Praleisti ir eiti į turinį

Valdas Vasiliauskas: TEFLONAS

Visiems linkėjimai iš „Vijūnėlės dvaro“. Žinoma, linkėjimai iš po žemių, nes „dvaras” sulygintas su žeme. Linkėjimai Lietuvos akyliems aplinkosaugininkams su jų ministerija ir departamentais, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, nepaperkamiems prokurorams ir STT agentams, teismams, Seimo opozicijai ir parlamentinei Antikorupcijos komisijai, nepriklausomai žiniasklaidai ir asmeniškai – Daliai Grybauskaitei, kuri penkerius metus iš S.Daukanto aikštės nenuilsdama dirigavo kovai su didžiausiu blogiu ir grėsme Tėvynės gamtai ir jos žmonėms – vietoj sugriuvusios valčių prieplaukos ir Druskininkų valkatų lindynės išdygusiu dailiu namu. Visą penkmetį visi turėjo gražaus darbo, kurio rezultatas – tuščia dykra Druskininkuose. Sunaikinus milijoninį turtą, visiems iškart pasidarė lengviau.

Nedrįstu tvirtinti, kad karas su „Vijūnėle“ tebuvo širma, pridengusi D.Grybauskaitės prastumtą Latvijos pavyzdžio urėdijų reformą, viesulu nusiaubusią Lietuvos girias, į Lietuvą atitemptą IKEA ir „Fortum“, ne pačius geriausius lietuviškos gamtos draugus. Tačiau faktas, kad visus tuos metus „Vijūnėlės dvaras“ buvo svarbiau nei kalnai įvežamų į Lietuvą senų padangų ir net atplukdyti šiukšlių laivai, nuotekų dvokiantys vamzdžiai.

Po Alytaus ir Klaipėdos visi kalba apie žalą gamtai, aplinkai, skaičiuoja nuostolius. Bet dar didesnė žala padaryta Lietuvos žmonėms. Čia galėtų būti pasitelktas kaip mokomoji priemonė Todo Heineso (Todd Heynes) vaidybinis filmas „Tamsūs vandenys“ ( „Dark Waters“), Lietuvoje dar nerodytas. O gaila, nes padarytų sukrečiantį įspūdį, kaip aktualiausias žurnalistinis tyrimas apie lietuviškus gamtos ir žmonių nuodytojus.\

„Tamsūs vandenys“ sukurti pagal tikrus įvykius, aprašytus „The New York Times Magazine“. Šios istorijos herojus advokatas Robas Bilotas (filme jį vaidina Markas Rufalas), ką tik padaręs karjeros šuolį, priimtas į advokatų kontoros partnerius, kai į jį kreipiasi iš atkampios gimtosios Vakarų Virdžinijos du fermeriai, pažįstantys jo senelę ir atvežę dėžę įrodymų apie poveikį, kurį daro aplinkai vienos chemijos kompanijos ten įrengtas poligonas. Advokatas leidžiasi į Vakarų Virdžiniją. Pakeliui pro automobilio langą jis regi milžiniškus reklamos skydus su „DuPont“ reklama – tai ta galinga milžinė, pasauliui padovanojusi garsųjį tefloną, kurį naudoja ir karo pramonė, ir namų šeimininkės, tefloninėse keptuvėse kepdamos kiaušinienę. Bet sykiu šio plastiko, atnešusio „DuPont“ pasaulinę šlovę ir milijardinius pelnus, atliekos yra toksiškos. Iš pradžių prie poligono, kur buvo laidojamos atliekos, pradėjo kristi karvės, vėliau ėmė sirgti ir žmonės. R.Bilotas pasiekė, kad būtų sudaryta nepriklausoma mokslininkų komisija, kuri po ilgų tyrimų įrodė, kad teflono gamybai būtinas chemikalas sukelia išsigimimus, vėžį ir kitus sunkius susirgimus.

Kova truko nei ilgiau, nei trumpiau – 20 metų. Ohio teismas įvyko palyginti neseniai – 2015 m. Man ypač patiko baigiamosios titrų eilutės, skelbiančios, jog „DuPont” paklojo per 670 mln. dolerių 3535 ieškovams, kurie buvo nuodijami „tamsiaisiais vandenimis”. Čia svarbiausia buvo nukentėję žmonės.

Mes nenutuokiame, kiek žmonių nukentėjo Alytuje ir Klaipėdoje. Valdžia kol kas siūlo pasitikrinti sveikatą tik Alytuje gaisrą gesinusiems gaisrininkams. Po teisybei iki šiol net nežinome, kokią bjaurastį į pajūrio vandenis pylė „Grigeo”. Kitaip tariant, ekologinių katastrofų padariniai alytiškiams ir klaipėdiškiams paaiškės tik po skrodimo. Bet gal įmanoma šį reikalą paskubinti, kad aukoms būtų galima padėti ir atsilyginti dar šioje žemėje?

Laimingas šių nelaimių sutapimas: ką tik Seimas priėmė reikalingas įstatymų pataisas, atveriančias kelią grupiniams ieškiniams, kurie iki šiol buvo nežinomi Lietuvos teismų praktikai. Nuo šiol piliečiai, susibūrę mažiausiai į 20 žmonių grupę, galės čiupti už sprando su ieškiniais „Grigeo” ir „Ekologistiką” – šiuos ir visus kitus nenaudėlius.

P.S. Teflonas sutinkamas ir Lietuvos politikoje. Dar nuo A.M. Brazausko laikų sąvoka „tefloninis” yra nusakomas reiškinys, kai prie politiko ar valdžios nelimpa jokia kritika. Tarkim, prie visiškai supuvusios ir korumpuotos Lietuvos aplinkosaugos. Jeigu kritika nelimpa, tefloną dera pramušti, kaip padarė Amerikos pilietiškas advokatas Robas Bilotas, iki šiol tęsiantis savo kovą su chemijos milžine „DuPont”.

respublika-logo

Komentarų: 1 »

  1. Yra toks rusiškas posakis – ni sam ham ,ni drugomu dam.Kai buvo iškilęs pavojus,kad tas statinys bus nugriautas daug rašiau,kad to daryti nereikia,kad jį reikia išsaugoti.Kai buvo siūlymų perduoti tą statinį Druskininkų vaikams,apsidžiaugiau.Dar vis galvojau ,kad atsiras protingų ir geranoriškų veikėjų valdžioje.Protingų žmonių nuo kurių valios tai priklauso,neatsirado.Lamat ni stroit,uma nie nado.Dar daug Lietuva dar turi kvailių.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: