Algimantas Rusteika

Atsakymai į “Respublikos“diskusijoje pateiktus klausimus.

____________________________________________________

Jei ir girdime profesionalią, argumentą valdančiųjų kritiką, tai dažniausiai būna pavienių opozicijos narių veiksmai. Kodėl opozicija nesusitelkia ir nepasinaudoja patogia situacija?

Čia vyksta spektaklis lengvatikiams, pagal kurio scenarijų Seime atseit egzistuoja tikra pozicija ir tikra opozicija. Supraskim pagaliau, kad Kalėdu Senelio nėra ir teatre viskas iš papjė mašė. Po spektaklio aktoriai nusiima barzdas, padeda į spintą medinius kalavijus ir skydus, nusiplauna karo spalvas nuo veidų ir eina draugiškai gerti alaus.

Gyvename pusiau Europos Sąjungos autonominėje respublikoje, pusiau JAV faktiškai priklausančioje užjūrio teritorijoje, balansuojančioje tarp dominijos ir kolonijos statuso, kurios politinis ir informacinis laukas užvaldytas keleto vietą prie vairo besidalinančių grupuočių. Čia demokratinės procedūros skirtos tik politiniam gyvenimui, kurio faktiškai nėra, imituoti. Visos vadinamosios „sisteminės“ partijos yra tik didelės UAB „Lietuva“ akcininkės, o kontrolinis paketas ir esminių sprendimų svertai priklauso nežinia (o gal žinia?) kam.

“Partijos“ jokių, išskyrus savo CK, finansinių ir verslo grupuočių bei didžiausių slaptų rėmėjų, interesų neatstovauja. Jokios ideologijos neturi. Jokių savo pavadinimuose įvardintų visuomenės vertybinių variantų nereiškia – tai tik tuščios iškabos, kurių niekas seniai neskaito.

Esi liberalių – tikrų liberalių – pažiūrų, t.y. tu už ekonominę laisvę ir valstybės minimalų kišimąsi į privatumą? Tai pirk leftistinį, globalų hibridą “Liberalų sąjūdį“, varomą tarptautinio bankų kapitalo atliekų ir tolerancinių kvaišalų mišiniu, ir išpakavęs blizgančią pakuotę rasi mintis ir gyvenimą totaliai kontroliuojantį režimą.

Esi tikras, nebolševikinis socialistas, tu prieš skurdą ir už didelius mokesčius korporacijoms? Štai tau ant Seimo lentynos akcija! Akinančiai, fotošopiškai šypsosi didieji visų monopolistų draugai socdemai su visapusiško monopolijų skatinimo mokestine politika ir droviai vagiančiais biudžetą bebrais.

Tada gal esat konservatorius, jūs už tradicinių vertybių, šeimos išsaugojimą, už tautos šimtametį kultūros paveldą ir kalbą? Prie įėjimo į politinio prekybcentrio salę išstatymas – paletėmis su nuolaida nekantriai laukia “tėvynės sąjunga“, tradicijų naikinimas ir visų santuokos su visais, vaikų atiminėtojų zonderkomandos ir marksistinis neoliberalizmas.

Jokios politologijos ir rimti tyrimai ten, kur politikos nėra, neįmanomi, nes negyvus organizmus ir irimo procesus nagrinėja patologoanatomija. Reitingai čia reiškia tik momentines apklaustųjų nuotaikas, bet ne pažiūras, ne interesus ar pozicijas, tas nuotaikas nulemiančias.

Visi šie dariniai pasikeisdami vykdo globalistinį valstybės, tautos ir tradicijų naikinimo ir „europinių“ lėšų įsisavinimo planą, vidiniam stabilumui užtikrinti šiaip ne taip patvarkydami finansus, sodras ir kelius. Visa kova vyksta tik dėl labai naudingos teisės pavairuoti traukinuką tais pačiais bėgiais.

Iškilus bendrai grėsmei viso teatro ir aktorių kolektyvo egzistencijai reaguojama vieningai ir kolektyviai, kaip atsitiko su rinkimų kodeksu ir politinių organizacijų įstatymu, kuriuo visuomenei dar labiau buvo užkirstas kelias turėti savo atstovus valdžioje ir juos kontroliuoti. Šiuose reikaluose pozicija ir opozicija visada vieninga.

Visos šios partijos bus konkurentais artėjančiuose savivaldybių ir Seimo rinkimuose. O kodėl Jūsų nuomone negali kartu efektyviai dirbti LR Seimo opozicijoje esančios partijų frakcijos?

Lietuvos opozicijos tragikomedija susideda iš kas ketveri metai ateinančių naujų „gelbėtojų“, kurie nieko neišgelbėja ir sistema juos per pora mėnesių be vargo praryja ir skaniai suvirškina. Labai mylėję ir už juos galvas dėję gelbėjamieji nuo jų po poros mėnesių nusisuka, ima labai nebemylėti ir ieškoti naujų gelbėtojų. O tuos “gelbėtojus“ dažniausiai sukuria pati imitacinės politikos sistema ir jos šešėliniai vadovai.

Be abejo, iki sekančių rinkimų vėl atsiranda nauji gelbėtojai ir stebuklinė pasaka prasideda iš pradžių. Prieš rinkimus aktyvuojama opozicijoje infiltruota įtakos agentūra, „pakabinti“ kompromatais lyderiai ir nuomonių formuotojai. Tikslas paprastas ir visada pasiekiamas – susijaudinusi nuo permainų vėjo aktyvioji visuomenė nužygiuoja paskui naujai iškeptus vedlius į akligatvį. O po pyrago dalybų „opozicijos“ žmonės palengva superkami pelningesniais pažadais ar nuraminami specialiųjų tarnybų pateiktomis jų nuodėmių išklotinėmis.

Iš dabartinės vadinamosios „opozicijos“ galima kalbėti tik apie valstiečius-žaliuosius. Jie turėjo unikalų, gal būt istorinį šansą sugrąžinti valstybę žmonėms, bet nieko rimto taip ir nepradėjo daryti, nuėję populistinių ir nieko nekeičiančių „pokyčių“ keliu, sugrąžinusiu begalės draudimų išvargintos visuomenės balsais į valdžią konservatorius. Nepakankant balsų esminiams konstituciniams įstatymams pakeisti, jie laisvai galėjo skelbti tam referendumus ir tauta būtų pritarusi. Dabar jie galiausiai atsikratė ne tik perėjūnų su S.Skverneliu priešakyje, tačiau tuo pačiu ir pagrindinio savo variklio ir darbštuolės Seime – A.Širinskienės. Vieni jie nieko nebepadarys.

Socdemai ir S.Skvernelio „Vardan valdžios“ nėra jokia opozicija, tai tik pozicija, nepriėjusi prie valdžios, o jei tai atsitiktų – piktą žviegimą ir bruzdesį bemat pakeistų sotus čepsėjimas. Šiems žmonėms labiau rūpi ne valstybės, o jų darinių ir asmeninė ateitis. Ko vertas vien „opozicinis“ skvernelistų balsavimas dėl A.Širinskienės pasiūlymo išbraukti vienalytę partnerystę iš darbotvarkės, kada S.Skvernelis pabalsavo „už“ ir buvo labai geras, o visi jo partiečiai „laisvai“ pabalsavo prieš ir nutarimas nebuvo priimtas…

Apie kitas „opozicines“ partijas ilgalaikėje perspektyvoje sunku ir kalbėti. Jos faktiškai vienodos, neturi jokios bent kiek artikuliuotos valstybės tvarkymo ir demokratizavimo programos, jokios strategijos Lietuvos ateičiai, jokios savos ideologijos ir praktiškai viena nuo kitos skiriasi tik veikiančiaisiais asmenimis. Todėl efektyviai ir vieningai opozicijoje ir negali dirbti, apsiribojama chaotiškais ir nevieningais pabalsavimais prieš vienus ar kitus valdančiųjų sprendimus.

Tik manau, kad žiūrėdami į dabartinę bedantę opoziciją, mūsų šalies piliečiai taip pat sunkiai rinksis savo norimus matyti atstovus valdžioje. Ką Jūs patartumėte?

Rinktis savivaldos rinkimuose šiek tiek lengviau. Čia būtina nukirsti šaknis, kuriomis regionuose visuomenės syvus čiulpia valstybingumą naikinantys neomarksistiniai liberalkonservatoriai ir jų beidėjiniai, oponentus vaidinantys sąjungininkai. Daugelyje savivaldybių jų vietiniai kunigaikščiai per savo statytinius užgrobę visas savivaldos sritis, įtakas, savivaldybės įmones ir finansinius srautus, be jų palaiminimo žmogus net darbo negaus. Čia šiuo metu galioja balsavimo PRIEŠ principas, pasirenkant mažąsias partijas, jų koalicijas, žinomus vietos žmones ir politinius komitetus.

Didžioji kova laukia prezidento, Europos parlamento ir Seimo rinkimuose. Tai bus gal jau paskutinė kova dėl Lietuvos valstybingumo ir neištirpimo Europos federacijoje trečiaeilės provincijos, valdomos kelių besikeičiančių grupuočių režimo, statusu. Ir rinktis reikės ne populistinius pažadus ir ne vidinius okupantus, kurie šalį atvedė į akligatvį. Vienintelis sunkus, bet teisingas pasirinkimas – rinktis politinę jėgą, kuri pradėtų būtinas esmines valstybės reformas ir sugrąžintų valstybę jos piliečiams. Tai visų konkrečių visuomenės ir problemų sprendimo raktas.

Deja, tokios vienos politinės jėgos nėra ir nebus. Nei viena esanti ar dar kuriama partija, nei vienas visuomenės judėjimas atskirai nesurinks reikiamos daugumos būtinoms konstitucinėms reformoms, valstybę užvaldžiusių jėgų nušalinimui ir tiesioginės demokratijos sugrąžinimui. Tą galima padaryti ir tai bus padaryta tik visos visuomenės bendra, vieninga veikla ir pastangomis.

Tam reikės susivienyti ne apie kokį nors asmenį ar organizaciją, o sutelkti asmenis ir organizacijas vienam tikslui, viešai deklaruotai svarbiausių valstybės ir visuomenės uždavinių programai. Vaidmenį ir savo vietą šiame darbe suras ir naujosios, iškilę ar kuriamos visuomenės jėgos, ir sunkiu metu pasireiškę asmenybės, ir senosios partijos ir organizacijos, prisijungę prie bendro tikslo, bendruomenės ir interesų grupės, piliečiai.

Ši būtinybė visuomenės jau suvokta ir vienijimasis stichiškai jau prasideda. Ir verslas, ir žmonės, ir net esamų partijų eiliniai nariai jau nebegali tylėti. Neviešas darbas taip pat dirbamas, turėkime kantrybės ir, kai ateis metas, visi sakantys, kad nėra už ką – turės už ką balsuoti. Tik tam reikia vienintelio dalyko – pakelti užpakalius nuo sofos. Ar esame pribrendę tokiai didžiulei aukai?

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus