Mėnesį prieš akciją parašiau prašymus Klaipėdos, Palangos miestų ir Neringos savivaldybėms dėl leidimo suorganizuoti akciją paplūdimiuose. Klaipėdos miesto savivaldybė sureagavo greitai ir pokalbio telefonu metu supratau, kad akciją vykdyti leis. Taip ir įvyko, oficialų raštišką atsakymą gavau po 10 dienų. Palangos miesto savivaldybė paprašė užpildyti jų paruoštą specialią formą renginiui vykdyti, kalbėjau su jais telefonu ir iš pirmo žvilgsnio atrodė viskas gerai. Tikriausiai darbuotoja su kuria bendravau suprato reikalą ir buvo nusiteikusi optimistiškai. Atsakymą gavau po 20 dienų, jis neigiamas dėl labai įdomių priežasčių ir tikrai vertas dėmesio, todėl šią situaciją aptarsime kaip atskirą įvykį vėliau. Neringos savivaldybė atsakymo nepateikė, o pasiskambinus po akcijos vykdymo ir pasiteiravus kodėl negavome atsakymo, atsakymas buvo, kad kažkur „užstrigo“ prašymas ir pasiūlė akciją padaryti pavasarį. Ar čia iš mandagumo, ar galvoja, kad mes visiškai kvaili. Pavasarį, po žiemos audrų, visos šiukšlės jau būna jūroje, na nebent gintarų ieškoti galima būtų.

Paskelbus renginį 6 žmonės, tame tarpe ir vienas seimo narys, pasižymėjo „Dalyvausiu“ ir 89 žmonės pasižymėjo „Susidomėjo“. Bala nematė tos Facebook‘o registracijos, visko čia būna – gal blogai komunikavome, gal žmonės reikalų turi kitų ir pan. Faktas tas, kad neprisijungė niekas, dirbome keturiese t.y. mūsų komanda. Na išskyrus tuos žmones, kuriuos mes pakalbinome ir paprašėme pagalbos, nes realiai perkasti ir išsijoti 16 tonų smėlio 2 vyrams ir 2 merginoms per dieną, yra ką veikti. Taigi pagelbėjo, nors ir trumpai, Osvaldas, Danielius, Vilmantas, Svetlana iš Klaipėdos, vyrukas (vardo nepaklausėme) iš Šilutės ir šeima su Lauru (4,5 m) iš Klaipėdos. Ačiū jiems.

Tačiau, norisi papasakoti apie kitą realybę, realybę kur nereikia dalyvauti akcijose, reikia tik atlikti savo pilietinę pareigą. Pareigą susitvarkyti aplinką ir mokyti to vaikus. Kuomet mes darbavomės, primenu keturiese, tuo metu už keliolikos metrų keliasdešimt žmonių rinko gintarus, kriauklytes, akmenėlius ir kitas gėrybes. Sakysite viskas normalu? Taip, normalu, kuomet rinkdamas gamtos gėrybes pakeli šalia besimėtančias šiukšles. Deja, visi eina ir jų nemato, nors jos visai panosėje, net kartais ranka pasiekiamos. Tai kokį pavyzdį tėvai rodo vaikams?

O iš to ir pasekmės. Keliauja prie jūros (į gintarų rinkimo vietą) jaunuolių pora, rūko. Iš karto mintis pirmoji, o kur nuorūkas padės, juk šiukšlių dėžę praėjo, kuri prie kopose įrengto suoliuko stovi. Taip ir buvo, pirmoji nuorūką (į gintarų rinkimo vietą) numetė mergina. Pakeliame nuorūką, atiduodame merginai ir pakalbiname, pokalbį įrašome. Pirmas jaunuolių argumentas, kad nėra šiukšlių dėžių, antrasis, kad nuorūka tai popierius ir sutrūnys. Pakalbėjome, papasakojome kokia yra tiesa, rodos suprato, sakė daugiau taip nesielgs. Štai čia ir pasimato tėvų pavyzdžio nebuvimo pasekmės ir kyla klausimas: „Ko vaikus ir jaunimo moko mokykloje?“

Kvietimą susidomėti mūsų vykdoma akcija išsiuntėme visoms televizijoms ir kai kuriems dienraščiams. Susidomėjo ir atvyko dienraštis „Vakarų ekspresas“, bei portalas „Atvira Klaipėda“. Mūsų kvietimu pasidalino ir portalas „Klaipėda, aš su tavimi“. Ačiū jiems. Nežiūriu televizoriaus ir laikraščių neskaitau, bet greičiausiai ten transliuojama kaip ir kodėl išsiskyrė viena ar kita žvaigždė, kur įvyko kokia nors vagystė ar žmogžudystė ir pan. Reikia ir tokios informacijos (ne apie žvaigždes), bet būkite objektyvūs ir parodykite, pakvieskite visuomenę ir į tokias akcijas. Kas jeigu ne žiniasklaida gali daryti poveikį ir kviesti žmones geriems darbams?

Labai džiaugiuosi įvairiomis akcijomis, kurios parodo visuomenei problematiką, jos sprendimo būdus ir įtraukia į veiksmą. Ir nesvarstykime kas už ko stovi, kokių tikslų siekiama ir pan., žmonės atsirinks. Svarbu ar tikrai kalbama apie esmę ir dar svarbiau kaip tas veiksmas vyksta.

Atvykus į aikštelę prie konteinerių randame du „kamuolius“ susuktus iš plastiko, popieriaus ir kitų antrinių žaliavų, užklijuotas motyvuojantis tekstas, suprantame, kad kažkokiai akcijai tai buvo panaudota. Pasirodo taip ir buvo, vienas klaipėdietis mūsų klausia: „Ar čia jūsų akcija buvo su tuo besmegeniu?“ Ne, ne mūsų, bet mes tą kamuolį panaudojome dar kartą ir parsivežėme namo sutvarkyti. Ir štai žinutė šios akcijos rengėjams: jeigu suklijavote į kamuolį daug visokių medžiagų, panaudojote visuomenės švietimui ir jeigu iš tikrųjų mylite gamtą, nepalikite savo ekologinio švietimo priemonių numestų prie konteinerių – susitvarkykite kaip dera gamtos mylėtojams! Tuomet karmos taškai tikrai garantuoti.

Smėlio sijojimui, o tiksliau patikrai pasirinktas plotas atsitiktinai, keli metrai nuo kopos ir apie 10 metrų nuo jūros. Kuoliukais su vėliavėlėmis pasižymėjome 10 x 10 metrų t.y. 100 m². Kasėme apie 10 cm gylyje ir tai sudaro apie 10 m³ arba apie 16 tonų smėlio. Keturiese su kelių žmonių, prisijungusių retkarčiais, pagalba darbavomės 8 val. Radome 443 vnt. įvairių smulkių dalykėlių, kurių svoris buvo 380 gr. Ir dar radome 4 gintariukus, brangenybių, pinigų ir kito gėrio neradome.

Pateikiu detalų šiukšlių, rastų 100 m² plote I Melnragės paplūdimyje, sąrašą:

2. Stiklo šukės – 60 vnt.

3. Plastiko gabalėliai – 47 vnt.

4. Polistirolo gabalėliai – 30 vnt.

5. Plastikinė maisto pakuotė – 24 vnt.

6. Kombinuota pakuotė – 13 vnt.

7. Sintetinio pluošto virvelės – 10 vnt.

8. Tekstilės atplaišos – 9 vnt.

9. Popierius – 8 vnt.

10. Cigarečių pakelių likučiai – 5 vnt.

11. Metalinės detalės – 4 vnt.

12. Silikono gaminių likučiai – 4 vnt.

13. Kramtomos gumos gabaliukai – 4 vnt.

14. Oro balionų atplaišos – 3 vnt.

15. Valgomų ledų pagaliukai – 3 vnt.

16. Šiferio (asbestas) gabaliukas – 1 vnt.

17. Gumos gabaliukas – 1 vnt.

18. Petardos popierinė detalė – 1 vnt.

19. Kempinės gabaliukas – 1 vnt.

20. Arbatos pakelio virvutė su popieriuku – 1 vnt.

21. Grafito strypas – 1 vnt.

22. Plastikinės pakuotės gabaliukas apaugęs kriauklytėmis – 1 vnt.

Daug tai ar mažai? Paskaičiuokime. 1 m² tenka 4,4 vnt. šiukšlės, tame tarpe 2 vnt. nuorūkų. O jeigu visus tuos skaičius padalintume iš 100 ir padaugintume iš 4351680 (tiek ~m² užima Lietuvos pajūris)? Tikėtina, kad nuorūkų visame pajūryje, tiksliau paplūdimiuose, yra 9225562 vnt. Arba 16,5 tonos šiukšlių bendrai. Kitus skaičius pasiskaičiuokite patys. Na čia be abejo labai netikslus skaičius, nes dalis paplūdimių nėra gausiai lankomi, tai šiukšlių ten mažiau. Primenu, kad viena nuorūka užteršia 1 m³ vandens, jeigu ten patenka. O, kad patenka tai tikrai. Nemaža dalis patenka iš Lietuvos upių, o iš paplūdimių – vandens nuskalaujama. Ir čia vėl darome prielaidą. Smėlio sijojimas vyko leidžiantis žemyn nuo kopos link jūros ir štai įdomus faktas. Maždaug pusė kvadrato zonoje t.y. ~7 m nuo kopos, šiukšlių radome daugiau, nei kitoje kvadrato dalyje, toje kuri arčiau jūros. Toje riboje kur sumažėjo šiukšlės, smėlyje atsirado jūržolės, netgi labai aiški riba matosi krantinėje. Tai galime daryti prielaidą, kad jūra visas smulkias šiukšles kartas nuo karto „pasiima“. O po žiemos audrų greičiausiai jūros viskas „išvaloma“ iki kopų. Taip ir sukasi tas ratas. Kokią žalą daro mus supančiai aplinkai, gyvajai gamtai ir be abejo mūsų sveikatai, galėtų atsakyti mokslininkai tai tiriantys. Žmonės labai naivūs galvodami, kad asmeniškai mums tai nekenkia, būkite ramūs, visa tai per ekologinę ir mitybos grandines grįžta į mūsų organizmus – užterštas vanduo, oras ir ypač mikroplastikas, kurio šiandien jau randama kūdikių organizmuose. Rastos šiukšlės sukrito į kūdikio manekeną ir užpildė 2/3 jo kūno. Tai ar reikia mums apie tai kalbėti, daryti akcijas, šviesti visuomenę ir ypač vaikus – naująją kartą, spręskite patys. Aš sakau, kad reikia ir tai darysiu ateityje.

Kaip ir minėjau, savivaldybė leidimo nedavė, argumentuodama, kad Palangos paplūdimys yra labai švarus. Švarus pasak Palangos savivaldybės todėl, kad jie turi smėlio valymo mašiną. Tačiau mes mini tyrimą padarėme – išsijojome 2 m² smėlio ir rezultatai mus švelniai tariant šokiravo. Šį klausimą mes dar analizuosime giliau ir būtinai pateiksime visuomenei.

Pateikiu detalų šiukšlių, rastų 2 m² plote Palangos paplūdimyje prie tilto, sąrašą:

1. Nuorūkos – 49 vnt.!

2. Polistirolo gabalėliai – 3 vnt.

3. Popierius – 3 vnt.

4. Plastiko gabalėliai – 2 vnt.

5. Tekstilės atplaišos – 2 vnt.

6. Plastikinė maisto pakuotė – 2 vnt.

7. Gumos gabaliukas – 1 vnt.

8. Oro balionų atplaišos – 1 vnt.

9. Plastikinis šiaudelis – 1 vnt.

10. Bengališkos ugnelės metalinė viela – 1 vnt.

11. Plastikinis kamštelis – 1vnt.

12. Dantų krapštukas plastikinėje pakuotėje – 1 vnt.

13. Valas – 1 gniutulas

Ką matome iš šių skaičių? O gi tai, kad prie Palangos tilto dažniausiai vyksta linksmybės ir po pasilinksminimo šiukšlės paliekamos kažkam sutvarkyti, o smėlio valymo mašina neišvalo smėlio arba tiesiog stovi garaže. Vaikštant paplūdimyje tiesiog plika akimi matosi visos šiukšlės, prietilčio kopose mėtosi konfeti blizgučiai, ant tilto esančios šiukšliadėžės perpildytos ir tuoj tuoj vėjas turinį išpūs į jūrą. Kokias išvadas turėtų padaryti Palangos miesto savivaldybė aš žinau, bet palikime į šį klausimą atsakyti jiems patiems.

O mes pagalvokime ką kiekvienas mūsų gali padaryti, kad būtų švaresnė aplinka, sveikesni mes patys ir mūsų vaikai, bei kokią planetą paliksime ateities kartoms. Ar vis dėlto mano didysis AŠ nugalės EGO?

Giedrius Bučas
“Kūrybos kampas 360°” įkūrėjas,
Pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis verslininkas