Kauniečiai už gyvąją Lietuvą
Demokratija gali gyvuoti ir vystytis tik remdamasi visų piliečių lygybe, teisių ir pareigų paritetu. Slenkstis tarp demokratijos ir totalitarizmo atskirose žmogaus teisių ginties srityse gali būti visai žemas ir jį galima peržengti, to iš pradžių net nepajutus.
Lietuvoje matėme tipišką pavyzdį, kai remiantis vieno vaiko nelaiminga žūtimi buvo inicijuotos tokios „vaiko teisių“ apsaugos priemonės, kurios į rizikos zoną pastatė visas Lietuvos šeimas.
Kultūringoje bendruomenėje ir aplinkoje pirmais smuikais groja intelektas, talentas, įdomi patirtis ir profesiniai pasiekimai, o lovos reikalai praktiškai neaptarinėjami.
Siekiantys atimti iš Lietuvos piliečių Konstitucijos laiduojamą pažiūrų ir įsitikinimų laisvę ir persekiodami nekaltuosius už pramanytus ir vis gausėjančius tariamus „neapykantos nusikaltimus“, ŽEIT darbuotojai ir kiti LGBT ideologiją brukantys asmenys neturi pamiršti karčių istorijos pamokų, kai aukos ir persekiotojai ne kartą keitėsi vaidmenimis.
Nepasijuskite per anksti laimėtojais, įtakingieji / pinigingieji žmogaus prigimties dekonstruktoriai ar perdirbinėtojai („naujo žmogaus“ – kaip pažįstama – kūrėjai).
Palaipsniui buvo užvaldyta didžioji žiniasklaida. Homoseksualumas tapo valstybine religija, kaip prie ruso komunizmas. Viskas, kas pasakoma, pagalvojama prieš mažumas, yra blogis, o taip kalbantys – menkystos ir atsilikėliai. O viskas, ką šventieji sako ar daro, yra tiesa.
