą sulaikyti piliečius, kurie sausio 3 d. K. Škirpos alėjoje išreiškė pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyvių atminimui, genocido aukoms ir Lietuvos valstybingumui – Lietuvos Respublikos valstybinei vėliavai.

Kviečiame J.E. Prezidentą Gitaną Nausėdą:

Inicijuoti Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo pataisas, reglamentuojančias spontaniškus mitingus, kurios atitiktų (ESBO) 2007 m. „Taikių susirinkimų laisvės gairių“ nuostatas.

Inicijuoti įstatymą arba įstatymų pataisas, įgalinančias saugoti ir gerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyvių ir genocido aukų atminimą ir atitinkamas sankcijas už šio atminimo niekinimą.

TAUTOS FORUMAS

Reikalavimas priimtas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Trakų, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus forumų bendru sutarimu.

Tvirtinu: Vilniaus forumo atstovas
Arnas Simutis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s