Dėl LRT veiklos

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai

Lietuvos Sąjūdžio, Vilniaus forumo ir kitų organizacijų įžvalgos ir pastabos dėl LRT programų bei laidų neatitikties LRT įstatymo ir LRT strategijos nuostatoms

2018 m. birželio 21 d.

Vilnius

2018 m. balandžio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvykusi Sąjūdžio steigėjų konferencija kreipimesi į LRT vadovybę bei LRT Tarybą pažymėjo, jog žodžio ir įsitikinimų laisvei, kuri laiduoja tautos ir nepriklausomos valstybės tęstinumą, šiandien iškilo realus pavojus, nes šalies žiniasklaidoje įsivyravo „teisingų“ pažiūrų propaganda, patyčios, teisinis nihilizmas, nekaltumo prezumpcijos nepaisymas, viešas žmonių ir atskirų visuomenės grupių žeminimas. Pavojus demokratinėms vertybėms iškilo dėl to, kad konstitucinę žmonių teisę reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus pirmiausia ėmė riboti mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas Nacionalinis transliuotojas (LRT), kurio priedermė stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. Nacionalinis transliuotojui vadovauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Taryba, kuri yra aukščiausiasis visuomenės interesams atstovaujantis organas, todėl būtent LRT taryba privalo užtikrinti Nacionalinio transliuotojo rengiamų ir skelbiamų laidų objektyvumą, nešališkumo, etikos principų ir etiketo taisyklių laikymąsi, galimybę įvairioms visuomenės grupėms reikšti savo pažiūras ir įsitikinimus, pagarbą žmogaus orumui.

Š. m. gegužės 2 d. įvyko Lietuvos Sąjūdžio, Vilniaus forumo ir kitų organizacijų atstovų susitikimas su LRT vadovybe, kurio metu buvo aptartas galimas dialogas ir bendradarbiavimas vykdant minėtame kreipimesi išsakytas rekomendacijas ir reikalavimus. Jo metu Lietuvos Sąjūdžio, Vilniaus forumo ir kitų organizacijų atstovai įsipareigojo pateikti konkrečias pastabas LRT atsinaujinimui, LRT programų ir laidų kokybei gerinti.

Vykdydami šį savo įsipareigojimą teikiame LRT Tarybai ir naujajai jos administracijai keletą įžvalgų ir pastabų dėl programų bei laidų neatitikties LRT įstatymo ir LRT strategijos nuostatoms. Esame įsitikinę, kad LRT įstatymas ir strategijos nuostatos yra aiškios ir tvirtos orientacinės tolesnės plėtros gairės, kuriomis nuosekliai vadovaudamasis Nacionalinis transliuotojas galėtų iš esmės atsinaujinti ir sėkmingai vykdyti savo misiją Lietuvos visuomenei ir valstybei. Atkreipiame dėmesį, kad toliau pateikiamos geranoriškos ir dalykiškos pastabos dėl LRT veiklos bei siūlymai jai tobulinti yra grindžiami būtent šiomis gairėmis.

  1. LRT įstatymo 3 str. 1 d. įpareigoja Nacionalinį transliuotoją rengiant ir skelbiant programas „..vadovautis objektyvumo, nešališkumo principais […] programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės“.

Mūsų nuomone, didžiausios kliūtys įgyvendinti yra pasaulėžiūrinės. Nekalbant apie kai kurių laidų rengėjų ir vedėjų demonstruojamą asmeninį angažuotumą valstybės politikos, ekonomikos, kultūros ir švietimo klausimais, šališkumas akivaizdžiai pasireiškia parenkant laidų dalyvius. Pvz., š. m. gegužės 8 d. “Panoramos“ reportaže apie LR Seime rengiamą įstatymo projektą dėl abortų ribojimo (dėl  gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos) kalbintos tik liberaliajai ir kairiajai politinei krypčiai atstovaujančios Seimo narės A. Armonaitė, D. Šakalienė ir atstovai tarptautinės Planuotos tėvystės organizacijos, investuojančios šimtus milijonų dolerių abortų ir kontracepcijos reklamai. Nors akivaizdu, kad, be reportaže pristatyto, yra galimi ir egzistuoja mažiausiai dar du požiūriai į šią problemą. Vienas jų yra pasaulėžiūrinis, kylantis iš nuostatos, kad žmogaus gyvybė yra konstitucinė vertybė, kad „žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“ (LR Konstitucijos 19 str.), „žmogaus orumą gina įstatymas“ (LR Konstitucijos 21 str.). Kitas – demografinis, grindžiamas objektyviais statistiniais duomenimis, rodančiais, kad dėl mažo gimstamumo ir mirčių per metus Lietuva netenka apie 10 tūkst. gyventojų, o vien 2016 m. atlikta apie 5 tūkst. abortų. Toks vienos nuomonės pateikimas prieštarauja Nacionalinio transliuotojo misijai ir LRT įstatymo reikalavimui atsispindėti įvairias pažiūras bei įsitikinimus ir nesuderinamas su LRT ilgalaike strategija, kurioje deklaruojamas siekis „tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią informaciją“.

Analogiškai gegužės 22 dieną LRT televizijos laidoje „LRT Forumas“ buvo surengta diskusija „Stambulo konvencija: kodėl kyla tiek ginčų dėl jos ratifikavimo?“ Nevertinant fakto, kad į minėtą laidą jos rengėjai daugiausia pakvietė Stambulo konvencijos šalininkų (L. Linkevičius, B. Sabatauskaitė, D. Lenartė), pats laidos vedėjas E. Jakilaitis, pažeisdamas objektyvumo ir nešališkumo principus, demonstratyviai deklaravo asmenines pažiūras ir, pritardamas šios konvencijos nuostatoms, tarsi stebėjosi tariama politkų nekompetencija, t.y. vengimu ratifikuoti minėtą konvenciją. Tokiu būdu E. Jakilaitis, užuot elgęsis kaip objektyvus ir nešališkas LRT laidos vedėjas, minėtoje laidoje atliko šališko ir angažuoto LRT propagandisto vaidmenį.

Prie tokių šališkų laidų neabejotinai priskirtina ir birželio 11 d. vykusi laida „LRT Forumas“, kurioje vyko diskusija politinės korupcijos skandalo tema. Šioje diskusijoje vyravo vienašališkos nuomonės, priešiškos LR Seimo valdančiosios daugumos sprendimams. Minėtoje laidoje kitokią nuomonę išsakyti negalėjo asmenys (nebuvo pakviesti), pritariantys valdančiosios daugumos sprendimams, nors akivaizdu, kad tokių nuomonių yra pakankamai daug. Iš šį kartą laidos vedėjas E. Jakilaitis, pažeisdamas objektyvumo ir nešališkumo principus, demonstratyviai deklaravo priešiškumą Seimo LVŽS frakcijai. Todėl akivaizdu, kad E. Jakilaitis beveik visose LRT laidose atlieka šališko ir angažuoto propagandisto vaidmenį, kuris nėra suderinamas su LRT įstatymo 3 str. 1 dalies ir 4 str. 1 dalies nuostatomis.

  1. LRT Įstatymas (3 str.1 dalis) įpareigoja programų rengėjus ir laidų vedėjus „ugdyti toleranciją […] mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę[…]“. Šios įstatymo nuostatos reglamentuoja LRT laidų vedėjų elgesį, bendravimo su laidų dalyviais bei žiūrovais studijoje kultūrą.

Susitikime minėjome ypač šališkus laidų vedėjus E. Jakilaitį ir R. Miliūtę dėl jų abejotinos etinės laikysenos, arogancijos ir tolerancijos stokos. Atkreiptinas dėmesys į laidų vedėjų kalbos kultūrą, nes įprastu reiškiniu tapo kirčiavimo, tarties klaidos, žodžių-parazitų vartojimas ir kt. LRT vadovybės laukia nelengvas uždavinys – arba pakeisti minėtų laidų rengėjų ir vedėjų elgseną, arba jų vedamas laidas patikėti kitiems laidų vedėjams, nes šią prievolę pirmiausia lemia LRT programų strategijoje keliamas uždavinys – „ugdyti Lietuvos žmonių politinę kultūrą ir kritinį mąstymą”. Šiandien matome pirmuosius ženklus, jog pokyčiai turėtų paliesti ir šiuos asmenis. Tačiau ženklai dviprasmiški – R. Miliūtė gauna pareigas „Panoramos“ reportažų rengime, E. Jakilaičio laida nutraukiama, tačiau nurodoma, kad bus tariamasi dėl kitų projektų.

  1. LRT įstatymas (4 str.1 d.) įpareigoja radijo ir televizijos programose užtikrinti „[…]temų ir žanrų įvairovę, skirti jas įvairių įsitikinimų žmonėms (programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms) […] LRT informacinėse programose, komentaruose pateikiama informacija turi atspindėti įvairias politines pažiūras[…]“. 

LRT programose ir laidose būtina iš esmės keisti įsivyravusią tendenciją vienpusiškai pateikinėti tik „teisingas“ pažiūras, dažnai neatspindinčias gyvenimo ir politikos realijų arba jas supaprastinančias ir iškraipančias. Pvz., V. Pugačiausko užsienio politikos apžvalgos pernelyg supaprastintai perteikia užsienio įvykius. Apžvalgininkas teikia tik vienpusišką užsienio politikos vertinimą, vengdamas (ar nepajėgdamas) plačiau ir įvairiapusiškiau analizuoti politinių įvykių JAV, Vidurio Europoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kitose kaimyninėse šalyse, nors LRT ilgalaikėje 2018–2022 metų programų strategijoje deklaruojama „išsamiau informuoti apie įvykius pasaulyje, ypač kaimyninėse valstybėse“.

Analogiškai LRT programose jau spėjo įsitvirtinti vienintelė „teisinga“ pažiūra į dvigubos pilietybės referendumo tikslą. LRT laidos šia tema primena agresyvią reklamą, propaguojančią dvigubos pilietybės idėją. Jose nėra nuomonių įvairovės ir alternatyvaus požiūrio į dvigubą pilietybę kaip pilietybių daugetą (leidus piliečiui įgyti ne vieną pilietybę, praktiškai tampa neįmanoma kontroliuoti ir riboti įgyjamų pilietybių skaičiaus). Nėra analitinių laidų ir diskusijų dėl pilietybės turinio sampratos, dėl piliečio pareigų ir teisių vienovės (pareigų Lietuvos piliečiui, ir pareigų asmeniui, neturinčiam Lietuvos pilietybės), dėl galimybės kitoje šalyje gyvenantiems piliečiams vykdyti piliečio pareigas (krašto apsauga, mokesčiai valstybei, rinkimų teisė ir kt.), dėl pilietybės „paveldėjimo teisės“ (kitose šalyse lietuviškose šeimose gimusių vaikų ir jų palikuonių teisė į pilietybę), dėl dvigubos pilietybės grėsmių nacionaliniam saugumui bei šalies teritoriniam vientisumui (Rusijos, Lenkijos piliečių teisė įgyti Lietuvos pilietybę ir su tuo susijusios pasekmės) ir kt. arba tariamai sprendžiant šį klausimą kuriamos antikonstitucinės atskirties (masinės dvigubos pilietybės įteisinimo tik konkrečių šalių piliečiams idėja).

Visuomenei taip pat visiškai nesuprantami yra LRT laidose `politinių partijų atrankos kriterijai. Pvz., nesuprantama, kodėl birželio 15 d. “Panoramos“ laidoje reportaže „Liberalų sąjūdžio ateitis“ šios bene korumpuočiausios Lietuvos politinės partijos (tai yra viešai pripažinta) problemoms nagrinėti, LTR skyrė net 5 minutes eterio. Pats faktas, kad LRT laidose minėtai politinei partijai, kuri dėl korupcijos skandalų šiuo metu jau nebepatektų į Seimą, yra skiriama tiek daug dėmesio, neišvengiamai suponuoja prielaidą apie galimas kai kurių LRT laidų rengėjų korupcines sąsajas su „MG Baltic“ ar jos „kuruojamu“ Lietuvos liberalų sąjūdžiu.

LRT laidose, ypač TV programose, per mažai dėmesio skiriama tautinėms bendrijoms. Lietuvos televizijos žiūrimumas įvairiakalbiuose rajonuose padidėtų, jeigu  būtų skiriama daugiau eterio laiko vietos gyventojų problemoms bei  patriotizmo valstybei, kurioje gyvenama, ugdymui.

  1. LRT ilgalaikėje strategijoje deklaruojamas siekis „kurti programas, analizuojančias migracijos priežastis ir skatinančias pasilikti arba grįžti į Lietuvą“.

Masinės emigracijos priežasčių yra daug, tačiau pačios svarbiausios LRT laidose iš esmės neanalizuojamos:

Bene akivaizdžiausia jų – gyventojų savivalda. Apie ją atviros diskusijos nevyksta, nes tektų pripažinti, kad realios savivaldos gyventojai neturi (vietos bendruomenės negali kelti savo kandidatų į rinkimuose į savivaldybių tarybas, jos negali išsirinkti savo seniūno, o seniūnijos neturi netgi savo biudžeto ir kt.).

Analogiškai nediskutuojama dėl šalies rinkimų sistemos, kuri aptarnauja partinę nomenklatūrą (pusė atstovų į Seimą ir savivaldos institucijas yra renkami pagal sisteminių partijų sąrašus). Nediskutuoujama dėl ydingos politinių partijų finansavimo tvarkos, kuri neleidžia susiformuoti naujoms nesisteminėms politinėms jėgoms, stabdo politinių partijų atsinaujinimą, o LRT šią nuostatą palaiko, į politinius debatus kviesdama tik politkorektiškam požiūriui atstovaujančių politinių partijų favoritus (nekviečiami diskusijoms neparlamentinių politinių partijų lyderiai).

LRT Laidose nevyksta atviri pokalbiai apie degradavusią šalies teisingumo sistemą, korupciją teismuose ir teisėtvarkos struktūrose (tai išryškėjo po Seimo NSGK tyrimo), apie draudimą piliečiams dalyvauti vykdant teisingumą (visuomenės atstovai teismuose), o dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai ar svarstomų įstatymų projektų komentatoriais kviečiami vos keli atrinkti, savo pažiūromis politinei konjunktūrai patarnaujantys asmenys.

Į šalies ekonomikos ir finansų klausimams aptarinėti skirtas laidas taip pat dažniausiai kviečiami stambųjį verslą ideologiškai aptarnaujantys Laisvosios rinkos instituto arba bankų atstovai (retai kviečiami žymesni mokslininkai ekonomistai ar smulkiajam verslui atstovaujančių organizacijų atstovai).

Vengiama atvirų pokalbių apie ištautinančią švietimo sistemą ir jaunimo patriotinį auklėjimą, nėra patriotizmą ugdančių laidų, nors lietuvių tapatybės ir istorinės atminties puoselėjimas yra vienas pagrindinių LRT programų strategijos uždavinių, LRT riboja diskusijas apie ardomą lietuvių kalbos ir kultūros paveldo apsaugą ir iš to kylančias iniciatyvas menkinti valstybingumo simbolius (bunkerio projektas Lukiškių aikštėje), naikinti kultūros paveldo paminklus (Misionierių ansamblis, stiklinis viešbutis prie Pilypo ir Jokūbo bažnyčios), siaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą (siūlymai tam tikruose regionuose įteisinti dvikalbystę, atsisakyti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimo rektoriams) ir kt.

LRT iš esmės beveik nėra laidų greta kitų temų, kuriose būtų kalbama apie pažiūrų ir įsitikinimų laisvės ribojimus (kitaminčių mokslininkų persekiojimus šalies aukštosiose mokyklose), apie įsivyravusią patyčių antikultūrą žiniasklaidoje ir kt. Tai nėra vieno asmens problema, nes Vytauto Radžvilo atvejis, nors garsiausiai paviešintas (už ką galima pagirti lrt.lt portalo redakciją), nėra vienintelis. Esama didelio skaičiaus mokslininkų, kurie dėl savo pažiūrų susidūrė su formaliomis represijomis universitete ar net ir bauginimo ir persekiojimo priemonėmis (V. Rubavičius, A. Jokubaitis), persekiojimo faktus nustatė ir teismas ( G. Merkys ir kt.).

Ypač šališka LRT pozicija laidose šeimos ir santuokos instituto atžvilgiu. Užuot rūpinusis stiprinti valstybę ir jos pagrindą – šeimą (Konstitucijos 38 str.), atskleisti kritišką šalies demografinę būklę, LRT laidų aktualijose vyrauja vienašališkos ideologinės diskusijos apie įvairius lyčių lygybės aspektus, genderizmą propaguojančius projektus (Stambulo konvencija) arba dirbtinai eskaluojamos seksualinių mažumų problemos.

Ta pati tendencija būdinga diskusijoms apie Lietuvos ateičiai esminį valstybingumo išsaugojimo Europos Sąjungoje klausimą. Retose laidose, kuriose paliečiama ES raidos perspektyvų tema, netenka matyti jokių iškilesnių kritišką gilesnei Europos integracijai stovyklą atstovaujančių pašnekovų, vyksta entuziastų diskusijos.

Šį atstumiantį Lietuvos visuomenės gyvenimo įvaizdį papildo LRT gausiai rodomos ir reklamuojamos emigrantų „sėkmės“ istorijos, pasakojimai apie išsipildžiusius lūkesčius ir išvykusiųjų galimybes klestėti svetimoje šalyje. Taip LRT padeda realizuoti „globalios“ (išsivaikščiojančios) Lietuvos idėją, kuri yra įtvirtinta Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“.

Galime sutikti su nuomone, kad Nacionalinis transliuotojas privalo vykdyti neatsakingų politikų primestą minėtą strategiją. Tačiau negalime pritarti, kad LRT vadovai turi paisyti valdžios institucijų nurodymų ir propaguoti ją, nes tai prieštarauja Nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui. Ir kategoriškai prieštaraujame įsivyravusiai LRT nuostatai laidose drausti arba riboti diskusijas, kuriose kritikuojamas šios strategijos pragaištingumas lietuvių tautai ir valstybei.

LRT programų ir laidų rengėjai turi suvokti, kad gyventojai iš Lietuvos emigruoja ne vien dėl ekonominių priežasčių. Daugybė žmonių palieka Tėvynę pirmiausia dėl teisingumo valstybėje stokos, dėl ateities perspektyvų nebuvimo, dėl viešojoje erdvėje vyraujančio ideologinio ir propagandinio melo ir jį įkūnijančio iškreipto politinės ir socialinės tikrovės vaizdo, skatinančio piliečius netikėti, kad valstybėje kada nors įsivyraus teisingumas, o galiausiai – ir pačia valstybe bei jos ateitimi.

Todėl jeigu LRT iš tiesų siekia esminių pokyčių ir mėgina iš pagrindų atsinaujinti, ji turi nagrinėti ne dirbtinai kuriamas, o realias šalies visuomenės aktualijas. Iš LRT programų bei laidų pirmiausia būtina pašalinti patyčias, savinieką, valstybingumo ir nacionalinių simbolių menkinimą, išgyvendinti prastą (prasčiokišką) laidų vedėjų elgesį, skatinti kalbos kultūrą, pagarbą diskusijų dalyviams, siekti atvirumo, nuomonių įvairovės ir skirtingoms visuomenės grupėms atstovaujančių dalyvių pusiausvyros – tai vienintelis kelias į visuomenės pasitikėjimą Nacionaliniu transliuotoju. Atitinkamai būtina keisti ir LRT programų plėtros ir tobulinimo strategiją, kurioje daug deklaratyvių, sunkiai pamatuojamų teiginių („išlaikyti aukščiausius programų kokybės standartus“, „būti informacinių ir aktualijų programų lydere“ ir kt.).

Esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti ir teikti siūlymus LRT laidų turiniui gerinti, rekomenduoti kompetentingus dalyvius rengiamoms diskusijoms, kuriose būtų siekiama atspindėti skirtingus požiūrius svarstomais klausimais.

Kartu pageidaujame LRT atvirumo prasidėjusiam šalies visuomenės atsinaujinimo procesui. Todėl kviečiame Nacionalinį transliuotoją skleisti ne tik verslo bei siaurų politinių grupių užsakomą ar pageidaujamą informaciją, bet ir aktualias, skubiai spręstinas Lietuvos plėtros bei išlikimo problemas principingai keliančių visuomeninių organizacijų, nesisteminių politinių partijų, atsakingai ir blaiviai visuomenės ir valstybės padėtį tiriančių bei vertinančių mokslininkų požiūrius svarbiausiais šalies gyvenimo klausimais.

Sąjūdžio 30-mečio minėjimo renginiuose buvo viešai ir garsiai išsakyta pagrindinė mintis: Visapusiškos ir gilėjančios krašto krizės ir didėjančių geopolitinių bei saugumo grėsmių akivaizdoje Tauta vėl, kaip ir prieš tris dešimtmečius, privalo paimti šalies likimą į savo rankas ir susigrąžinti valstybę. Tada buvo pasakyta: toliau gyventi ideologinio ir propagandinio melo sąlygomis būtų pražūtinga. Šiandien tenka tai pakartoti: Lietuva nebegali gyventi melu ir nebesitaikstys su juo.

Didžiulėmis ir atkakliomis Sąjūdžio pastangomis ir kovomis buvo pasiekta, kad LRT atsinaujintų ir pradėtų tarnauti visuomenei tapdama Tiesos žodžio skleidėja ir Atgimimo atrama. Sieksime ir reikalausime, kad ir šių dienų LRT atsigręžtų į Tautos reikmes bei lūkesčius ir dar kartą atliktų Atgimimo žadintojos misiją.

Pagarbiai,

Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas – Romas Pakalnis
Vilniaus Forumas – Vytautas Radžvilas
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras – Vytautas Budnikas
Jaunimo sambūris ,,Pro patria“ – Rokas Gasparaitis

Įžvalgas ir pastabas nurodytos organizacijos patvirtino.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Bundikas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s