Vokietijos policija pasiduoda neomarksistams

Vokietijos gyventojų apklausos, pagal kurias apie du trečdalius respondentų sakosi bijantys kai kuriomis temomis viešai išsakyti savo nuomonę, verčia suklusti. Nemažiau neramina ir pastaruoju metu padažnėję kairiųjų ekstremistų bandymai šauksmais ar net smurtu blokuoti viešus politikų pasisakymus. Jei žodžio laisvės srityje „nepersiorientuosim“, kils grėsmė visai demokratijai, – perspėjo Bundestago viceprezidentas, laisvųjų demokratų (FDP) partijos narys Wolfgangas Kubicki.

„Jokia politinė grupuotė negali savintis teisės viena pati kalbėti tautos vardu“, – rašė teisininkas W. Kubicki dienraščio „Die Welt“ komentare. „Pasisakymo laisvė ribojama su nuoroda į Political Correctness, kai demokratiniu mainstreamu apsiskelbusieji manosi galį spręsti, apie ką leista diskutuoti, o apie ką – ne“, – dar tiesiau formulavo Bundestago prezidentas Wolfgangas Schäuble leidiniui „Bild“.

Žodžio ir nuomonės reiškimo laisvė Vokietijoje jau ne pirmą sykį per pastaruosius metus atsiduria emocingų debatų centre, tačiau dar nė karto nebuvo taip atvirai šia tema diskutuota. Ir ne be pagrindo, – per vieną spalio savaitę visuomenę pasiekė net trys akivaizdaus žodžio laisvės suvaržymo atvejai, kai asmenims buvo atimta teisė viešai pasisakyti.

Dėl kairuoliškų triukšmadarių Hamburgo universitete negalėjo skaityti paskaitų po pertraukos dėstytojauti grįžęs ekonomikos profesorius Berndas Lucke. Dėl panašaus profilio blokuotojų Getingeno miesto (Heseno žemė) rotušėje neįvyko susitikimas su buvusiu vidaus reikalų ministru Thomu de Maizière‘u, norėjusiu pristatyti savo knygą. Pagaliau Hamburgo universtiteto vadovybė neįsileido diskutuoti laisvųjų liberalų lyderio Christiano Lindnerio, motyvuodama, esą, universitetas neprivalo suteikti tribūnos politikams. Nors partijos „Kairė“ narei Sahrai Wagenknecht ir kairiojo sparno socialdemokratui Kevinui Kühnertui kalbėti universitete buvo leista.

„Nacių kiaule, dink iš universiteto!“

Pirmoji B. Lucke, vieno iš AfD įkūrėjų, paskaita neįvyko, nes studentų organizacija „AStA“ (generalinis studentų komitetas) bei kairieji „aktyvistai“, tarp jų ir į universitetą atėjusios „Bobutės prieš dešinę“ (Omas gegen Recht), šauksmais bei skanduotėmis neleido jam kalbėti. Profesorius buvo netgi apstumdytas, jo pusėn skriejo popieriaus gniužulėliai ir lėktuvėliai, skambėjo skanduotės: „nacių kiaule, dink iš universiteto!“, – informavo laikraštis „Hamburger Morgenpost“.

Juo gėdingiau, kad profesorius taip užsipultas Agathe‘s Lasch vardu pavadintoje auditorijoje, – triukšmaujantys studentai šiai žydų profesorei 1934 metais trukdė skaityti paskaitas (anuomet skanduota „žydiška kiaule!“), kol galiausiai ji buvo išvyta iš universiteto.

Spalio 17 d. B. Lucke buvo priverstas palikti universiteto pastatą, lydimas policijos. Po savaitės, nors įėjimą į auditoriją šįkart saugojo penkiolika apsaugininkų, protestuotojai vis viena jėga įsiveržė vidun ir kartodami „Nėra teisės nacių propagandai!“, nutraukė paskaitą.

Kairuoliškų studentų protestai prieš ekonomikos profesorių, anot dienraščio „Die Welt“ vyriausiojo redaktoriaus Ulfo Poschardto yra „politinė kvailystė“ jau vien dėl to, kad B. Lucke nuo 2015 metų AfD partijai nebepriklauso ir netgi pasisako prieš jos radikalėjimą.

Atmosfera universitetuose keičiasi: vietoj diskusijų – grasinimai ir blokados

B. Lucke‘s atvejis, deja, nėra tik reta išimtis. Pasak Vokietijos aukštųjų mokyklų sąjungos (DHV) prezidento Bernhardo Kempeno, „atmosfera aukštosiose mokyklose keičiasi. Political Correctness vardu vis labiau puolama universiteto esmė: tyrimų, mąstymo ir debatų laisvė“, – sakė jis prieš mėnesį dienraščiui „Die Welt“. Anot jo, nepatinkančius požiūrius mėginama ne argumentais paneigti, o tiesiog užslopinti „grasinimais, šitstormu, blokadomis, o kartais ir fiziniu smurtu“.

Pasitaikė nemaža atvejų, kai profesoriai dėl maištautojų buvo priversti nutraukti tyrimų projektus; kai diskusijos galėjo vykti tik su policijos apsauga, arba kai referentai nutildyti šauksmais antifašizmo vardan, – rašo „Die Welt“. Tad Vokietijos universitetai, užuot buvę laisvo žodžio dvasine erdve, tampa jo suvaržymo vieta. Už viso to stovi rėksminga radikali mažuma ir tylinti dauguma, – apibendrino dienraščiui DHV prezidentas B. Kempenas.

„Tai, kad smurtu užkertamas kelias paskaitoms, žemina mūsų demokratiją. Turėtų būti įmanoma išsakyti ir nuomonę, nesančią į kairę nuo vidurio, o ne būti tuoj pat nutildytam rėksnių“, – pasipiktinimo neslėpė laisvųjų demokratų lyderis Ch. Lindneris, neįsileistas diskusijoms į kairuolišką universitetą. Matyt, kairė „toleruoja tik savo nuomonę“ – įgėlė jis.

Kad universiteto vadovybė leidžia netrukdomai reikštis kairiesiems ekstremistams, rodo ir praėjusią savaitę „Die Welt“ paskelbtas Hamburgo universiteto studento, atlikusio praktiką redakcijoje, Joshuos Fritzo straipsnis. Pasirodo, universitete koridorių ir auditorijų sienos nutepliotos užrašais „Dvėsk, Vokietija“ (Deutschland verrecke) arba „Mirtis tautai“ (Volkstod), o arbatinėje kabo vėliava su užrašu „Gerti arbatą prieš Vokietiją“ (Teetrinken gegen Deutschland) – taip pareikšta „nuomonė“ universiteto vadovybei akių nebado.

Nukentėjo ir buvęs Vokietijos vidaus reikalų ministras

Žodžio laisvės temai skirtose Bundestago diskusijose praėjusį trečiadienį pasisakė ir buvęs Vokietijos vidaus reikalų ministras, krikščionis demokratas Thomas de Maizière‘as, jau ne pirmą kartą nukentėjęs nuo „nuomonės cenzorių“ ir „kairiųjų moralistų“. Praėjusį pirmadienį Getingeno literatūrinio rudens organizatoriai buvo pasikvietę eksministrą pristatyti savo knygą, tačiau susitikimas su skaitytojais rotušėje neįvyko, nes įėjimą blokavo apie 100 protestuotojų: grupuotės „Bazės demokratinė kairė“ ir „Fridays for Future“ šalininkai.

Jie išvadino Th. de Maizière‘ą, šį liberalų ir santūrų politiką, „karo ministru“, „laisvės priešu“, „hardlineriu“, kaltino jį dėl Turkijos karo veiksmų Sirijoje, – mat, būdamas vidaus reikalų ministru, Th. de Maizière‘as parėmė Angelos Merkel sutartį su Turkija dėl pabėgėlių.

Šauksmais kairieji „ultros“ neapsiribojo: jie apstumdė renginio organizatorių Johannesą Peterį Herberholdą, suplėšė jam marškinius ir švarką, su policija į kalbas nesileido. Ir ši kapituliavo.

„Policija mano, kad situacija pernelyg pavojinga, esam priversti pasiduoti prievartai“, – renginio organizatorių citavo Vokietijos spauda.

Eksministras neslėpė savo nusivylimo klimato aktyvistais „Fridays for Future“, stovėjusiais pirmosiose blokuotojų eilėse. „Teisiškai žiūrint tai buvo prievarta, o politiškai – saujelės asmenų savavališkas sprendimas, kad piliečiai su tokiu kaip aš neturi teisės palaikyti dialogo“, – incidentą dienraščiui „Die Welt“ komentavo Th. de Maizière‘as.

Žmonės prikanda liežuvį, nes bijo „socialinių sankcijų“

Laisvųjų liberalų lyderį Ch. Lindnerį ramina tai, kad „formaliai garantuotai žodžio ir nuomonės reiškimo laisvei“ pavojus Vokietijai nėra iškilęs. Tačiau tam tikromis temomis diskurso erdvė yra susiaurėjusi, taip kad žmonės nebedrįsta išsakyti savo nuomonės, baimindamiesi „socialinių pasekmių“, – aiškino politikas Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.

Apklausomis paremtos studijos (dažniausiai cituojamas Allensbacho visuomenės nuomonės tyrimo institutas) atskleidė: apie du trečdaliai vokiečių teigia prisibijantys laisvai reikšti nuomonę tam tikromis temomis, – visų pirma pabėgėlių, islamo, AfD ir patriotizmo.

Kritinės nuostatos, tarkime, migracijos politikos klausimu, tuoj pat siejamos su rasizmu. Ch. Lindneris sakėsi pats patyręs, kad kaip tik dėl to – nenorėdami būti laikomi rasistais – žmonės vengia išvis viešai apie tai kalbėti. Juk ir politiniuose debatuose, net Bundestage, pabėgėlių politikos tema kritiškai pasisakantys iškart prilyginami AfD politikams.

Tai – tik keli kraštutiniai susiaurėjusios debatų erdvės taškai, – nurodė laisvųjų liberalų politikas interviu „Deutschlandfunk“. Kai žmonėms dėl jų nuomonės išterliojamos namo sienos, tai, pasak jo, „jau ne žala, padaryta turtui, tai – jau žala demokratijai“.

Ar esama geros ir blogos neapykantos?

„Vokietijoje esama kairiųjų radikalų, iš dalies pasirengusių smurtui, grupuočių, manančių, jog turi teisę leisti kitiems kalbėti arba ne. Tos grupuotės, įtikėjusios savo neklystamumu bei moraliniu pranašumu, galvoja, kad tariamai kilnūs jų tikslai pateisina priemones – įskaitant prievartą, – žurnale „Focus“ komentavo buvęs dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) leidėjas Hugo Mülleris-Voggas. – Neapsigaukim, tai nėra vien jaunų žmonių nekultūringumas. Tai paliečia patį žodžio laisvės, mokslinių tyrimų ir mokymo laisvės branduolį. Tai paliečia mūsų pliuralistinės visuomenės ir demokratijos branduolį.“

Vokietijoje dažnai skamba raginimas nesitaikstyti su neapykanta, medijose pliekiami „neapykantos kurstytojai“, bet paprastai tokiu atveju rūsčiai žvelgiama į „Alternatyvą Vokietijai“, į „naująją dešinę“.

Dabar, turint prieš akis naujausius ryškius pavyzdžius iš Hamburgo ir Getingeno, pagaliau ir visuomenės viduryje pasigirdo balsai, raginantys netaikyti dvigubų standartų, kai, anot „FAZ“ atsakingojo redaktoriaus Jaspero von Altenbockumo, „nuolat puolama tik viena pusė, o kita jaučiasi netgi padrąsinta, nes, matai, gėrio ir blogio pasaulyje jie visada yra gerieji“.

„Ar esama geros ir blogos neapykantos? – klausia jis. – Raudonai žalioje aplinkoje, regis, tuo tikima.“

„Kiek universitetų, knygynų, kiek renginių centrų respublikoje jau užkrėsti šiuo netolerancijos virusu! Hamburge, Brėmene, Berlyne netolerancija jau seniai yra tapusi universitetinio gyvenimo kasdienybe, o kairiųjų radikalų vadeivoms, kitaip nei dešiniesiems radikalams, kaip matyti, nėra jokio pagrindo baimintis dėl pasekmių, nes jie jaučia politinę bei akademinę užuovėją“, – konstatuoja J. von Altenbockumas.

Toks dvigubų standartų taikymas, lygiai kaip ir politinės kairės siekis diktuoti visuomenei, kokia ji turi atrodyti ir kaip ji privalo mąstyti, neišvengiamai didina visuomenės susipriešinimą. Tai suprasdamas, Vokietijos federalinis prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pasmerkė „agresyvius bauginimus ir išpuolius“.

„Noras užtildyti kitus vien dėl to, kad tai trikdo jo paties pasaulėvaizdį, yra nepriimtinas“, – pabrėžė jis ir pasisakė už „atvirą polemiką, kurioje išsaugoma pagarba kitam. Ji – demokratijos širdis.“

Parengė Eglė Gatelytė

DELFI

Komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s