Praleisti ir eiti į turinį

Algimantas Rusteika. Nejaugi jiems pavyko?

Beprotnamio kasdieninės, kasvakarinės ir kasnaktinės naujienos : skiepas, skiepo, skiepui, skiepą, su skiepu, skiepe – vakcinos, vakcinų, vakcinoms, vakcinas, vakcinomis, vakcinose… Praeina pora savaičių ir daugelis prie propagandos pripranta, patiki, kad tai svarbiausia.

Nejaugi jiems pagaliau pavyko – ne pinigais ir ne gąsdinimais? Pasitelkus kuodžius ir valatkas, užkalnius ir sadauskus-kvietkevičius-jurkevičius, ramanauskus, marazminį kupriuką poetą ir kitas visuomenės atliekas – antivalstybinius gyvus numirėlius ir šiaip biudžeto erkes?

Jie specialiai rašo patyčias iš žmonių, kad sukeltų neapykantą. Ir štai – bingo! Sveiko proto beveik nebeliko! Žmonės suskaldyti, įtūžę ir nuožmiai pjaunasi tarpusavyje. Tokioje visuomenėje orumas, savo intereso suvokimas ir joks visuotinis pasipriešinimas sunkiai įmanomas.

Įvedinėk kokias nori partnerystes ir diktatūras, naujus mokesčius ir dvigubink algas valstybinių įmonių direktūrai, privatizuok nustekenęs įmones, geležinkelius, uostą! Didink akcizus visuotinio brangimo metu, apkrauk prievolėmis tuos, kur nebeišgali, galutinai sunaikink smulkųjį ir vidutinį verslą – tą nepriklausomą nuo valdžios malonių, laisvųjų žmonių sluoksnį! Prižadėk nebekirsti miškų po to, kai juos visus iškirsi…Ir tai puikiai įmanoma, kas gi per tarpusavio kovas tą pastebi?

Juk argi paaiškinsi pasiskiepijusiam net trisdešimt tris kartus, kad jam pavojaus tai nėra, nes maksimaliai, kiek tik įmanoma farmacinio mokslo yra jau apsaugotas? Nors jis ir tiki, kad apsaugotas ir puikiai žino, kad ir pats skleidžia virusus – argi jis supras, kad tie, kurie nesiskiepija, jam jokio pavojaus nebepadidina? Kad jie irgi bijo dėl savęs ir savo vaikų? Kad turi konstitucinę teisę patys spręsti dėl savo gyvenimo, dirbti, išlaikyti šeimą ir nebūti prievartaujami?

Ir argi paaiškinsi nesiskiepijančiam, kad daugelis tų, kurie pasiskiepijo, taip pat yra išprievartauti ir sutiko tik todėl, kad jų gyvenimo aplinkybėmis kitaip prarastų pajamas, verslą, studijas, šeimos ateitį, neišsimokėtų paskolos ir būtų išmesti su vaikais į gatvę? Juk daug lengviau visus vadinti avinais ir užsipuldinėti pardavėjas, kurios po to grįžę namo verkia, ar apsaugos žmones, kurie tik dirba darbą ir parneša šeimoms algą, ar ne?

Negi tik tiek ir tesugebam, kaip dieną naktį ieškoti vien argumentų savo piktos, vienintelės pasaulyje teisingos nuomonės patvirtinimui, su neapykanta ir piktdžiuga žerti juos vienas kitam į akis? Negi nesuprantam, kad iš mūsų to tik ir telaukiama? Negi tik tiek ir mokam, kaip pjautis tarp savęs valdžios mutantų džiaugsmui, jų išlikimui, jų interesų patenkinimui?

Žmonės turi tiek laisvės, kiek jos sugeba pasiimti. Ir visada jos gaunam tiek, kiek jos esam verti. Negi suaugę ir tokie protingi iki šiol dar nesupratom, kad galima būti laisvam nelaisvėje ir nelaisvam laisvėje? Kad kritiniais momentais daug priklauso nuo to, ar sugebam atskirti tikruosius priešus ir netampame priešais patys sau?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: