Vieni juokingiausių galaktikoje tipų yra išdidūs, galvoti intelektualai, gyvenantys prisiskaitytame ir iš prisiskaitytų, visiems žinomų tiesų sukonstruotame praeities pasaulėlyje. Jei apie ką nors neperskaitė storose knygose, o dabar neišgirdo youtube – tai ir nežino, bet sako kalno pamokslus ir žiūri į visus kaip į nusirašinėjančius studentus. Moko gyventi ir net politikoje dalyvauti, patys nieko realiame gyvenime nemokėdami ir nesugebėdami net dešimties žmonių sutelkti kokiam nors praktiniam veikimui.

Savo minties neturi nei vienos ir kiekvieną rytą išauštančioje naujoje pasaulio dienoje neišmano nieko, kol apie tai kitas profesorius itin protingai neparašė. Todėl kankinasi, bandydami ką nors reikšmingo sumanyti ir pasakyti – ir pasako pranašo tonu, būtinai pradėdami nuo Aristotelio ar Platono “Valstybės“ – tą patį, ką kiekvienas gatvėje ir taip supranta. Nusunkus pretenzijas lieka dviejų – trijų banalybių sausoji liekana ir drungna tuštumos balutė.

Tai be galo sunkus intelektualinis darbas, nes apie vakar atsitikusius įvykius nebūna visuotinai priimtinų nuomonių, kurias galima perskaityti, išmokti, apmąstyti ir po to kitus pamokyti. Todėl kasdieniškame pasaulyje jie bejėgiai ką nors giliau suprasti, juolab veikti ir užsiima imitacijomis.

Labai reikšminga veido išraiška byloja biblines tiesas, buria bendraminčius, kuria sektas ir išaugina pasekėjus. Kritinį mąstymą sėkmingai pakeičia begaliniais samprotavimais kelių abstrakčių teiginėlių aplinkoje, žongliravimu aukštais principais ir abtrakčiomis tiesomis, kurios dėl savo nekonkretumo nepaneigiamos.

Telkiasi pusiau slaptais būreliais, kuriuose tyliai stumdomasi dėl lyderystės ir gyvena nesiveisdami savo uždaroje paralelinėje visatoje. Dažniausiai profesinėje, nors pasitaiko išpuolių ir į viešumą, net pretenzijų į politiką. Nemyli nieko, bet visus moko meilės ir vaidina pakančius, nors pakenčia tik patys save, ir tai ne visada.

Net bendraminčių nepakenčia, nes jiems pavydi įtakos savo sektoje ir lyderystės. Kristus juos vadino Rašto Aiškintojais – iš tolo pažinsi pagal prieštaravimų nepripažįstantį toną ir savimylą. Vis gamina begalinius išmintingus tekstus, kurie pilni citatų, nepabaigiamų nuorodų į autoritetus ir lėkšto moralizavimo. Tie tekstai dažniausiai mažai turi logiško ryšio su realybe, bet paradoksas – siekia ją pakeisti ir performuoti, ir dar didesnis paradoksas – jais iki šiol pavyksta kai kuriuos kitus intelektualiai patiklius jauniklius ir nusenusius nemokšas apkrėsti. Tik ne dėl tų tekstų reikšmingumo, o dėl jų nereikšmingumo.

Tai ne vienam priimtina todėl, kad labai patogu – esi visada teisus ir nieko nereikia daryti. Tie savo pasaulėlio lyderiai dažniausiai būna nesuprasti genijai, minta pomirtinio pripažinimo lūkesčiais ir gyvena viltimis. Dažniausiai latentiniai autistai, protingi ir tikslūs detalėse ir beviltiški esminiuose dalykuose, atkaklūs ir užsispyrę. Niekada nepavargsta kovoti, niekam nesvarbiuose savo pasaulėlio reikaluose yra nepralenkiami ir niekada nepralaimintys.

Bet ir tiems lyderiams sunku būna, nes dar neparašyta visuotinai pripažintų knygų, kuriose jie galėtų apie esamą pasaulį patyliukais pasiskaityti ir saugiai kitiems pasamprotauti. Todėl tą savo susikurtos situacijos banalumą laiko žygdarbiu ir auka, ir galima būtų jų pagailėti, jei nenuvestų tikrų ir dar gyvų žmonių į akligatvius.

Skiriamasis ženklas, kurį iš karto susitikęs pajunti – jiems visi turi paklusti, kitaip bus asmeniniai, vertybiniai ir valstybiniai priešai. Ir jie visada teisūs, viršesni ir laiko save išminčiais, net filosofais, o kai kurie net tokiais pagal algalapį yra. Bet – tą irgi iš karto pajunti – jiems neduota suprasti, kad filosofas yra tas, kuris turi savo minčių.

Algimantas Rusteika

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus