Vladas Vilimas

Nepriklausomybės vandenyse ilgai dreifavęs valdžios laivas pagaliau atsidūrė ant seklumos. Įgula dar gyvena pagal savo susikurta įvaizdį, todėl situacijos nesuvokia, nors pagrindinis akcininkas – Tauta nerimauja, duoda aiškius signalus, bet ten dar vyksta puota. Situacija darosi pavojinga – kaupiasi balastas, todėl uždelsus, įgulai laivą gali tekti palikti.

Prieš pradedant gelbėjimą reikia apsispręsti nuo ko pradėti?

Laivas nuleistas nuo elingo, daugiau kaip ketvirtį amžiaus pavojingai dreifavo. Nenuskendo. Čia peršasi išvada, kad laivo komanda, kuri periodiškai keitėsi, nesugebėjo jo valdyti. Tad pirmiausia reikia susipažinti su laivo statutu, kuriuo remiantis jis buvo valdomas. Optimizmo teikia tai, kad yra galimybė išstudijuoti analogus, išplaukusius į audringus nepriklausomybės vandenis, regione, beveik tuo pačiu metu. Jų yra, įskaitant Suomiją, net penki.

Imkime vieną iš sėkmingiausių – Estiją. Konstituciją priėmė beveik tuo pačiu metu kaip ir mes – 1992 metų birželio 28 d. Jos valdžios laivas plaukia pasirinktu maršrutu stebindamas net Europos senbuves.

Valstybės valdymo pagrindai sudėti Konstitucijoje

Teisinėje literatūroje teigiama, kad demokratinės valstybės veikla turi būti paremta valdžių padalijimo principu. Kartu turi būti užtikrintas teisėtumo ir teisingumo vykdymas Valstybėje. Šio principo tikslas – padėti užtikrinti žmogaus teises bei laisves ir apginti piliečius nuo valdžios savivalės. Principo esmė –įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos ir dalinai savarankiškos, tačiau tarp jų turi vyrauti pusiausvyra, t. y. jos viena kitą privalo kontroliuoti.

Estijoje valdžių atskyrimas aiškiai atsispindi Konstitucijoje, kurią ruošė liustraciją praėję valdininkai. Čia rašoma: „Parlamento nario įgaliojimų laikas sustabdomas jį paskyrus į Respublikos Vyriausybę ir atkuriamas, kai asmuo atleidžiamas iš pareigų Vyriausybėje „(64 K. str.).

Valdžių tarpusavio priežiūra paprastai vykdo nepriklausoma teisėtumo ir teisingumo priežiūros institucija turinti tam įgaliojimus. Estijoje ji patikėta teisingumo kanclerio institucijai. (Konstitucijos XII skyrius).

Teisingumo kanclerį Respublikos prezidento teikimu septyneriems metams skiria parlamentas. Jis turi tokias pačias teises kaip įstatymo suteiktas ministrui, vadovaujančiam ministerijai. Į jį turi teisę kreiptis kiekvienas asmuo, siekiantis, kad būtų apgintos jo teisės.

“Teisingumo kancleris savo veikloje yra nepriklausomas asmuo, prižiūrintis įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų leidžiamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

Teisingumo kancleris vykdo jam pateiktų įstatymų priėmimo ar pakeitimų pasiūlymų, taip pat pasiūlymų, susijusių su valstybinių įstaigų darbu analizę ir prireikus pateikia pranešimą Parlamentui.”(139 K.str.).

“Jeigu teisingumo kancleris nusprendžia, kad įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų leidžiami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, jis siūlo institucijai, priėmusiai tokį teisės aktą, 20 dienų laikotarpiu suderinti jį su Konstitucija ar įstatymais.

Jei per 20 dienų aktas nėra suderinamas su Konstitucija ar įstatymais, Teisingumo kancleris kreipiasi į Aukščiausiąjį Teismą, siūlydamas šį aktą pripažinti negaliojančiu“ (142. K. str.).

“Teisingumo kancleris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik Respublikos prezidento teikimu, pritariant daugumai parlamento narių” (145 K.str.)

Teisingumo Kanclerio kanceliarijai iš viso numatyta 50 etatų. Pagal 2016m. valstybės biudžeto įstatymą teisingumo kanclerio kanceliarijai skirta – 2 269 402 eurų.

Dabar pažvelkime kokius įgaliojimus turi teisingumo kancleris, prižiūrintis Seimo narių, Prezidento, Vyriausybės, Valstybės kontrolieriaus ir teismų veiklą.

„Parlamento narys patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik teisingumo kanclerio siūlymu, sutinkant daugumai parlamento narių“ (76 K. str.).

„Respublikos prezidentas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik teisingumo kanclerio siūlymu sutinkant daugumai parlamento narių „(85 K.str.).

„Respublikos Vyriausybės nariai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik teisingumo kanclerio siūlymu, pritariant daugumai parlamento narių“ (101 K.str.).

„Valstybės kontrolierius gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik teisingumo kanclerio siūlymu, pritariant daugumai parlamento narių“ (138 K.str.).

„Teisėjas baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik esant Aukščiausiojo Teismo siūlymui ir Respublikos prezidento sutikimui. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir jo nariai baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik teisingumo kanclerio siūlymu, pritariant daugumai parlamento narių“ (153 K. str.).

Estijoje Parlamento nario įgaliojimų laikas sustabdomas, jį paskyrus į Respublikos vyriausybę, ir atkuriamas, kai asmuo atleidžiamas iš pareigų Vyriausybėje (64 K . str. ).

Konstitucinio Teismo Estijoje nėra. Šio teismo funkcijas vykdo Aukščiausiasis Teismas.

Kaip matome, čia valstybės valdymo sankloda gana aiški. Visos valdžios struktūros savarankiškos ir kartu kontroliuojamos. Tai užtikrina didelius įgaliojimus turintis nepriklausomas teisingumo kancleris, kurį prezidento teikimu skiria Seimas. Bet kartu kontroliuojamas ir pats teisingumo kancleris. Jis baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas prezidento teikimu pritariant Seimo daugumai.

Teisingumą vykdanti institucija – teismai, Estijoje, kaip ir visose demokratinėse valstybėse, suformuoti demokratišku pagrindu. Čia visuomenės atstovų– teismų tarėjų institucija įteisinta tuojau po nepriklausomybės atkūrimo.

Estija neturi emigracijos problemos, kokią turime mes. Jos Valstybės skolos ir BVP santykis mažiausias ES.

Lietuvoje Valstybės valdymo, teisėtumo ir teisingumo priežiūros reikalai sudėlioti kur kas kitaip

Pagal 60 Konstitucijos straipsnį “Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ir ministru“. Kitaip tariant Seimas ir Vyriausybė susitapatina, nes Ministras Pirmininkas ir ministrai -Seimo nariai, sudaro Vyriausybę, kurios nariai sėdi ant dviejų kėdžių, t. y. užima po dvi pareigybes( Seime ir Vyriausybėje) kas prieštarauja valdžių pasidalinimo principui.

Teisėtumo priežūra Lietuvoje patikėta Seimo kontrolieriui

Pagal 73 Konstitucijos straipsnį “Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų.
Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas”.

Kaip matome, pagal šį Konstitucijos straipsnį Seimo kontrolieriui suteikiami platūs įgaliojimai, jie turi teisę tirti visų valstybės ir savivaldybės pareigūnų veiklą išskyrus teisėjus, kurie pagal Konstitucijos 109 str. antrą dalį, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi.

Dabar pažvelkime kas rašoma Seimo Kontrolierių įstatyme priimtame 1998 m.. gruodžio 3 d. Nr. VIII-950.
4 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai. Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Karinėms institucijoms prilyginamos Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir jiems pavaldžios institucijos.

Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų veiklos, vietos savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Seimo kontrolieriai netiria skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.
Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Nurodymus ką jie turi tirti duoda Seimas. Seimo Pirmininkas, teikdamas Seimo kontrolierių kandidatūras, nurodo, kokių pareigūnų veiklai tirti jie skiriami.

Savo ruožtu 74 Konstitucijos str. Rašoma:” Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas”.

Seimo priimtų įstatymų vertinimo funkcijos pavestos Konstituciniam Teismui (KT).(107 K. str.). Šis teismas imasi veiklos tik tada, kai įstatymas priimtas ir į jį turi teisę kreiptis Vyriausybė, 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Bet čia vėl iškyla problema, kurią apibūdina buvęs KT teisėjas ir šio Teismo pirmininkas E. Kūris . Jis teigia, kad „pagal mūsų Konstituciją KT, kitaip nei kai kuriose kitose šalyse, nepanaikina antikonstitucinio akto, bet tas aktas netenka galios ir negali būti taikomas. „Tai tarsi negyvėlis, kurį dar reikia palaidoti: jame teisės nebėra, bet pats antikonstitucinis aktas ar jo nuostata formaliai yra. E.Kūris, žurnalisto paklaustas, ar ne laikas keisti Konstituciją, atsako, KAD JOS TEKSTAS PASKELBTAS TADA, KAI DAR NEBUVO BAIGTAS RAŠYTI. Tad tekste atsirado ir tokių dalykų, kurių neturėjo atsirasti.

Šiaip KT vaidmuo valstybės valdyme vertinamas labai prieštaringai. Jau vien tai, kad KT įstatymo nėra konstitucinių įstatymų sąraše daug ką pasako. Plačiau apie KT rašo prof.A. Vaišvila.

Lietuva visuomenės atstovų teismuose pasigenda ištisą trisdešimtmetį

Tiesa, visuomenės atstovų, teismų tarėjų institucija buvo įteisinta Laikinajame Pagrindiniame (LP) įstatyme. Remiantis šiuo įstatymu buvo priimtas demokratiškas Teismų santvarkos įstatymas įsigaliojęs 1990.03.21. Bet galiojo neilgai. 1992.02. 06 AT deputatai inicijavo naują Teismų įstatymą , kuriame visuomenės atstovų neliko. Taigi, nuo šios datos Lietuva demokratinių valstybių tarpe tapo vienintele – be demokratiškų teismų .

Pažadų grąžinti teismų tarėjus į teismų sistemą nepagailėta. Prieš kiekvienus Seimo rinkimus pagrindinės partijos į savo programas įrašo nuostatą dėl tarėjų instituto grąžinimo. Rinkėjai savo ruožtu, už tokį „tiesos“ sakymą atsidėkoja apklausose, suteikdami Seimui pasitikėjimo reitingus – nuo 5 iki 10 procentų.

Paskutiniai įvykiai jau signalizuoja, kad laikas gelbėjimo operacijai beveik išseko. Taigi, kokios pataisos Pagrindiniame Įstatyme padėtų suvaldyti dreifuojantį valdžios laivą? Estijos patirtis kaip tik būtų konkretus orientyras link GEROVĖS VALSTYBĖS.

Pertvarkant teismų sistemą, būtina įvykdyti ištisą trisdešimtmeti besitęsiantį rinkėjams pažadą , įteisinti visuomenės atstovus – tarėjus teismuose. Teisėtumo priežiūrą užtikrintų teisingumo kanclerio institucijos įsteigimas Estijos pavyzdžiu. Estijos pavyzdžiu reikėtų išspręsti ir KT problemą.

Bet kokios teisinės sistemos pataisos iššauktų grupės profesionalų neigiamą reakciją, todėl galima tikėtis, kad teisinės sistemos transformacijos aidas greit pasiektų Venecijos komisiją ir kitus ES prižiūrėtojus. Tačiau pertvarkant Lietuvos teisinę sistemą pagal pažangiausios, buvusios sovietinės respublikos, Estijos, pavyzdį, galima tikėtis minėtų institucijų pritarimo.

Vietoj epilogo

Estijoje buvo atlikta restitucija. Teisingumo ir teisėtumo pamatus klojo asmenys neturintys įsipareigojimo buvusiai valdžiai. Lietuvoje jokios restitucijos nebuvo, teisingumo ir teisėtumo pagrindus Konstitucijoje formavo teisininkai, turėję ne mažiau kaip 10-ties metų darbo ir partinį stažą, todėl Konstitucijos tekstas pagal E, Kūrį buvo „PASKELBTAS TADA, KAI DAR NEBUVO BAIGTAS RAŠYTI“. Tolesnį jos rašymą tęsia skandalingas Konstitucinis Teismas.

_________________________________

Iš Lietuvos šeimų sąjūdžio programos:

33. Tapęs Premjeru ar Vyriausybės nariu Seimo narys netenka Seimo nario mandato. Seimo nario kadencija yra terminuota, todėl, jai pasibaigus taip pat, kaip ir pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, išeitinės pašalpos nemokamos.

…

35. Užtikrinama piliečių teisė kontroliuoti teismų veiklą. Ne mažiau kaip 2/3 visų lygių teisėjų ir prokurorų etikos ir drausmės priežiūros komisijų narių turi sudaryti tiesiogiai piliečių renkami asmenys.

36. Apylinkių teisėjai, apylinkių prokuratūrų ir teritorinių policijos komisariatų vadovai renkami tiesioginiu piliečių balsavimu iš teisininko išsilavinimą ir praktiką turinčių kandidatų.

37. Įvedamas teismo tarėjų institutas.

38. Įstatymo nustatyta tvarka ypatingai svarbiose ekonominės ir politinės korupcijos bylose įvedamas prisiekusiųjų teismo institutas.

39. Valstybės kontrolierius renkamas tiesioginiu piliečių balsavimu.

…

44. Konstitucinis Teismas, tapęs šališku politinių galios žaidimų dalyviu, įtvirtinantis antikonstitucines šeimos sampratos nuostatas ir bandantis prisiimti įstatymų leidybos normines funkcijas, turi būti panaikintas, perduodant Konstitucijos priežiūrą Aukščiausiajam Teismui.

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus