DOVILAS PETKUS: Ko bijo jaunieji konservatoriai
Tokios atakos, nors ir yra jau savotiška Lietuvos politinė rutina, yra ženklas, jog konkurentai ypač bijo išties naujos politikos bangos, naujų lyderių ir bręstančios tikrų patriotų kartos.
Tokios atakos, nors ir yra jau savotiška Lietuvos politinė rutina, yra ženklas, jog konkurentai ypač bijo išties naujos politikos bangos, naujų lyderių ir bręstančios tikrų patriotų kartos.
Nereikia jokių rinkimų ir leidimų, jokių šūkių ir kalbų, jokių vėliavų ir transparantų, derinimų ar barikadų. Tiesiog susirinkit pora šimtų tūkstančių jiems po langais ir tyliai pastovėkit. Kas uždraus sustoti praeiviams mieste ir pastovėti?
Regis, ši atvirumo ideologija – cirkas, kuriam aptarinėti neverta gaišti laiko ir jėgų. Iš tikro jos geografija platėja ir aprėpia ne tik socialinių tinklų burbulus, o gylis – žymiai pavojingesnis nei atrodo iš pirmo įspūdžio.
Kviečiame ir Jus prisijungti prie besiformuojančios politinės jėgos ir būsimos jos veiklos: tapti politinės partijos arba ją remsiančios ir kontroliuosiančios pilietinės santalkos nariu.
Tik puoselėdami Lietuvą kaip savo šeimą galime padėti jai tapti šalimi, kurioje jos piliečiai trokšta gyventi ir kurti.
Ateinantis politinis sezonas gali būti pats įdomiausias per pastaruosius dvidešimt metų. Esminis įvykis jame bus neišvengiamai prasidėsiantis konservatorių ir su jais susijusios grupuotės – valdžios partijos – byrėjimas.
Š. m. rugsėjo 5 d. rinkimės į Simono Daukanto aikštę, kur 18 val. vyks pilietinis mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ Kviesime J. E. Lietuvos Respublikos prezidentą atvykti į mitingą ir išsakyti savo nuomonę .
Ta laisvė pasirinkti ir yra laisvė, kurios siekė Baltijos kelio karta. Tik niekas tada nemanė, kad tiek daug žmonių nebenorės rinktis Lietuvos...
Lietuviams šiandien ypač trūksta suvokimo, kad gyvename itin intensyvaus tautų ir globalių korporacijų konkurencijos lauke, kuriame privalome ne tykiai sėdėti, bet nuolat kautis už savo išlikimą. Vakarai yra ne vienalyčiai, skirtingi, o visų svarbiausia, neturintys jokio savaiminio intereso mus gelbėti ar kažkuo dalintis.
ypač gailiuosi, kad bent jau savo Konstitucijoje Lietuvos nepriklausomybės nuostatos neįtvirtinome kaip jokiu atveju nepajudinamo principo. Ir apsukę ratą Europos pakrantėmis savo problemas turime spręsti iš esmės vėl vieni patys. Na, su nedidele NATO pagalba. Kuriai Europos Sąjunga nuosekliai trukdo.
Tos pačios institucijos, tos pačios žiniasklaidos priemonės, tie patys teisiniai ekspertai, tie patys politiniai apžvalgininkai, kurie veikdavo ir tebeveikia visuose įtartinuose, neskaidriuose valdžios projektuose. Visada ten, kur valstybei (tiksliau – valstybės vardu veikiantiems strategams) reikia įtvirtinti savo versijas: ar tai būtų V. Pociūno, E. Kusaitės, Gatajevų bylos, ar FNNT, VSD istorijos, ar skalūnų dujos.
Atostogos eina į pabaigą ir artėja nauji mokslo metai. Mokslo metams rengiasi ne tik tėvai ir mokiniai, bet ir iš vietinių ir užsienio subsidijų mintančios įvairiausios organizacijos, "iniciatyvos" ir šiaip "aktyvistai", mokantys atsilikėlius Rytų europiečius tolerancijos ir modernaus seksualumo naujovių.
Kauno forumo narė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė skaitys pranešimą "Iš parodos atidarymo į Baltijos kelią: paroda Vytauto Didžiojo karo muziejuje, skirta Ribentropo-Molotovo pakto 80-mečiui".
Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją Šia prasme popiežius Jonas Paulius II minėtoje enciklikoje (žr.pirmąją sreaipsnio dalį ČIA) įspėdamas demokratiją apie jai kylančią grėsmę iš jos […]
Mes priversim jus būti tokiais kaip reikia ir laimingais taip, kaip jums bus pasakyta! Aršieji kitokie nebeleis jums būti savimi ir, tūkstančius kartų melą pakartojus, laisvai mąstyti jūs patys nebeišdrįsit, nes jau nežinote, kas tai yra. Ir kas baisiausia, nenorite to sužinoti.
Populiarūs facebooko veikėjai, vadinami viešosios nuomonės formuotojai, vėl gi “pagaunami” ir patys prisipažįsta, kad ima pinigus už “nuomonę”. Tai nė kiek nesukliudo jiems be vargo pakliūti, ką pakliūti – būti nuolat transliuojamiems didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių
Ar Vilniaus mero aktyvumas kartais nėra skatinamas jo netiesioginio (ar tiesioginio) dalyvavimo Garliavos istorijos atsitiktinumuose? Sunku patikėti, kad jis yra toks kvailas (nors gali būti visaip) ir visai nesigaudytų situacijoje. Tačiau lygiai taip pat galima tikėti, kad jį stumia kažkas, kas puikiai žino jo silpnąsias vietas.
Kovotojais su Rusijos propaganda besiskelbiantys „Dekonstrukcijų“ laidų rengėjai niekaip neįstengia suprasti, kad Birželio sukilimo ir partizaninio judėjimo diskreditavimas, pasitelkus ketveriopą – nacionalizmo, fašizmo, nacionalsocializmo ir antisemitizmo – kortą, yra vienas veiksmingiausių būdų skleisti pasauliui žinią, jog Lietuvos valstybė yra neteisėta ir neturi teisės egzistuoti.
Manau, R. Šimašius daro viską, kad kuo greičiau būtų priimtas seniai brandintas Sostinės įstatymas, kuris jam neleistų užmiršti, jog Vilnius – visos valstybės sostinė, kuri priklauso visiems Lietuvos žmonėms, o ne vien R. Šimašiui ir jos savivaldybės tarybai.
Demokratija gali gyvuoti ir vystytis tik remdamasi visų piliečių lygybe, teisių ir pareigų paritetu. Slenkstis tarp demokratijos ir totalitarizmo atskirose žmogaus teisių ginties srityse gali būti visai žemas ir jį galima peržengti, to iš pradžių net nepajutus.
Lietuvoje matėme tipišką pavyzdį, kai remiantis vieno vaiko nelaiminga žūtimi buvo inicijuotos tokios „vaiko teisių“ apsaugos priemonės, kurios į rizikos zoną pastatė visas Lietuvos šeimas.
Jums leidžia turėti savo vadus ir dalintis maistu, kam pasiseka - ima į baltaveidžių kariuomenę ir duoda dovanas. Jūs sotūs, saugūs ir kartais labai laimingi. Gavot taiką ir ramybę, bet niekada nebegrįšit į savo prerijas, tankmes ir nežiūrėsit į žvaigždes.
R. Šimašiaus nurodymas pašalinti J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo MA Vrublevskių bibliotekos sienos rodo, kad Lietuvos sostinės valdžia ėmėsi atvirai įgyvendinti Rusijos valstybės istorijos politiką. Miesto tarybos ir mero veiksmai yra grindžiami ir visiškai atitinka stalinistinėje TSRS įtvirtintą ir putiniškoje Rusijoje palaikomą ir plėtojamą Antrojo pasaulinio karo, Birželio sukilimo ir pokario rezistencijos interpretaciją.
Matydami, kad šalies valdžia nesiima ryžtingų priemonių didelio masto antivalstybinei propagandinei veiklai užkardyti ir net aktyviai dalyvauja (kaip Vilniaus tarybos ir mero atveju) Lietuvos valstybingumą žlugdančiose akcijose, esame priversti patys imtis veiksmų, kuriais siekiama apginti ir išsaugoti SSRS kolaborantų ir jų įpėdinių trinamą Lietuvos laisvės kovų atminimą.
Visoje šioje pavojingo gyvenimo virtinėje mūsų Mama savo namuose išsaugojo net dvi nepriklausomybės laikų Trispalves ir tikrą visos savo šeimos nepriklausomybės Viltį ir pasišventimą.
Atminimo lentos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviui Jonui Noreikai nuėmimas nebuvo, kaip teigia Rimantas Šimašius, Vilniaus miesto mero sprendimas, tai savavališki veiksmai, padaryti be jokio teisėto sprendimo.
Vilniaus tarybos sprendimas yra radikalus lūžis, nes jis reiškia, kad pirmą kartą Kremliaus istorijos traktuotė pripažįstama oficialiu – Lietuvos sostinės valdžios – lygmeniu.
Kiek Lietuvos istorijos daktarų, docentų, profesorių pluša Vokietijos archyvuose, ieškodami pirminių šaltinių, bandydami faktus atskirti nuo melo? O gal mes tikimės, kad vokiečiai patys papasakos visą teisybę, kaip jiems sekėsi šaudyti Lietuvos žydus?
Nei viena išdidi ir save gerbianti tauta neleidžia pažeminti savo didvyrių atminimo. Nei saviesiems, tą darantiems už apgailėtinus politinės įtakos grašius. Nei veidmainiškai teisingumo reikalaujantiems svetimiesiems, nesugebantiems pasmerkti savųjų tikrų, o ne menamų žudikų.
Kodėl vieniems (neįrodytiems) kolaborantams su vienu didžiu blogiu a priori taikoma damnatio memoriae, o kitiems netaikoma? Esama daugybės kitų, įskaitant dalį Lietuvos žydų, puolusių kolaboruoti su sovietais 1940 m., bet juk tai tokia neliečiama ir pavojinga tema, ar ne...?
Pavasario rinkimai tapo galutinėmis TS-LKD ir Bažnyčios Lietuvoje skyrybomis. Nors daugybė tikinčių žmonių toliau asmeniškai palaiko TS-LKD, pačios Bažnyčios pozicija tapo visiškai aiški ir TS-LKD atstovams puikiai žinoma - Lietuvoje nebėra nė vienos krikščionišką pasaulėžiūrą atstovaujančios partijos, nes TS-LKD pasidavė liberalizmui.
Ar yra ribos valdžios kišimuisi į privačias erdves ir šeimos gyvenimus? Kur nueisime, toliau eidami šiuo policinės valstybės kūrimo takeliu? Pokabis apie šeimą ir valstybę
Sistema nebeleidžia auklėti savo vaikų, tačiau primygtinai nori išauklėti suaugusiuosius.
Naujai politinei epochai dešiniojo tradicionalizmo negana. Reikalinga ir dešinioji ekonominė politika.
Norėtume turėti vilties, kad Vilniaus merui ir tarybai pakaks sveiko proto ir susivokimo nedaryti veiksmų, kurie dar labiau supriešintų visuomenę, atėjus kitai miesto valdžiai neabejotinai būtų atšaukti ir tik sukompromituotų pačius sprendimų priėmėjus.
Lietuva kaip šachmatų lenta, kur lopeliai - tai iškirstas miškas. Plika akimi matyti, kad iškirsto brandaus miško plotas artėja prie pusės.
Yra konkrečių požymių, kad ir taip ydingą, deformuotą mūsų šalies administracinį teritorinį suskirstymą kai kurie reformatoriai nori dar pabloginti
Kodėl iki šiol nepavyksta įveikti vidinio susvetimėjimo su ja, kuris pasąmoningai kartina mūsų buitį ir būtį, kaip ir neleidžia brėžti aiškesnės ateities krypties? Gal dėl to, kad po visų okupacijų ir kolonizacijos metų iki šiol nerandame rakto į savą, žmonių gerovei ir dorai turinčią tarnauti valstybę?
Prisiartinus prie lizdo kitokiems, bet kuris užingridas paprastai puola, paskleisdamas pozityvo feromonus, nuo kurio aktyvuojama viso spiečiaus gynybinė reakcija ir inicijuojamos psichinės atakos. Gali gelti daug kartų, masiškai.
Prezidentui Seimo pritarimu paskyrus premjerą, S.Skvernelio sudaryta Vyriausybė ir jos programa Seime praslys kaip per sviestą. Jeigu domitės politika, bet dar neatostogaujate, galite ramiai atsidėti vasaros džiaugsmams. Gražaus savaitgalio.
Remigijus Šimašius neturėtų užmiršti, kad jo vertinimai irgi yra vertinami. Ir pagal tai bus sprendžiama, į kokią gretą bus statomas ir jis pats.
Kiekvienos naujos valdžios rūpestis – kaip čia dar kokią ligoninę, mokyklą, universitetą ar kolegiją, ambulatoriją uždarius? Kaip dar ir dar sumažinti išlaidas, pastatyti vieton tą prakeiktą kultūrą, išrausti sostinėje Pralaimėjimo Monumentą-bunkerį, kaip kam nors dar ką nors už dyką privatizuoti – atiduoti?
Liūdnoji skundimo „viršininkams“ fenomeno pusė yra tai, kad šio sovietinio paveldo puoselėtojai tarytum nejaučia, kaip vadinamasis „stuksenimas“ – duomenų pranešinėjimas kokiai nors valdžiai ne apie kriminalinį nusikaltimą, o apie asmens įsitikinimus, idėjines simpatijas ar antipatijas – kaip tai pažemina jų pačių žmogiškąjį orumą.
Kažkur prasikaltusius sodina į narvą, kažkur leidžiama tik sėdėti, kažkur prikausto prie grindų nepatogia poza, kažkur skandina vonioje su vandeniu arba pririša prie sienos taip, kad stovėti įmanoma tik ant pirštų galų arba tiesiog pakabina – nesuskaičiuojama daugybė variantų. Tačiau tai sistema, veikianti pagal bendrą planą.
Tai veikiau buvo panašu į privilegiją, suteiktą dvaro valdiniams, kurie koncertą galėjo gražiai užbaigti Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) „Nabucco“ populiariuoju „Va‘ Pensiero“ - Vergų choru.
Ginčas su teismu dėl vienos iš fundamentalių pilietinių teisių – teisės kreiptis į teismą – tęsiasi.
Visuomenę, valstybę ir pasaulį veda pirmyn ne avinai ir ne popieriukai, o mąstantys, ryžtingi žmonės, nesibijantys imtis atsakomybės ir teisingai veikti ten, kur taisyklės nepadeda, žmonės, kurie savo poelgiais laužo taisykles ir kuria naujas.
Lietuvai reikia krikščioniškos demokratijos partijos, ji bet kuriuo atveju atsiras ir Lietuvai bei mums visiems būtų geriausia, jeigu ji Lietuvoje būtų viena ir su jumis, o ne be jūsų. Kviečiu drįsti atsiskirti nuo kitaminčių ir jungtis prie bendraminčių.
Kultūringoje bendruomenėje ir aplinkoje pirmais smuikais groja intelektas, talentas, įdomi patirtis ir profesiniai pasiekimai, o lovos reikalai praktiškai neaptarinėjami.
Mane labiausiai skaudina siaubingas ideologinis teroras – baisesnis negu sovietmečiu. Sovietmečiu buvo lengva atsilaikyti prieš tą ideologinį terorą, kuris buvo pagrįstas kretinišku optimizmu, pseudooptimizmu, akių užsimuilinimu. Jis buvo užrašytas ant tanko, tai aišku buvo.
Apie lygų teisingumą visiems piliečiams: vieni įtarimai kasdien viešinam, kitų - nutylimi ir bylos vilkinamos.
Siekiantys atimti iš Lietuvos piliečių Konstitucijos laiduojamą pažiūrų ir įsitikinimų laisvę ir persekiodami nekaltuosius už pramanytus ir vis gausėjančius tariamus „neapykantos nusikaltimus“, ŽEIT darbuotojai ir kiti LGBT ideologiją brukantys asmenys neturi pamiršti karčių istorijos pamokų, kai aukos ir persekiotojai ne kartą keitėsi vaidmenimis.
Nepasijuskite per anksti laimėtojais, įtakingieji / pinigingieji žmogaus prigimties dekonstruktoriai ar perdirbinėtojai („naujo žmogaus“ – kaip pažįstama – kūrėjai).
Palaipsniui buvo užvaldyta didžioji žiniasklaida. Homoseksualumas tapo valstybine religija, kaip prie ruso komunizmas. Viskas, kas pasakoma, pagalvojama prieš mažumas, yra blogis, o taip kalbantys – menkystos ir atsilikėliai. O viskas, ką šventieji sako ar daro, yra tiesa.
Sveikiname mūsų narį ir kolegą Saulių Dambrauską. Tai ne šiaip pripažinimas, bet ir ženklas, kad valdžią galima išauklėti. Išmokyti pastebėti ir įvertinti geranoriškas visuomenės pastangas ir nelaikyti pilietininkų priešais.
Gal mes turime iš tiesų suprasti, kuo Grybauskaitė yra panaši į Aleksandrą Makedonietį, su kuriuo knygoje ji yra lyginama. Gal ši knyga mums atvers akis.
Įdedu savo atsiminimą - novelę, parašytą ir publikuotą feisbuke 2016 metų lapkričio mėnesį. Tiesiog susipažinkite, kokį lygį pasiekė globalaus socialinio tinklo cenzūra.
Nežinau geresnio šios ideologijos simbolio už linksmybių ir pramogų dvarus, nusėjusius visų gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantes; tai tikrų tikriausi parazitų lizdai, ir vėl susukti už vogtus arba skolintus euroelektroninius pinigus.
Šis sekmadienis - pasirinkimas tarp tolesnio spartaus žengimo valstybės susinaikinimo keliu ir vilties dar ką nors pakeisti ar bent pristabdyti vykstančius procesus, kol viso žemyno vyksmas nori nenori mus privers tą padaryti, tik su daug didesniais nuostoliais.
Ar Briuselis galutinai virs Maskvos politbiuro tipo centru, ar ES bus Tėvynių Europos santalka? Ar bus apsaugotos tautinės valstybės ir tautų kalbos? Ar dėsime krikščioniškos Europos kapinėse užvalkalą ant senų kryžių, kad neįžeistume musulmonų ir budistų? Sveikas protas sako, kad nuoširdžiai gerbti kitas religijas galima ir neužmovus „čecholo“ ant mūsų kryžių.
Vytauto Radžvilo komitetas nėra tobulas, bet šiuose rinkimuose geresnio pasirinkimo tiesiog nėra. Pasidalinsiu keliomis priežastimis kodėl.
Daugybei tradicinių ir krikščioniškų pažiūrų rinkėjų Europos Parlamento rinkimuose visu aštrumu iškyla pasirinkimas tarp vienintelių provakarietiškų alternatyvų: TS-LKD ir Vytauto Radžvilo komiteto. TS-LKD rinkėjas dar tiki šia partija, nes joje yra likę pavienių konservatyvių politikų.
Bendraujant su piliečiais ir skaitant straipsnių komentarus nuolatos šmėžuoja vienas, nors įvairiai formuluojamas klausimas. Ko veržiatės į Europos Parlamentą (EP) užuot dirbę Lietuvoje? Kodėl jūs, didieji patriotai, šitaip skubate į kosmopolitiškąjį Briuselį? Gal pirma susitvarkykite savo namuose, o tik po to gelbėkite Europą?
Tautiškai ir antisistemiškai nusiteikusių piliečių atsisakymas balsuoti ar balsavimas prieš abu kandidatus sudarytų galimybę laimėti konservatorių partijos pinigais gausiai finansuojamai I.Šimonytei.
Iš tiesų tai pirmajame ture laimėjo ne žmonės, asmenybės, o televizorius. Laimėjo ne idėjų kova, aiškus giliausių problemų įvardijimas ir efektyviausių jų sprendimo būdų pasiūla ar skirtingos Lietuvos ateities vizijos, bet laimėjo pinigai, laimėjo įkyrus ir ciniškas piaras, laimėjo galingos partinės ar finansinės struktūros, stovinčios už favoritų pečių.
Kviečiame miesto visuomenę į susitikimą su profesoriumi Vytautu Radžvilu.
Jūsų niekur nėra. Sėdit sau vieniši savo nameliuose, jei tokius turit, vieni kitų negirdit ir nematot. Ir niekas jūsų negirdi ir nemato. Jūsų nerodo ir neskaito. Jūsų be galo daug, bet esat vieni. Jūs vieniši, apsupti ir pralaimėjot.
Ką reiškia rinkėjams pasiųsta nedviprasmiška žinia, kad dera balsuoti už realų kandidatą, kai lyg tyčia tą patį rytą buvo paskelbti apklausos duomenys, rodantys keistą A. Juozaičio ir M. Puidoko populiarumo sumažėjimą ir nepaaiškinamai stabilų ir santykinai didelį, palyginti su minėtais kandidatais, N. Puteikio populiarumą?
V.Radžvilo visuomeninio rinkimų komiteto laikraščio 2-rasis numeris.
Pažadėk visą pasaulį, daryti juk nieko nereikės – Prezidento programų nei Seimas, nei piliečiai netvirtina. Pasiremdamas Norvegijos, Estijos ar Dramblio Kaulo Kranto pavyzdžiais siūlyk kokius tik nori sprendimus vidaus politikoje, kurios Prezidentas tiesiogiai nevaldo.
LRT vykstantys Prezidento rinkimų debatai dar kartą patvirtino visuomenei gerai žinomą faktą apie LRT įsitvirtinusią „neteisingų“ pažiūrų cenzūrą. Debatai patvirtina tiesą, kad lygiateisė ir sąžininga diskusija gyvybiškai svarbiais tautos ir valstybės gyvenimo klausimais nevyksta.
Bemaž du milijardus skolos savo mylimai Tėvynei Ingrida lygioje vietoje uždirbo kvailai ir brangiai skolindamasi. Panašu, kad dar vieną milijardą skolų Ingridos dėka mums užkraus Paryžiaus arbitražas.
Kauno forumo pozicija Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.
Trumpa ir vaizdi iliustracija, kas ir kaip iš EP rinkimuose dalyvaujančiųjų pasisako esminiais, Lietuvai svarbiais klausimais.
Nei tėvynių, nei meilių, nei visų kitų tikrų ir teisingų dalykų niekas nepasirenka ir nerenka kaip grybų. Apie tai negalvoja, nediskutuoja ir net tokio klausimo nekyla – esi toks, su tais ir ten, kur esi. Tavo Tėvai, tavo Žemė ir tavo Tauta yra tavo. Čia buvo Tėvynė ir tada, kai jokios mūsų valstybės nebuvo – nei geros, nei blogos.
2015 metų viduryje profesoriaus Vytauto Radžvilo parengta ilgametei Lietuvos partinei-nomenklatūrinei sistemai opozicinių jėgų situacijos analizė. Ji iki šiol nebuvo oficialiai paviešinta, tačiau plito besidalinant tarp skaitytojų nuorodomis.
Neabejoju – Europos Sąjunga išliks, tik jeigu mes į šalį svajones apie federaciją ir esmingai atsinaujins.
Lietuva dabar gyvena be misijos. Anksčiau tai buvo išsivadavimas, o integravimasis į viską (net ir į anglų kalbą) negali būti misija. Tai tautos ištirpimas, susinaikinimo programa.
Proginė krikščionybė, antikomunizmas ir tylėjimas dorojant tuos, kuriuos tu dar vakar įvardinai pavyzdžiu, yra ne kas kitas, tačiau meistriškai TS-LKD pirmininko sustyguoti „sisteminės opozicijos“ partijoje požymiai.
Daugybinė pilietybė suteiktų daliai Lietuvos piliečių privilegijuotą padėtį, skatintų emigraciją ir mažai tautai globalizmo pasaulyje būtų pražūtinga, o jos pasirinktinis taikymas tik kai kurių šalių piliečiams būtų diskriminacinis kitų Lietuvos piliečių atžvilgiu.
Lietuvoje iš tiesų yra viena partija – vienpartinė keturgalvė hidra. Būtent ši hidra, kurios iš pradžių trys, o dabar keturios besiriejančios tarpusavyje galvos pakaitomis valdė šalį, nuvarė ją iki dabartinės būklės. Tačiau ši Lietuvos duobkasių, tikrųjų tautos ir valstybės naikintojų, partija turi stiprų savisaugos instinktą. Kaip rodo kartelinis susitarimas dėl rinkiminių debatų, vos pajutusios pavojų, keturios vienpartinės hidros galvos aprimsta ir stengiasi veikti sutartinai.
Kreipimesi-prašyme į tarptautinę bendruomenę žmogaus teisių organizacijos pažymėjo, kad šalies rinkimų į įstatymai yra diskriminuojantys ir negarantuoja piliečiams vienodų teisių būti išrinktais šalies prezidentu. Anot žmogaus teisų gynėjų, netgi nevertinant diskriminuojančių rinkimų įstatymų, VRK nepajėgia užtikrinti vykstančių rinkimų demokratinių procedūrų.
Kreipiuosi į galinčius išgirsti – suprantančius, kad mūsų Tėvynei atėjo dar vienas sunkių išbandymų metas, ir pasiryžusius neleisti, kad iš sparčiai išsivaikščiojančios ir nykstančios Lietuvos liktų tik jos vardas. Šitaip kalbėti verčia prasidėjęs lūžinis Europos ir Lietuvos istorijos momentas.
Išeidamas iš LRT vykusios laidos A. Juozaitis pasielgė teisingai. Kaip ir M. Puidokas, pareikalavęs nušalinti E. Jakilaitį, nežinia kodėl ir kaip sugrįžusį į nacionalinį transliuotoją vesti rinkiminių laidų. Keistai nepakeičiamas – tarsi nebūtų kitų žurnalistų. Iš tikrųjų šitą „debatų“ cirką, o tiksliau – patyčias iš nuo pat pradžių „nurašytų“ kandidatų seniai reikėjo baigti.
Pirma, Lietuva neturi ir negali rinktis iš trijų. Nes taip gyventi nebegalima. Antra, į politiką reikia sugrąžinti sąžiningumą ir jis politikoje turi apsimokėti. Trečia, turime siekti visais įmanomais būdais, kad Lietuvos piliečiams būtų suteikta daugiau galimybių, daugiau tiesioginės demokratijos.
A. Guoga, kaip Australijos pilietis, yra susijęs su pasižadėjimu ne Europos Sąjungos valstybei ir negali būti laikomas visiškai politiškai lojaliu Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai. Neatsisakęs Australijos pilietybės A. Guoga neturėtų kandidatuoti į Europos Parlamento narius.
2019 m. balandžio 23 d. PAREIŠKIMAS Dėl referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimui Privalomajame referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo siūloma nustatyti, kad Seimą sudaro tautos atstovai […]
Štai vėl sugrįžta jos šiluma ant vaiko galvos, rankos raukšlėtos, su didelėm dėmėm, akys išblukę ir geros, ir dabar turiu tą knygą, ir šią dieną būtinai atsiverčiu, ir laikas, mano šeimos gyvenimas, mano Tėvynės ir žmonių šviesa sugrįžta.
Vargšai neįgalieji. Juos paminėti prireikė tam, kad neatrodytų jog Lapai svarbiausia bus seks. mažumų ir tautinių mažumų (įdomu kurios iš jų skriaudžiamos? Gal bus sprendžiama ne pagal objektyvią padėtį, o pagal kai kurių veikėjų, pamėgusių teršti viešąją erdvę, triukšmo lygį) teisės.
Nelyg komunizmo šmėkla po Europą klaidžioja universalių bazinių pajamų idėja, palaikoma ir Emanuelio Macrono. Tai siūlymas visiems piliečiams mokėti nuolatines išmokas tiesiog už patį jų egzistavimą.
Per itin trumpą laiką užsiliepsnoja sunkiai įsidegantis, impregnuotas ir moderniais antigaisriniais skysčiais apdorotas (o jei neapdorotas - tai apie kokį lygį iš viso kalbam?) ąžuolinis karkasas? Ir dar gaisrui kaip reikiant neįsidegus valdžia visam pasauliui praneša, jog padegimo galimybė atmesta, nors jokie tyrimai dar net nepradėti?
Mums tik atrodo, kad valstybės miršta švilpiant bomboms ir žlegant tankų vikšrams, nužudžius gynėjus ir sugriovus miestus, išprievartavus visas moteris ir užspardžius vyrus
Kada valdžia pati stumia referendumą, agituojama karštai ir per visus galus. Ir niekas kvietimų pakrūmėj neužkasinės. L.Linkevičius referendumus rengs kaip loterijas - tiek kartų, kiek reikės, kol gaus reikiamą rezultatą.
Suplanuota provokacija, nukreipta prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę Prezidento rinkimų išvakarėse. Jos tikslas – ne tik prikišamai parodyti, kad valstybė nėra nepajėgi rūpintis istorinių vertybių apsauga, o jos teismų sprendimai nėra gerbiami ir vykdomi. Šia vandalizmo akcija siekta sukiršinti visuomenę, išprovokuoti analogiškus neteisėtus vandalizmo veiksmus visoje šalyje.
Niekas negalėjo tikėtis tokio žmonių užsidegimo ir palaikymo renkant parašus ir pasirašant. Net ne mes suradome, o mus surado daugybė nuostabių savanorių.
Kaip buvo kuriama pertvarka, kuri galiausiai peraugo į vaiko teisių apsaugos reformą ir kur joje dingo negalią turintys vaikai.
Pirmą kartą mūsų istorijoje amerikiečiai turi bijoti dėl to, ką sako ar rašo, ir net dėl to, ką mąsto. Jie turi bijoti pavartoti neteisingą žodį, kuris gali būti įvardintas kaip įžeidžiantis, nejautrus, rasistiškas, seksistiškas ar homofobiškas.
Vieni mato žmogų ir kasdien abejoja, ar yra teisūs, kiti mato idėjas, niekada neklysta ir dėl idėjos paaukos kiek tik nori žmonių.
Vaiką nuo mažumės turime ruošti, ką sakyti ar kaip elgtis, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, tarnybų atstovais. Nes apjungtas visas tėvų stebėjimo tinklas. Skųsti tėvus prašoma net privačių psichologų, o neseniai Kaune buvo atvejis, kai pradinukai mokykloje buvo mokomi atpažinti smurtą ir skųsti tėvus specialistams. Dabar tėvai net po konflikto mokykloje ar gydymo įstaigoje gali sulaukti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų vizito namuose.
Keisti tie Lietuvos miškai. Auga tik siaura juostele greta didžiųjų kelių, o toliau - plynės ir gerokai papuvę kelmai arba beverčiai juodalksnių bei kitų „malkinių“ medelių plotai, pereinantys į krūmynus, žyminčius buvusias kirtavietes.
Jeigu ES toliau sieks tapti federacija, kas dabar ir daroma, yra didžiulė rizika, kad britų pavyzdžiu išstos daugiau tautų. Lietuvai ir visam būtų regionui tai būtų pražūtinga. Privalome imtis reformų, kad ES galėtų išlikti, būti stabili, vieninga, o svarbiausia - palaikoma pačių europiečių.
Tiesa yra ta, kad komunizmas šioje valstybėje vis dar gyvuoja ir klesti. Tik šįkart jis pasirodo apgaulingesniu pavidalu. Viljamas Ledereris yra pavadinęs Ameriką „avių valstybe“, tačiau, mano įsitikinimu, Amerika veikiau yra varlių valstybė.
A.Juozaičio knygos "Tėvynės tuštėjimo metas" recencija. Žanras šiais sunkiais ir kartu įdomiais laikais - retenybė.
Partijų finansavimo mechanizmas tam ir sugalvotas, kad ši sistema būtų amžina. Ją pakeisti gali tik tos pačios partijos, kurios ją priėmė ir iš jos maitinasi. Esminėms permainoms reikalinga kritinė problemą suvokiančių ir ilgai veikti pasiryžusių žmonių masė, kurios kol kas nematau.
Vis gilėjanti tyla. Taip galėčiau apibūdinti triukšmingąją Ispaniją paskutiniais metais, jos kultūrą ir menus. Negali kalbėti, rašyti ir net mąstyti, nes akys – išdavikės. Tokią „tvarką“ mano tėvai vaikystėje vadino komunizmo statybomis ir neleido garsiai kalbėti arti pilkojo namų laidinio telefono, o pašnibždomis – tik prie uždarytų durų.
Mūsų valstybinės institucijos iki šiol dar nežino, kad „įvaikinimą kitoje šalyje galima laikyti alternatyviu vaiko priežiūros būdu, jei vaiko negalima perduoti šeimai, kuri galėtų jį auklėti arba įvaikinti, IR JEI NEĮMANOMA SUTEIKTI TINKAMOS PRIEŽIŪROS toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs“ (Vaiko teisių konvencijos 21 str. b papunktis).
Ir vargas darantiems, nes jie tai visada suklysta! Ak, kaip aš myliu vergus, kurie ilsisi išsidrėbę tribūnose ir bijo net pirštą pakrutinti, bet viską žino kaip nereikia daryti! Kaip reikia jie nežino, bet tai juk nesvarbu, svarbiausia atsinešti dar alaus ir pasakyti - ne taip reikėjo, jūs viską darot ne taip!
FB blokuojama informacija naikinant šio komiteto vartotojų įrašus vertintina kaip EP rinkimuose dalyvaujančio visuomeninio rinkimų komiteto „Vytautas Radžvilas: susigražinkime valstybę“ diskriminacija dėl pažiūrų ir įsitikinimų. Pažymėtina, kad analogiškos diskriminacijos dėl pažiūrų ir įsitikinimų, nepatiria nė viena kita EP rinkimuose dalyvaujanti politinė partija ar visuomeninis rinkimų komitetas.
Tai tarptautinės korporacijos kišimasis į suverenios valstybės vidaus reikalus ir rinkiminį procesą, absoliučiai nesuderinamas su pamatiniais demokratijos principais ir pačios korporacijos standartais
Europos Sąjunga virsta keistu dariniu. Tokiu, kuris mums, rytų europiečiams, nemaloniai primena tuos laikus, kai žodį „demokratija“ girdėjome kasdien, bet buvome pamiršę jo reikšmę. Todėl, kad – kaip gali pastebėti kiekvienas – Europos Sąjungos šalys tampa savo pačių likimo nebesprendžiančiais „bevaliais“ žemės plotais.
Barnevernet net nebespėja suktis - pažeižiami nustatyti skundų nagrinėjimo terminai. Štai vaikų gerovės tarnyboje Bodo mieste niekada nebuvo tiek daug atvejų, kaip dabar - teigia vaikų globos vadovas Arve Rolandsen Bodø. Bodø mieste Barnevernet pareigūnai gavo 454 "susirūpinimą keliančius klausimus" - taip Norvegijoje vadinami skundai prieš tėvus.
Europos populiacija sensta ir netrukus ims nykti. Tai reiškia, kad dirbančių ir išėjusių į pensiją asmenų santykis vienos kartos gyvenimo laikotarpiu sumažės taip smarkiai, kad antrieji pirmiesiems taps nepakeliama našta.
Apklausos - kiek procentų gintų šalį - visiškai nereiškia, kad tiek, kiek atsakė "taip" - eitų ir gintų. Tai daugiau simpatijos savo valstybei rodiklis, savotiškas pasitikėjimo reitingas. Tačiau tikrasis "aš" atsiskleidžia ne įsivaizdavime apie tikrovę, o tikrovėje.
Kauno forumas pareiškia, kad rinkimuose į Europos Parlamentą visuomeninis komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!”, suvienijęs autoritetingus visuomenės veikėjus, kultūros, meno ir verslo atstovus bei komiteto pateikta programa geriausiai atstovauja esminius Lietuvos interesus globalizmo ir federalizmo krizės apimtoje Europoje.
Per beveik tris dešimtmečius pramušti gelžbetoninės rinkimų sistemos sienos nepavyko niekam, nors begalę kartų tai mėginta padaryti. Nėra jokių abejonių – jeigu nepavyks įveikti gundymo valdžia kerų ir pagaliau atsipeikėti, šitaip nusiimant rožinių iliuzijų akidančius, iš anksto beviltiškai pralaimėtų rinkimų spektakliai tęsis. Kol neliks Lietuvos valstybės.
O aš mąstau, kad realiai tas verslo demonizavimas, savininko laikymas “kiaule kapitalistu”, tuoj prieis iki visiško komunizmo. Ypač Ispanijoje, kur mažus vaikus gąsdina: “jei ilgai miegosi, negalėsi būti valstybės tarnautoju.” Ir kas antras jaunuolis renkasi... būti tokiu!
Kaip vandens lašelyje atsispindi vandenynas, taip šioje istorijoje - visas valdžios mechanizmo nežmoniškumas.
Šiomis aplinkybėmis laikome esant svarstytina ir siektina mėginti praktiškai įgyvendinti kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus M. Puidoko iniciatyvą ir siūlymą pradėti kandidatų ir jų rėmėjų derybas dėl vieno tautinių jėgų atstovo Prezidento rinkimuose iškėlimo ir rėmimo. Manome, kad būtina išnaudoti visas – net menkiausias – galimybes siekti tokio susitarimo, nes šiuose Lietuvos ateitį galinčiuose nulemti rinkimuose svarbus kiekvienas patriotiško rinkėjo balsas.
Ateina gelbėtojai ir vėl išnyksta, atėjo konservatoriai visiems laikams - išgelbėjo nuo komunistų, nors daugelis jų pačių buvo komunistai. Komunistai gelbėtojus pravardžiuodavo populistais, neišmanėliais, nepatyrusiais, o juos nuvertę gelbėtojai, užsidarę kabinetuose nuo žmonių, patys visus ėmė vadinti populistais, neišmanėliais ir nepatyrusiais. Ir gelbėjimas ėjosi kaip iš pypkės.
Lietuvoje mažai kas pastebėjo, kad Europos Parlamentas Komisijos siūlymu priėmė direktyvą dėl teisės įsigyti ir laikyti savigynai skirtus ginklus ribojimo. Kaip įprasta serviliškai Lietuvos politikai ES atžvilgiu, mūsų šalies Vyriausybė žiniasklaidai tylint suskubo įgyvendinti jos nuostatas.
Ar ne paprasčiau būtų visiems, kuriems tautinis judėjimas yra svarbus, tiesiog pasirašyti už abiejų lyderių galimybę dalyvauti rinkimuose, kuriuose jie nebekonkuruoja? Ar ne teisingiau būtų teisę spręsti palikus rinkėjams, o tuo pačiu ir patiems mums rinkimų dieną?
Prof. Vytautas Landsbergis savo išsisakymuose dažniau moko, pamoko ir kritikuoja kitus. Savikritika jam nėra būdinga. Tačiau jo paskutiniame interviu LRT forumui to bent kiek savikritiško požiūrio esama. Ir šiaip tas […]
Ne rinkimų komitetai kelia grėsmę politinei sistemai ir partijoms. Atvirkščiai, senoji politinė sistema po įspūdingo komitetų pasirodymo 2015 m. savivaldos rinkimuose padarė išvadas, pasiruošė ir sėkmingai ėmė virškinti naują politinį reiškinį – visuomeninius komitetus.
Ką šiandien reiškia laisvė? Žodis, veikiausiai buvęs žymiai labiau apčiuopiamu tiems Vasario 16-osios Lietuvos kūrėjams, kurių seneliai dar prisiminė baudžiavos jungą, ne vienam įsirėžusį nugaroje bizūno paliktais randais, o tėvai patyrė Didįjį karą ir tą pirmąjį pokarį, kai Lietuvos žemė ėjo iš vienų atėjūnų rankų į kitas ir tik visuotinis jėgų ir valios sutelkimas, lydimas beatodairiškos, net beprotiškos drąsos, ją išgelbėjo.
Tautos forumas reikalauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą nedelsiant nutraukti veiklą, kurstančią visuomenės susipriešinimą įsitikinimų, lyties, socialinės padėties ar kitu pagrindu.
Susibūrę į pilietinę iniciatyvinę grupę - STS kreipiamės į nesutariančių pusių - kandidato į prezidentus A. Juozaičio sambūrio ,, Lietuva yra čia“ (LYČ) ir Visuomeninio rinkiminio komiteto „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę“ kandidatų sąrašo į ES parlamentą, pretenduojančių turėti atstovus EP, grupių vadovus ir narius bei kitų tautinės-patriotinės-demokratinės pakraipos grupių, norinčių dalyvauti ES parlamento ir Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose vadovus ir narius.
Artėjantis rinkiminis ciklas yra lemiamas Lietuvos valstybės ir tautos išlikimui. Kauno forumas su nerimu stebi gilėjantį tautinio judėjimo skilimą, kuris gali palaidoti bet kokias patriotinių ir opozicinių jėgų galimybes Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.
Tris dešimtmečius mus maustė kas ir kaip tik netingėjo, o mes ilsėjomės ramybėje ir leidome tam vykti. Labai retai, lemiamais istorijos momentais pasitaiko atvejis, kada daugybės žmonių ir net valstybės likimas priklauso nuo vieno žmogaus ištarto "taip" arba "ne". Ar išnaudosim galimybę, kuri nepasikartos?
Leftėjanti šiandienos Europa stengiasi rauti tautiškumą, gesinti šeimos svarbą, tyčiotis iš tikėjimo, skatinti ten visokias dažnai nevertingas “vertybes”, tačiau išliks tik tam leftėjimui atsparios šalys. Lenkai, vengrai, austrai jau atsibudo, keliasi italai ir ispanai.
Galima nemėgti ir netgi nepritarti profesoriaus idėjom, bet tikrai verta paremti jo komiteto dalyvavimą EP rinkimuose bent jau tam, kad vyktų tikrai demokratiška ir pilnavertė diskusija dėl ES ateities ir Lietuvos likimo joje.
Kad galutinai išsilaisvintume, trūksta jau visai nedaug. Beliko žengti vieną mažyti žingsnelį. Fiziškai jis yra tik žengtelėjimas nuo stebinčiųjų šaligatvio į einančiųjų gatve būrį. Bet kartu tai yra lemiamas apsisprendimas ir didžiausias, koks tik gali šiame gyvenime būti, asmens dvasinis virsmas.
Dar bus aprašyti šie Dalios Grybauskaitės penkmečiai. Palaipsniška valdžios koncentracija vienose rankose, lėtai perimant žiniasklaidos ir specialiųjų tarnybų, teisėsaugos kontrolę, vos ne kopijuojant V.Putino kelią į patvaldystę. Daugelis tą laikė būtinybe sutelkti jėgas griausmingai deklaruotai kovai su oligarchine-partokratine sistema.
Tačiau atėjo laikas minėti šią dieną truputį kitaip, negu buvome įpratę tai daryti iki šiol. Neįmanoma nerūpestingai džiaugtis atkurtosios valstybės švente matant, kad toji valstybė yra griaunama ir nyksta visų mūsų akyse. Sąjūdinė Kovo 11-osios vizija ne tik liko neįgyvendinta. Antisąjūdinę kontrrevoliuciją įvykdžiusi ir greitai atkurtos Lietuvos valdžioje įsitvirtinusi senoji bei naujoji politinė ir partinė nomenklatūra ją atvirai išdavė ir paniekino, išsižadėdami sąjūdinės valstybės idealų.
Pokalbis apie tai, apie ką visi galvoja ir kalba.
Kadangi ES biurokratinėms viršūnėms ir Sąjungą savo tikslams palenkusioms didžiosioms tarptautinėms verslo korporacijoms ydinga ekonominė, socialinė ir politinė Lietuvos santvarka yra naudinga, ji buvo ir bus sąmoningai ir tikslingai palaikoma.
GALIMAI! Šis nuostabus žodis lydi mus štai jau dešimtmečiai. Ir gausybę skandalų, ir pričiuptus nusikaltimo vietoj nusikaltėlius, ir tuščius muilo burbulus, kurie lydi skandalus, kadangi teismai nuteisia simboliškai arba ir visai nenuteisia, ir tuomet mes vėl išsižioję varviname seiles dėl naujo skandalo, naujų nusikaltusiųjų ir sensacingo farso ar balagano, vadinkit kaip norit, leitmotyvo - galimai!
Kad ir kaip vaiko teisių gynėjai suka galvą - prie antrojo grėsmės lygio nepritempia. Klausinėja berniuko tėvo: ar padedate vaikui išsivalyti dantis ryte ir vakare? Tėvas atsako, kad vaikas iki šiol gyveno su mama ir dėl to jis objektyviai negalėjęs kasdien dalyvauti dantų valymo procedūroje.
Šiandien kas antras vaikas nori būti ne kosmonautu, ne. Jis nori būti valstybės tarnautoju. Jeigu protingas. Jeigu kvailas - turėti savo verslą.
Dabartinis miesto tarybos valdymas per absoliučiai dominuojančius Vieningo Kauno narių bei Vičiūnų grupės darbuotojų balsus, kai rinkiminis sąrašas sudaromas net iš trijų dabartinio mero šeimos narių, - yra ydingas politinio valdymo modelis.
Lietuva gali išlikti ir turi ateitį tik atsinaujinusioje Europoje. Atsinaujinusią laisvos ir demokratiškos Europos tautų ir valstybių bendriją turi įtvirtinti nauja Europos Sąjungos narių sutartis.
Lietuvos tėvai gyvena baimėje, žinodami, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai už jų durų gali pasirodyti ir po anoniminio skambučio. Apie netinkamą vaikų auklėjimą anonimiškai skatinami pranešti gydymo ir mokymo įstaigų darbuotojai, netgi psichologai.
Kauno forumas savo kandidatų nekelia ir nereklamuoja. Atkreipiame dėmesį į būtinybę rinktis atsakingai.
Ką reiškia V.Putino gasdinimai karu? Ar britai patys išeina iš ES, ar juos išmeta? Kurie bankai daugiau vogė ir sukčiavo - prezidentės sunaikinti lietuviški ar numylėti skandinaviški? Nauja antisemitizmo banga ar žydų valstybės ir bendruomenių iniciatyvos? Ar yra sprendimų Venesuelos chaose?
Tiesos akimirką nukristų karūnos, žlugtų garbingos šeimyninės dinastijos, aprūpintos iki trečios kartos, iš kas vakarą regimų stabų neliktų akmens ant akmens. Ant melo pastatyta netikrumo imperija ginasi tuo, ką turi - papkėmis ir baime.
Šalis, kurioje tėtis ir mama metodiškai ir kryptingai skelbiami baisiausiais vaiko potencialiais priešais, o valdžia ir svetimi valdininkai – draugais. Čia tik valdžia žino, ką jūsų vaikai turi valgyti ir kokiu muilu praustis. Vaikai čia raginami skųsti tėvus ir sutuoktiniai vienas kitą. Šeima kasdien skelbiama grėsme.
Valstybės supuvimo ir žlugimo priežastis yra ne blogybės, kurių yra visur ir visada, o neteisybės ir nenormalumo tapimas norma ir įprasta kasdienybe. Kada visi žino, mato ir niekas nieko, nes taip juk yra - ir ką čia padarysi?
Todėl man nereikia 9 gyvenimų. Ir šiame vieninteliame atrasiu laiko viskam, nes jo neturiu tobulybei ir visokiems bijojimams, ką žmonės pagalvos!
Net ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo konstatuotas antrasis grėsmės lygis, tėvams įvykdžius visus pagalbos plane numatytus įpareigojimus, vaikai nėra grąžinami. Atvejo peržiūros, kuriose gali būti priimtas sprendimas kreiptis dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo tėvams, vyksta daugmaž kas 3-5 mėnesius.
Kad taip yra - seniai žinojo visa šalis. Momentas apskaičiuotas dabar - nes atkrentamosios prasideda. Tuoj bus užpurtyto teisėjo sindromas - iš po mantijų ir grandinių bemat ims byrėti pavardės. Tokios, kurių reikia ir susiję su tais, su kuriais reikia, kad būtų susiję.
Iš pradžių Kaune viskas vyko demokratiškai. Pasiūlyta berods 11 kandidatų į merus. Vėliau, atmetimo būdu, buvo išgryninti dar 4 kandidatai į Kauno merus nuo konservatorių. Turėjo įvykti paskutinis demokratinės kandidatų atrankos raundas. Deja, kaip dabar neformalioje aplinkoje patys Kauno konservatoriai sielojasi, jokių rinkimų nebebuvo. Jurgitos kandidatūrą Kaunui direktyviai nuleido centras. Šnibždamasi, kad pasistengė įtakinga A. Kubiliaus grupuotė.
Mėnesiai bėga, istorijos vis naujos, o tendencija išlieka ta pati. Esmė tokia, kad vaikams, anot valdžios, labiausiai nesaugu šeimose, jei yra nors menkiausių požymių, kad tėvai kažkiek neatsakingi. Tada, anot sabatauskų, šakalienių, šalaševičiųčių, kukuraičių ir kt. svetimų vaikų karštų mylėtojų, pateisinamas greitas išlupimas iš tokios atgyvenos, kaip šeima ir reikalinga laikina globa. Dėl visa ko. Kad tik ko neatsitiktų ir paskui galima aiškintis nors ir metus laiko. Tėvai turi įrodyti esą ne kupranugariai. Pakanka net anoniminio tikro ar tariamo rūpintojėlio skundo.
Šeštadienį dalyvaujant beveik šimtui komiteto narių, patvirtinti jo valdymo ir kontrolės organai, programa ir kandidatų sąrašas. Vienybė ir Sąjūdžio dvasia buvo justi ore.
Ugnies jūra ne tik sukūrė sunkiai žodžiais perteikiamą sakralumo ir bendrystės pojūtį, kuris neblėsta iki šiol. Ne tik suvienijo skirtingų pažiūrų ir interesų žmones, kuriems nuoširdžiai rūpi Lietuva ir lietuvybės likimas, ir tuos, kurie yra jų bičiuliai bei draugai. Bet ir regimai atskyrė tai, kas tikra ir nesuvaidinta, nuo oficialiosios šventės dalies, diriguojamos Plastmasinės Lėlės, negyvu balsu skaitančios paslaugių spyčraiterių sukurptą kalbą, neva turinčią vienyti ir telkti.
Dar tik sužinosim, kad mūsų nebuvo ir nieko nebuvo. Kad šie žmonės su vaikais, šviesiais veidais ir žėrinčiom akim yra artimi neonaciams. Kad apsimetėlių ir atsimetėlių meilė svarbesnė už tiesą, dar nieko nebuvo, nes viskas jau buvo, taip rašiau ir taip dabar vėl juntu ir sau kartoju: viskas praeis, kas ateis - nesibaigia, sugrįžtame, viskas - tik visko pradžia.
Patriotinio jaunimo eitynės neabejotinai taps gražiu šventinių renginių baigiamuoju akcentu. Tačiau jos gali tapti ir ypač svarbiu šalies politinio gyvenimo įvykiu. Jomis ne tik bus primintas ir pagerbtas šlovingas šalies […]
Seimo Peticijų komisija ketvirtadienį paskelbė perduodanti svarstyti Seimui sambūrio „Lietuva yra čia“ narių Arvydo Juozaičio ir Gintaro Songailos pateiktą peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo“.
Seimo komisijos nario komentaras: „Po komisijos posėdžio mes, komisijos nariai, kalbėjomės apie tą 1 euro vertės sandorį. Manome, kad tuo turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspekcija bei FNTT, kadangi sklypo vertė, kaip pranešė Š.Stepukonis, yra 1,3 mln. eurų. O jis parduodamas už 1 eurą. Reiškia, kad tai galimai buvo apsimestinis sandoris, o gyventojų pajamų mokestis turėjo būti mokamas nuo sklypo vertės ir pardavimo kainos skirtumo. Komisija, gavusi dokumentus, turėtų kreiptis į minėtas institucijas, nes nuo biudžeto galimai nuslėpti pinigai. Galų gale ir notarai, kurie tvirtino tokį sandorį, jo negalėjo tvirtinti, jei iš tikrųjų tai, ką sakė fondo valdytojas, yra tiesa. Tokie dalykai nėra galimi“.
Demokratiškojoje ES, "kovojančioje" už lygias galimybes ir tolerancijas, Lietuvos žemdirbių lygiateisiškumo ir Lietuvos stojimo į ES sutarties laikymosi niekas net nesirengia pripažinti. Nes kaip kitaip galima paaiškinti ES užbrėžtą viršutinį lygį Lietuvos žemdirbiams 90, o ne 100 proc. ES išmokų vidurkio? Panašiai, kažkada JAV bendruose autobusuose buvo skirtos specialios vietos "tik baltiesiems"...
Nūnai visa Lietuva užgulusi kandidatų į prezidentus reitingus. Net galima tarti, jog vyksta ne kandidatų prezidentinių programų, idėjų, jų komandų ir rinkimų štabų, o reitingų kova. Viešoje erdvėje, diskusijose, žiniasklaidoje karaliauja keli reitingų lyderiai – nedaug trūksta, kad jau būtų paskelbtas nugalėtojas arba bent žinomi abu antrojo turo dalyviai dar iki rinkimų.
SSSR Ministrų Tarybos 1984 m. priimtose skundų ir pareiškimų nagrinėjimo taisyklėse buvo nustatyta, kad siųsti skundą tam, kuris skundžiamas, yra uždrausta. Mes demokratijoje nuėjom toliau - skundas siunčiamas nagrinėti tam, kuris yra skundžiamas.
Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą akte ES įsipareigojo, kad tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams, lyginant su šalių senbuvių gaunamomis, bus 100 % – nuo 2013 m. Bet niekas nesirengia sutarčių laikytis! Net 2020 m. Lietuvos žemdirbiams mokamos išmokos bus trečdaliu mažesnės negu ES vidurkis.
Manęs dažnai klausia: kas Lietuvoj bus, kai emigruos visi Lietuvos gyventojai? Bus gerai.
Įstatymo pataisų spraga yra tų pačių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintų grėsmių aprašo lentelių kitas pavadinimas. Toks esmės nekeičiantis įstatymo faktorius leis ir toliau „teisėtai“ atiminėti vaikus iš šeimų, pagrindžiant tai „neužtikrinamu pakankamu vaiko saugumu“.
Barnevernet pradeda ir laimi. Panašu, kad Vaiko teisių apsaugos (t.y.vaikų atiminėjimo) pagrindų įstatymo pataisų svarstymas virsta farsu ir kosmetiniais paglostymais. Vaikai kaip buvo, taip ir bus atiminėjami.
Iš LRT atleisti finansinėmis machinacijomis įtariami asmenys netrukus įsidarbino buvusioje LRT generalinės direktorės M.Garbačiauskaitės-Budrienės darbovietėje (M.Garbačiauskaitė-Budrienė dirbo portalo „delfi.lt“ vadove). Kai kurie su verslo grupuotėmis ir finansinėmis machinacijomis galimai susijęs LRT darbuotojai iki šiol dirba LRT ir užima tam tikras pareigas. Buvęs M. Garbačiauskaitės-Budrienės pavaldinys ankstesnėje darbovietėje (G. Oganauskas) šiuo metu yra paskirtas jos pavaduotoju LRT. Tokiu būdu formaliai atlikus darbe susikompromitavusių ir finansinėmis machinacijomis galimai įtariamų asmenų rokiruotę padėtis LRT liko ta pati.