Vytautas Daujotis
Vilniaus Forumas

Vertybines nuostatas, kuriomis vadovaujasi Lietuvos KT formuluodamas savo oficialiąją konstitucinę doktriną, geriausiai apibūdina KT įprotis pirmiausia rūpintis ne visuomenės, bet pačių teisėjų ir įtakingų suinteresuotų grupių interesais. Tik atsiradęs KT ėmė skelbtis esąs aukštesnis už visus kitus Lietuvos teismus ir pasitvarkė, kad KT teisėjo atlyginimas būtų gerokai didesnis negu Aukščiausiojo Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas. KT pirmiausiai pasirūpino savo, teisėjų ir valstybės pareigūnų atlyginimų atkūrimu ir kompensavimu visų lėšų, kurias jie prarado krizės metu, nusprendė, kad atlyginimų sumažinimas dėl krizės negali turėti poveikio būsimoms teisėjų pensijoms (visiems kitiems Lietuvos piliečiams pensijos gali mažėti).

Dėl KT pasitvarkytų uždarbių ir nusistatytų pensijų garantijų valstybė tikriausiai nežlugs. Nepalyginamai didesnis pavojus kyla iš oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintų teisėjų siekių užvaldyti valstybę. KT nutarimas dėl referendumo žemės pardavimo užsieniečiams klausimu rodo, kad KT suvereno galias atima ne tik iš tautos atstovų Seime, bet ir iš pačios tautos. Stiprindamas savo galias, KT nutarė, kad „joks oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtojimas ar reinterpretavimas pagal Konstituciją nėra ir negali būti pagrindas peržiūrėti jau priimtus nutarimus, išvadas, sprendimus ar jų argumentavimą”, antikonstitucine buvo paskelbta net „buvusi įstatymo nuostata, pagal kurią KT buvo suteikti įgaliojimai peržiūrėti savo priimtus nutarimus po Konstitucijos normos, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas, pakeitimo“. KT nepakanka, kad jo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

2018 m. birželio 19 d. nutarime KT paskelbė, kad jo sprendimai yra dieviški – „negali būti neteisingi“. Tokiu būdu, net tautos ar Seimo padarytas žmonių priimtos Konstitucijos pakeitimas negalės pakeisti oficialiosios konstitucinės doktrinos, nes pastaroji yra dievu pasiskelbusio KT žodis. Prieš du šimtmečius britas Thomas Paine savo knygoje „Žmogaus teisės“ tokią valdymo formą apibūdino kaip valdymą iš kapo duobės: „Visais atvejais kiekvienas amžius ir kiekviena karta turi būti laisvi patys veikti taip, kaip veikė ir ankstesni amžiai bei kartos. Niekingas ir pretenzingas siekis valdyti iš kapo yra absurdiškiausia ir įžūliausia tironija“.

Tarnaujantys savo godumui ir valdžios troškimui bet kuriame savo pavidale tėra vergai. Vergai be šeimininko neegzistuoja. Paskutinių metų įvykiai rodo, kad tikrasis KT šeimininkas yra viršnacionalinis ES konstitucinis teismas – ES Teisingumo Teismas. Po šaltojo karo Europoje įsigalėjusio liberalmarksizmo ideologija persmelkė Lisabonos sutartį, kuri faktiškai yra viršnacionalinė ES konstitucija. Ją nuolat papildo iš liberalmarksizmo nuostatų kildinamos vis naujos žmogaus teisės, pavyzdžiui, mažumų „prigimtinės“ teisės į seksualines perversijas kartu ribojant žodžio laisvę vadinamuoju „neapykantos įstatymu“. Šios ideologijos dogmoms subordinuotos valstybės įteisina homoseksualų santuokas, kuriomis iš tikrųjų griaunamas valstybės pagrindas – prigimtinės, tai yra biologiniais lyčių skirtumais grindžiamos šeimos.

Pagal dabar galiojančią europinę teisę šeimos santykių teisinis reguliavimas vis dar yra atskirų valstybių kompetencijoje, bet pasitelkiant valstybių konstitucinius teismus ši kliūtis jau apeinama. Taip pasielgta Rumunijoje, kita eilėje buvo Lietuva. KT š. m. sausio 11 d. nutarimas parodo, kaip tai daroma. Tam bus skirtas atskiras straipsnis, dabar pateikiama tik nutarimo konstravimo schema.

Klausimo konstitucinė esmė – Lietuvos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl kai kurių europinių teisės normų, įtvirtinusių seksualinių mažumų teises bei jų diskriminacijos draudimą, prieštaravimo Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio 3 daliai: „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Dėl tokio prieštaravimo Konstitucija įpareigoja KT parengti ne sprendimą, o tik išvadą (105 str. 3 dalies 3 punktas), kuria remdamasis galutinai sprendžia Seimas (107 str. 3 dalis), bet jo sprendimas gali nepatikti KT šeimininkams. KT kaip klusnus eurofederalizacijos įrankis neišleido sprendimo iš savo rankų. Manipuliacijomis pakeitęs klausimo esmę, jis priskyrė klausimą savo kompetencijai ir parengė galutinį bei neskundžiamą sprendimą, kuris Lietuvoje įteisina užsienyje sudarytas homoseksualų santuokas. Tai visiškai tenkina viršnacionalines ES teismines institucijas, nes po šio KT nutarimo Europos Žmogaus Teisių Teismas gaus ir patenkins Lietuvos gėjų lygos skundą dėl diskriminacijos: Lietuvoje homoseksualai tarpusavyje negali sudaryti šeimų, nors užsienyje sudarytos tokios šeimos teisiškai pripažįstamos Lietuvoje.

Lietuvos KT keliamos grėsmės nėra išskirtinės. Visose valstybėse, įsisteigusiose specialias centralizuotos konstitucinės priežiūros institucijas, stebimos panašios tendencijos, tik brandesnės demokratijos šalyse jos lėčiau progresuoja. Tendencijas tyrinėjęs britų teisės teoretikas Alec Stone Sweet savo knygoje „Teisėjų valdymas“ (Governing with Judges: Constitutional Politics in Europe) apibendrina: „Parlamento viršenybė, kurią dauguma politikų supranta kaip konstitucinį Europos politikos principą, prarado savo gyvybingumą. … galime skelbti jį mirusiu. … Trumpai tariant, europinės teisės konstitucionalizavimo procesas ne tik prasidėjo, bet jis tapo ir negrįžtamu.“

KT tapo didžiule grėsme Lietuvos valstybės išlikimui. Jokia KT pertvarka negelbės, nes valdžios uzurpavimas yra užkoduotas pačioje KT prigimtyje. Vienintelis būdas – panaikinti Konstitucinį Teismą ir decentralizuoti konstitucinę teisės aktų patikrą. Mažiausiai korumpuotų pasaulio valstybių pirmasis dešimtukas neturi konstitucinių teismų ir naudoja tokį patikros būdą. Tačiau paprasta nebus – jokiai valstybei, įsisteigusiai KT, iki šiol nepavyko jo atsikratyti.

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus