Praleisti ir eiti į turinį

Romualdas Žekas. Tobuliname įstatymą. O gal griauname valstybę?

Malonus žiemos vakaras. Nešalta, lengvai snyguriuoja. Jaukiai apšviesto Arhus miestelio gatve neskubėdami traukiame vakarieniauti pas merą. Reklamų nedaug. Ryškiai šviečia jau uždarytų parduotuvių vitrinos. Išsiskiria tik viena tamsi vitrina. Bandome įžiūrėti, kas joje reklamuojama. Pasirodo, čia prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Patraukia dėmesį ir neseniai užmūrytos pagrindinės durys. Naujos įrengtos vos už kelių metrų, tik jau iš vartų bromos. Toliau gatvė atsiremia į didelį pastatą, pro kurio blausiai apšviestus langus matome virtines konvejeriais slenkančių butelių. Taip, juk tai vienintelė pasaulyje ,,Absoliut“ degtinės gamykla. Nors žmonių nesimato, bet darbas, atrodo, nenutrūksta ištisą parą. Kitoje pastato pusėje produkcija konvejeriu tiesiai keliauja į uosto reide stovintį didelį laivą su JAV vėliava.

Žinoma, vakarienės metu paklausėme mero ir apie tą vitriną. Pasirodo, uždrausti apšviesti vitriną nutarė miesto politikai. Jie ir duris užmūryti pasiūlė. Ir padarė tai, matyt, ne norėdami kiek apsunkinti pirkėją, kiek diskriminuoti čia parduodamą produkciją. Pasirodo, tai anaiptol neišskirtinis pavyzdys Švedijoje. Meras papasakojo, kokiuose užkaboriuose įrengtos tokios parduotuvės kituose miestuose ir kaip ,,inteligentai“ pasipiktinę jų orumą žeminančiomis eilėmis, kuriose tenka stovėti norint nusipirkti alkoholinių gėrimų.

Šį atvejį prisiminiau neseniai klausydamas radijo diskusijos, kur apie alkoholio kontrolės įstatymo pataisas diskutavo jų autoriai liberalai su mokslininkais. Aiškiai matėsi, kad nėra jiems apie ką kalbėti su politiku, neturinčiu menkiausių argumentų ir, ko gero, tūnančiu alkoholio verslo kišenėje. Prisiminiau ir daugiau ,,nelogiškų“ sprendimų, kaip pasakytų mūsų liberalai, kuriuos pačiam teko matyti įvairiose šalyse.

Prisimenu, kaip norėdamas apžiūrėti alkoholio parduotuvę, jos ieškojau didelėje JAV greitkelio poilsio aikštelėje (rest area). Radau knygyną, ledainę, 6 ar 7 restoranus su bendru vestibiuliu, žaislų, suvenyrų ir dar visokių parduotuvėlių, o alaus niekur nemačiau. Pasirodo, tokiose vietose, kur sukinėjasi vairuotojai, jis ir nepardavinėjamas. Negausi jo ir maisto prekių parduotuvėje. Alkoholinių gėrimų galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse. Jų ir darbo laikas žymiai trumpesnis, o sekmadieniais iš viso neprekiaujama. Beje, sukiojantis tokioje parduotuvėje, kuri greičiau priminė sandėlį, o ne puošnų prekybcentrį, matau, kad kiek atsilikusį sūnų užkalbino pagalbinis krautuvės darbininkas. Pasirodo, jis tik pasiteiravo, ar šis tikrai yra 21 metų?!

Saulėta vasaros popietė Sunseto paplūdimyje JAV, Nantaketo (Nantucket) saloje. Plačioje Atlanto bangų skalaujamoje balto smėlio juostoje daug skėčių nuo saulės – daug ir po jais pasislėpusių žmonių. Staiga visai greta, prie jaunų žmonių būrelio, sustoja jau nebe pirmą kartą šiandien keturačiu pravažiuojanti policininkė. Kas ją privertė sustoti? Ogi pastebėjo jaunuolius geriant alų. Griežtai kažką pasakė ir, palaukusi, kol alus bus išpiltas, nuvažiavo. Na, gerai, čia logišką paaiškinimą gal net ir mūsų liberalai surastų.

O štai kitas vaizdelis iš tos pačios šalies pakelės restorano. Ne itin aukštos klasės, kur meniu net sumuštiniai prie antrųjų patiekalų įrašyti, bet papietauti tinkamas. Aptarnauja simpatiška mergina, kuri greitai išsiaiškina, kad mes iš Lietuvos. Pasirodo, ji studentė iš Kauno, atvykusi per vasaros atostogas uždarbiauti. Išeidami ją vėl sutinkame lauke. Išėjo atsipūsti. Užkalbiname. Įdomu kai ką daugiau sužinoti – kaip čia derėtų elgtis, kiek reikėtų palikti arbatpinigių ir t.t. Paklausiu, ar čia buvo galima užsisakyti alaus. Nemačiau jo įrašyto meniu. Nemačiau ir geriančių. Pasirodo, galima ir vyno gauti, bet su sąlyga, kad tuo metu salėje nebus vaikų. Neatkreipiau dėmesio, bet restorane dėl šios priežasties pietų metu net gėrimų baras yra uždengtas. Dar paaiškino, kad padavėjai turi teisę ir savo nuožiūra tokio užsakymo nevykdyti. Sako, jokių nesusipratimų iki šiol nebuvo, nes dienos metu ir šiaip neįprasta alkoholinius gėrimus vartoti.

Teko panašiose įstaigose lankytis ir vakaro metu. Lietingo sekmadienio vakarą apsistojome nuošaliame pakelės motelyje Nju Hemšyro valstijoje. Vakarieniauti nutarėme nuvažiuoti į ką tik pravažiuotą kaimo barą. Vos pravėrus duris, apypilnis baras sužiuro ir pasitiko triukšmingai – plojimais ir švilpesiu. Nepasitikėjimas išgaravo, kai pamatėme, kad rankose jie laiko tik nedidelius butelaičius ar skardines su alumi, o dalis gurkšnoja nealkoholinius gėrimus. Vietoje meniu ant kiekvieno stalelio padėtos dainų natos. Ir tikrai, į savo vietą salės kampe sugrįžus didžėjui, paaiškėjo ir to linksmumo priežastis. Visi draugiškai ir gana darniai traukėme karaokė dainas. Su liūdesiu pagalvojau: o kaip šį sekmadienio vakarą leidžia mūsų kaimo… (kaip čia neįžeidus kokio?) jaunimas?

Vyresnio amžiaus skaitytojai turbūt prisimena ir kitokią Ameriką – iš senesnių Holivudinių filmų. Vos ne kiekviename kadre laisvai liejosi ne tik kulkų švinas, bet ir burbonas, o legendinių aktorių veidai skendo tabako dūmuose. Deja, ta kultūra pasikeitė tikrai ne liberalių reformų dėka. Buvo priimti labai griežti įstatymai. Panašūs kaip Skandinavijoje ar kitose šalyse.

Pagaliau kai ką pavyko padaryti ir Lietuvoje. Įveikus didžiulį alkoholio verslo ir jam tarnaujančios žiniasklaidos, politikų, popso menininkų ir ,,logiškai mąstančios“ visuomenės pasipriešinimą, palaipsniui buvo sugriežtintas alkoholio kontrolės įstatymas. Pagal seniai mokslu pagrįstas ir praktikoje įvairiose šalyse pasitvirtinusias rekomendacijas kelis kartus buvo didinamas akcizo mokestis, nustatytas amžiaus cenzas, įvesti kai kurie prekybos laiko apribojimai, vadinami prieinamumo mažinimo priemonėmis. Po kelių nesėkmingų bandymų, tik valstiečiams pavyko uždrausti reklamą. Tai netruko atsispindėti Statistikos departamento rodikliuose.

Žinoma, yra keli metodai, kuriais matuojamas suvartoto alkoholio kiekis ir tuo, deja, manipuliuoja alkoholio verslo atstovai. Tačiau yra ir sveikatos rodiklių, kurie glaudžiai susiję su suvartoto alkoholio kiekiu. Jų neišeina nuslėpti ar suklastoti. Dėl to juos galima palyginti su ylomis maiše. Medikai teigia, kad sumažėjo ne tik cirozių, nusižudymų ir nužudymų, traumų, nelaimingų atsitikimų, sušalimų, bet ir pailgėjo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė: nuo 71,2 m. 1998-taisiais iki 76,4 m. 2019-taisiais.

2008-tuosius paskelbus Blaivybės metais, pasisemti pavyzdžio Lietuvoje lankėsi Rusijos prezidentinės komisijos pirmininkas profesorius Majurovas. Tuo metu rytų kaimyninėje šalyje vidutinė tikėtina vyrų amžiaus trukmė siekė vos apie 55 m.. Ir, matyt, pastebimai nuslūgus šauktinių srautui į armiją, buvo rimtai susirūpinta jų sveikata ir alkoholio vartojimo kontrole. Sunku buvo patikėti profesoriaus planais kasmet akcizus alkoholiniams gėrimams didinti po 20–30 proc., įvesti tokius pačius alkoholio suvaržymus kaip ir JAV. Kaip vėliau iš spaudos ir mokslinių straipsnių pamačiau, tuos planus autokratinio režimo šalyje jiems pavyko įgyvendinti su kaupu. Mokslo pasaulį nustebino per ketverius metus pasiektas rusų vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės šuolis net dešimčia metų. Buvo dar kartą patvirtinta, kad alkoholio suvartojimas yra bene svarbiausia šio rodiklio dedamoji.

Tokioje šviesoje žvelgiant į neambicingą dabartinės mūsų vyriausybės siekį šį rodiklį 2024 m. padidinti nuo 76,4 m. iki 77-erių, (t.y. vos 0,6 metų!), kai ES šis rodiklis jau dabar siekia 80,9 m., atsiranda negera nuojauta: ar tik nebus iš anksto apie viską pagalvota, adekvačiai įvertinti koalicijos partnerių ketinimai daugiau girdyti visuomenę?

Tada randasi poreikis ir ją mulkinti. Nuperkami pigūs mokslininkai, kurie radę vieno segmento – degtinės – vartojimo padidėjimą, pateikia stulbinančią išvadą, prieštaraujančią rimčiausių pasaulio mokslininkų nuomonei – akcizų didinimas nemažina vartojimo! Akivaizdžiai apsimeta nežinančiais, jog akcizų didinimas visų pirma mažina vartojimą jaunimo tarpe. Be to, gal tai reiškia, jog akcizai pernelyg maži ir tai skatina pirkti būtent degtinę?

Alkoholio kontrolė labai sudėtinga, kadangi būtina parinkti priemones atskiroms socialinėms grupėms, vartojantiems skirtingais kiekiais ir dar nepradėjusiems vartoti. Straipsnelio pradžioje pateikti pavyzdžiai labiau nutaikyti į jaunąjį arba būsimąjį vartotoją, tačiau netinkami ligoniui. Tokiomis priemonėmis keičiama valstybės ir visuomenės konotacija, ugdomas nepakantumas gausiam alkoholio vartojimui. Sergančiam priklausomybės liga tos priemonės nepagelbės – tenka galvoti kaip juos motyvuoti, gydyti ir reabilituoti. Būtent šias aplinkybes ir išnaudoja politikai, sąmoningai painiodami ir klaidindami visuomenę.

Tad būkite budrūs – jie yra savanaudiški cinikai, atidirbinėjantys juos finansuojančiam verslui. Jiems absoliučiai nerūpi nei Jūsų sveikata, nei Jūs patys.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: