Praleisti ir eiti į turinį

Apskųsti per draugelius – jie kitaip nemoka


Kęstutis Juočeris

Advokatas Dominykas Vanhara komentuoja vieno facebook vartotojo skundą teisingumo ministrei, jog advokatų garbės teismo nariui Ignui Vėgėlei būtų iškelta drausmės byla:

Įprastai, jei kas turi kokių nors nusiskundimų dėl advokatų veiklos ir mano, kad konkretus advokatas galėjo pažeisti advokatų etiką, yra kreipiamasi su skundu į Advokatūrą, tuomet šis skundas perduodamas svarstyti į Advokatų drausmės komitetą, kuris klausimą išnagrinėja ir teikia rekomendaciją Advokatų tarybai kelti ar nekelti drausmės bylos. Jei Advokatų taryba priima sprendimą drausmės bylą kelti, tuomet ši byla perduodama nagrinėti Advokatų garbės teismui. Taip, pagal Advokatūros įstatymą teisingumo ministras irgi turi teisę priimti sprendimą dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, bet ši nuostata yra daugiau išimtinė, teisingumo ministras šia savo teise naudojasi labai retai. Man yra žinomas vos vienas atvejis, kai sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui priėmė teisingumo ministras. Ponas Tapinas pareiškė, kad jį klausimais dėl jo įžeistos garbės ir orumo atstovaus netgi dvi labai rimtos advokatų kontoros, taigi, šis niuansas jam negalėjo būti nežinomas.

Tai kodėl tuomet kreipiamasi į teisingumo ministrę? Ar tam negalėjo turėti įtakos, kad teisingumo ministrė yra iš Laisvės partijos, kurios pavadinimas yra labai panašus į A. Tapino Laisvės TV, o dėl šio pavadinimų panašumo ponas Tapinas ne tik kad jokių pretenzijų neturėjo, bet net ir jokio viešo pasipiktinimo neišreiškė? Ir ar negalėjo turėti įtakos tai, kad p. Tapinas per Seimo rinkimus visokeriopai palaikė, gyrė E. Dobrowolską, o taip pat agitavo už ją balsuoti?

Taigi, kodėl p. Tapinas, jei tikrai manytų, kad yra teisus, nesikreipia į teismą ar prokuratūrą?

Nes p. Tapinas supranta, kad tikimybė laimėti tokią civilinę bylą, o tuo labiau baudžiamojo persekiojimo bylą, yra nykstamai minimali. Civilinę bylą užvesti, žinoma, galima. Bet tam, kad ją laimėtų, reikia „šmeižimo“ faktų ir duomenų, kurių tiesiog nėra. Todėl pasirenkamas „politinis“ kelias – kreiptis į teisingumo ministrę.

Jei institucijos atsisakys kelti Ignui Vėgėlei drausmės bylą, p. Tapinas šį sprendimą, spėju, nors ir nesitikėdamas jokios sėkmės, skųs teismui. Nes jam reikia proceso prieš vieną pagrindinių dabartinės valdžios kritikų, kad apie šį procesą galėtų nuolat rašyti, nuolat komunikuoti, tuo būdu sukeldamas I. Vėgėlei nepatogumų, išlaidų bei priverstų jį užsičiaupti ir, pageidautina, priverstų jį atsisakyti politinių ambicijų, jei tokių jis turėjo.

Nepriklausomos advokatūros istorijoje nė vienam advokatui nė karto nebuvo keliama drausmės byla už valstybės valdymo institucijų sprendimų kritiką. Nė vienam advokatui nebuvo keliama byla už kvietimą stiprinti mokestinę asmenų kontrolę ir kvietimą skaidrinti mokesčių teisės aktus, kuriuose korupcijos rizikas nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kodėl? Nes teisininkams nereikia priminti, ką reiškia Europos Žmogaus teisių konvencijoje ar Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisvė ar teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą. Nereikia priminti Konstitucinio draudimo persekioti už kritiką. Vienok, tenka sutikti, kad sovietmečiu panašiais metodais būdavo susidorojama su sistemai neįtinkančiais advokatais. Esu įsitikinęs, kad vyresni advokatai tai prisimena.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: