Praleisti ir eiti į turinį

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl lietuvių tautos juodinimo ir melagingų teiginių apie Holokaustą

Pareiškimas dėl lietuvių tautos juodinimo ir melagingų teiginių apie Holokaustą

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui

Lietuvos visuomenei

2021-02-05

Vilnius

Nacionalinis susivienijimas gavo informaciją, kad JAV pilietis Grantas Arthuras Gochinas yra paruošęs ieškinį  Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl Lietuvos pilietės Virginijos Jurgilevičienės, kuri esą neigia Holokaustą, esą pastarosios tėvas Jonas Skrodenis Antrojo pasaulio karo metu yra dalyvavęs žydų žudynėse, nors, kaip nurodo pati V. Jurgilevičienė, pastarasis nėra netgi jos tėvas.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas visada siekė ir sieks teisingumo visose visuomenės gyvenimo srityse, ypač jeigu tai yra susiję su žydų genocido Lietuvoje vykdytojais. Teisingumo siekis pirmiausia siejamas su visokeriopa pagalba šalies teisėtvarkos ir tarptautinėms institucijoms renkant, analizuojant su Holokaustu susijusią medžiagą, apklausiant galimus liudytojus, padedant jų paieškai, visokeriopai remiant Lietuvos žydų bendruomenės pastangas istorinei tiesai nustatyti ir nusikaltėliams išaiškinti. Tiesa ir teisingumas yra kertiniai Nacionalinio susivienijimo veiklos principai, kuriais turi būti vadovaujamasi nepaisant žmonių lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Vadovaudamasis šiais principais Nacionalinis susivienijimas vertina JAV piliečio G. A. Gochino galimą ieškinį  Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl Lietuvos pilietės Virginijos Jurgilevičienės Holokausto neigimo.

Atsižvelgdami į tai, kad Holokausto tema yra itin jautri Lietuvos žydų bendruomenei, gerbdami čia gyvenančių žydų tautybės piliečių jausmus ir jų jautrią reakciją į bet kokį prisilietimą prie šios skaudžios istorinės praeities, kartu pažymime, kad Nacionalinis susivienijimas nesitaikstys nei su G.A.Gochino, nei kitų asmenų, kur jie begyventų, veikla, jeigu šia veikla bus siekiama  nepagrįstai kaltinti nekaltus asmenis, juodinti juos žiniasklaidoje arba persekioti teismuose, ypač, kai siekiama nepagrįstai apjuodinti arba apšmeižti visą lietuvių tautą.

JAV piliečio G. A. Gochino paskelbtuose kaltinimuose, kuriuos jis kelia Lietuvos piliečiams, nurodoma esą V. Jurgilevičienė neigė Holokaustą, netinkamai pakomentavusi viešojoje erdvėje išsakytus Denis Paraskevich-Kishinevsky teiginius, kad per 1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvykdytas žudynės 200 žydų sušaudė lietuviai. Žurnalistas Denis Paraskevich-Kishinevsky straipsnyje „Holokaustas prasidėjo Gargžduose“ laikraštyje „Banga“ paskelbė, kad „Mažiausiai vienu atveju žudikas ir auka pažinojo vienas kitą: klaipėdiškius žydus čia šaudė uostamiesčio nacių policininkai.“

Pilietė V. Jurgilevičienė viešoje erdvėje paneigė melagingus Denis Paraskevich-Kishinevsky teiginius dėl Gargždų policininkų dalyvavimo minėtose žudynėse. Ji nurodė, kad Gargžduose iki 1941 m. birželio 22 d. buvo ne Lietuvos policija, o sovietų okupacinė milicija. Lietuvos policija iš Klaipėdos krašto pasitraukė dar 1939 m. kovo mėn. Minėta pilietė teigė, kad  Denis Paraskevich-Kishinevsky akivaizdžiai klastoja istorinius faktus siekdamas neaiškių siaurų asmeninių ar grupinių tikslų. Istorinių aplinkybių esmė ta, kad 1941 m. birželio 24 d. Gargžduose žiauriose žydų žudynėse dalyvavo vokiečiai, o Klaipėdos miesto policininkai žudynėse dalyvauti niekaip negalėjo, kadangi tokia policija neegzistavo. 

Todėl pagrįstas yra pilietės V. Jurgilevičienės teiginys, kad 1941 m. birželio 24 d. Gargžduose nei vienas lietuvis, nei vienas Lietuvos policininkas nenušovė nei vieno žydo. Tai darė nacistinės Vokietijos atstovai iš užgrobtos Lietuvos teritorijos, iš Klaipėdos krašto. Dėl šių teiginių negali kilti jokių ginčų, nes 1939 m. kovo 22 d. Lietuva buvo priversta priimti nacistinės Vokietijos ultimatumą. Dar neįsigaliojus ultimatumui, į Klaipėdą įžengė Vermachto daliniai. Lietuvos Respublika prarado 5 proc. teritorijos, 6 proc. gyventojų, buvo suvaržyta galimybė naudotis uostu, atsirado apie 18 000 pabėgėlių, panaikinta krašto autonomija. Taigi Lietuvai atidavus Klaipėdos kraštą nacistinei Vokietijai, jokių Lietuvos valdžios institucijų, įskaitant policiją, Klaipėdoje būti negalėjo. O 1941 metais prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, įsteigti Klaipėdoje  savarankišką Lietuvos policiją okupuota Lietuvos šalis juo labiau negalėjo.

Todėl Nacionalinis susivienijimas laiko priimtinu V. Jurgilevičienės teiginį, kad G. A. Gochinas ir jo bendraminčiai vykdo kampaniją, kurios tikslas – perrašyti Lietuvos istoriją. Pažymėtina, kad šis JAV pilietis (G. A. Gochinas) jau ne kartą yra šmeižęs Lietuvą ir lietuvių tautą, neva atsakingą už Lietuvoje vykdytą Holokaustą. Jis kaltino Lietuvos laisvei nusipelniusius asmenis, neva šie yra Holokausto dalyviai, pateikdamas neaiškiu būdu surinktus tariamus įrodymus. Tačiau teismai šiuos kaltinimus yra atmetę kaip nepagrįstus. 

Pvz., G. A. Gochinas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Genocido centras)  2018 m. liepos 18 d. raštą Nr. 14R-52 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atlikti administracinę procedūrą pagal G. A. Gochino pateiktą 2018 m. birželio 15 d. užklausą ir jos prieduose esančius dokumentus – atlikti tyrimą, pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos II pasaulinio karo metais, o pakeistą išvadą paviešinti interneto svetainėje http://www.genocid.lt.

G. A. Gochinas tvirtino, kad Genocido centro išvados apie Jono Noreikos veiklą yra klaidinančios, neva jam nėra aišku, kuo remiantis tokios išvados padarytos.  G. A. Gochinas buvo pateikęs savo dokumentus, prašydamas pakeisti istorinę išvadą apie Joną Noreiką, tačiau Genocido centras  dėl jo pateiktų įrodymų nepasisakė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. 2 sprendime (administracinė byla Nr. eI-534-281/2019) G. A. Gochino skundą atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdamas, kad Genocido centro 2018-07-18 raštas Nr. 14R-52 atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir G. A. Gochino reikalavimas įpareigoti atlikti administracinę procedūrą pagal jo pateiktą 2018-06-15 užklausą bei jos prieduose esančius dokumentus. 

G. A. Gochinas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą, tvirtindamas, kad  teismas išklausė jo paaiškinimus dėl istorinių bylos aspektų, teikė klausimus šalims, prijungė papildomus G. A. Gochino pateiktus tariamus istorinius dokumentus, tačiau sprendime dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  2020 m. balandžio 1 d. nutartyje (byla eA-1768-624/2020) atmetė G. A. Gochino apeliacinį skundą, iš dalies pakeisdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir nutraukdamas administracinės bylos dalį pagal G. A. Gochino skundą Genocido centrui dėl 2018 m. liepos 18 d. rašto Nr. 14R-52 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo, kartu  pažymėdamas, kad  G. A. Gochino skundas nėra susijęs su Genocido centro veikla ir dėl to pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

Nacionalinis susivienijimas yra pasiruošęs viešinti visus Holokausto Lietuvoje istorijos klastojimo faktus ir garsinti su šiais klastojimais susijusius suinteresuotus  asmenis,  taip pat pasiruošęs ginti tiek nacionaliniuose,  tiek ir  tarptautiniuose teismuose nepagrįstai persekiojamus ir šmeižiamus Lietuvos piliečius, įskaitant V. Jurgilevičienę už jos viešą pasisakymą dėl Holokausto faktų Gargžduose klastojimo, nuo persekiotojų, kurie, prisidegdami skausmingais Holokausto įvykiais, siekia savo siaurų grupinių (tikėtina, materialinių) interesų.

Nacionalinis susivienijimas pritaria V. Jurgilevičienės teiginiui dėl visuotinės kampanijos būtinumo ir mano, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos valstybės vadovai ir valdžios institucijos nesiims ryžtingų priemonių nesiliaujančiam lietuvių tautos judinimui viešoje erdvėje (vadinimui „žydšaudžių tauta“) stabdyti, t. y. jeigu analogiškai kaip Lenkijos Respublikoje nebus priimtos įstatymo pataisos, pagal kurių nuostatas kaltinimai Lietuvai dalyvavimu Holokauste Antrojo pasaulinio karo metais laikytini nusikalstamais, kvies visuomenines organizacijas ir judėjimus rinkti parašus dėl kreipimosi lietuvių tautos vardu į JAV Kongresą dėl G. A. Gochino ir kitų užsienyje arba Lietuvoje gyvenančių asmenų atsakomybės dėl nuolat skleidžiamų melagingų teiginių  apie lietuvių tautos atsakomybę už  Antrojo pasaulinio karo metu okupuotoje Lietuvos teritorijoje vykdytas sovietinių komunistų civilių gyventojų žudynes ir Vokietijos nacistų vykdytą žydų tautos Holokaustą. 

Nacionalinio susivienijimo valdyba

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: