Algimantas Rusteika

Buhalterė I.Šimonytė ir jos bukų bukalaurų kompanija net nesirengia mažinti PVM maisto produktams pasaulinės krizės akivaizdoje. Primityviai mausto žmones, kurie nežino, kaip iš tikrųjų su tuo PVM yra ir daugelį apmauna.

Dažnai propagandistų pateikiamas Maksimos apyvartos ir PVM pavyzdys. Ir mums sakoma, kad biudžetas “praras“ 21 % PVM nuo parduodamų maisto produktų, o tai didelė suma, t.y. apie pusė milijardo nuo bendros prekybcentrių 5 mlrd. apyvartos. Iš tikrųjų taip nėra ir prekybcentrių mokamas PVM už maisto produktų pardavimus nei iš tolo nesudaro to 21 % nuo jų apyvartos.

1.PVM yra PRIDĖTINĖS VERTĖS mokestis ir mokamas ne nuo apyvartos, o nuo gautos ir sukurtos vertės skirtumo. Pavyzdys. Kioskininkas, gavęs batoną už 1 €, kuriame PVM jau yra 21 ct, ir pardavęs už 1,2 € , kuriame įskaičiuotas PVM sudaro 1,2×0,21=0,25€, mokės biudžetui ne tuos 25 ct, o 25-21=4 ct, nes gauna PVM atskaitą.

2. Be to, prekybos įmonės atsiskaito ne tik gautų prekių savikainoje esantį PVM, bet ir visų prekybos kaštų PVM – už transportą, elektrą, vandenį, ryšius, apsaugą, valymo, banko paslaugas ir t.t. Dėl to mokamas PVM lyginant su apyvarta dar sumažėja. Imant Maxima pavyzdį, 2021 m. apyvarta 1,759 mlrd. €, sumokėta PVM (ir akcizų, beje, statistika tuos skaičius sumuoja) apie 115 mln., t.y. tik 6,5 proc. nuo apyvartos.

3. Maisto produktų dalis Maxima apyvartoje sudaro tik apie pusę sumos, kitkas yra alkoholis, tabakas, buitinė chemija, namų apyvokos daiktai, kosmetika, drabužiai, indai, spauda, knygos ir kiti reikmenys. Be to, MAXIMA prekiauja ir didmena, kurioje generuojamas PVM įeina į bendrą mokamą PVM sumą, tačiau ją moka ne gyventojai, o įmonės. Taigi už parduotus gyventojams maisto produktus Maxima mokamas į biudžetą PVM nuo viso tinklo apyvartos yra dar mažesnis ir sudaro iki kokių 3,5 proc.

4. Siūloma sumažinti PVM ne visiems, o tik BŪTINIAUSIEMS maisto produktams, kaip ir kitose šalyse, t.y.duonai, aliejui, makaronams, konservams, mėsos ir pieno produktams, bet ne cukrui, saldainiams, kulinarijai ir konditerijai, užkandžiams ir traškučiams,šokoladams, prieskoniams, vaisvandeniams, prabangos maisto prekėms ir pan. ir t.t. Todėl realybėje prekių, kurioms PVM būtų mažinamas, PVM dalis bendroje apyvartoje sudarytų ne daugiau kaip 2,5 proc.

5. Sumažinus nors per pusę PVM toms prekėms, už jas mokamas PVM sudarytų tik apie 1,25 proc. Maxima bendroje apyvartoje, o ne 21 proc. Ir nuo 1,759 mlrd. Maxima apyvartos tas PVM sumažėjimas 1,25 proc. sudarytų 22 mln.€. Kadangi Maxima sudaro apie trečdalį prekybos tinklų apyvartos, paaiškėtų, kad biudžetas “prarastų“ ne 500 mln., o tik kokius 22×3=66 mln.

6. Iš tikrųjų biudžetas iš viso nieko neprarastų, nes PVM auga lygiai tokiu pat mastu kaip ir kainos, ir jau dabar daugybę kartų viršijami galimi “praradimai“ dėl PVM sumažinimo. Pagal oficialią statistiką, 2022 m. sausio-gegužės mėnesius PVM surinkimas į biudžetą lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu išaugo 544,8 mln. arba 28,6 proc. Ir tai tik už 5 mėnesius, dar labiau augant kainoms, neabejotinai už metus papildomai dėl kainų kilimo bus surinkta PVM apie 1 mlrd.daugiau.

7. Maža to, ES nutarė skirti 2,364 trilijono eurų ES ekonomikos gaivinimui po COVID-19, iš kurių Lietuva 2021—2027 m. gaus 15,83 mlrd., arba po 2,26 mlrd. eurų kasmet. Taigi, biudžetas per metus prarastų 60-70 mln., bet gaus papildomai apie 3,2 mlrd., t.y. 45 kartus daugiau. Valstybė tiesiog maudosi piniguose ir dabar šie ponai mums sako, kad biudžetas nukentės?

_____________

Kitas melas yra tai, kad Lenkijoje sumažinus PVM maistui, kainos “po kurio laiko pasiekė ankstesnį lygį“ (daugybę kartų taip meluota I.Šimonytės kalbose). Taip atsitiko, tačiau esmė ta, kad kaina dėl mažesnio PVM padidėjo mažiau ir dėl to liko mažesnė, negu pas mus. Juk kiekvienam aišku, kad sumažinus PVM 21 %, o kainoms pakilus 30%, kaina neliks tokia pati, pačiau padidės ne 30 %, o tik 9 %.

Ir paskutinis valdžios melas yra tas, kad, mokesčius sumažinus, skirtumą pasiims prekybcentriai. Visose tą įvedusiose valstybėse taip nėra, yra numatyta ir veikia kontrolė, veikia ir konkurencijos dėsniai. Tai, kad pas mus jie neveikia ir neįmanomi kontrolės mechanizmai – paprasčiausia demagogija.

Ji bemat išsisklaidytų kaip dūmai, o taip nesąmoningai niekas nedrįstų nei kalbėti, nei elgtis, jei turėtume laisvą žiniasklaidą ir realiai nepriklausomus ekspertus, kurie išsityčiotų iš tokio melo ir jį paverstų niekais per pora valandų. Deja, šioje šalyje nei tokios žiniasklaidos, nei nenupirktų ekspertų nebėra.

Lietuvos teritoriją laikinai administruojantys asmenys žmonėms mokesčių niekada nemažina ir niekada nemažins dėl primityvaus politinio elito gobšumo. Toks jau netikėtai praturtėjusių dvasios ubagų, neteisėtai prisiplėšusių laukinio kapitalizmo milijonierių mentalitetas. Stebėkime juos ekranuose besimaivant toliau. Nebedaug jiems liko.

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus