Algimantas Rusteika

Ir saulė vėl tekėjo už Raseinių ant Dubysos, kaip per amžius. Ir nukepino mano plikę, kad grįžus vakare degančią kaip keptuvė teko tepti dukters kremais, nes nepakako proto užsidėt kepurės. Pats kaltas, kaip sako žmona ir kaip bus užrašyta ant mano antkapio.

Mat visi tie šeimų maršistai ir šiaip vatnikai, rusofilai ir kitas antivalstybinis gaivalas vis nerimsta. Vis jiems negana, kad užkirto kelią diedams ženytis ir jėga diegti septyniasdešimt lyčių vaikų darželiuose už valstybės pinigus. Užsimanė negirdėtų dalykų – kad žmonių jų išrinkta valdžia klausytų!

Ir sulėkė iš visų kampų prie Žemaitijos, kuri net Vytauto keliskart parduota neklausė Vilniaus ponų. Su vaikais ir šunimis, vėliavom ir gera nuotaika, viltim ir meile savo šaliai. Šalia, už tų medžių, tykiai sūkūriavo tamsi Dubysa ir visi buvom kaip broliai.

Šie žmonės iš visos Lietuvos, koordinatoriai – ne toks žodis. Tai sielų darbininkai, kurie kasdien kiek galėdami dirbo, leido savo šeimų pinigus, naktimis nemiegojo, viską padarė, kad Maršas pavyktų. Tai jie pažadino miegančią Lietuvą.

Gera buvo pamatyt tuos šviesius veidus, paspaust daugelį rankų ir pajust apsikabinimų šilumą. Išklausyt kritiką ir pasiūlymus, kaip ir ką daryt toliau. Patikėkit, šie žmonės nepasiduos ir nenuleis rankų. Viskas tik prasideda.

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus