Praleisti ir eiti į turinį

Aušra Jurevičiūtė. Trisdešimt metų po priesaikos

Aušra Jurevičiūtė

Pirmoji Krašto apsaugos departamento savanorių priesaika
ir Nežinomo kareivio perlaidojimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje

Lapkričio 23 d.  švenčiame Lietuvos kariuomenės dieną. Šių metų kariuomenės diena ypatinga, nes sukanka 30 metų, kai 1990 m. lapkričio 23 d. prisiekė pirmieji atkurtos kariuomenės Krašto apsaugo departamento savanoriai ir buvo perlaidotas Nežinomas kareivis. Minint šią svarbią Lietuvai dieną, prisiminkime tų dienų įvykius.

1990 m. vasario 16 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo iškilmingai atidengtas paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Paminklo akmenys buvo surinkti iš mūšių vietų, laikantis tos pačios tradicijos, kuri buvo ir statant paminklą 1921 m. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Respubliką, po aštuonių mėnesių, 1990 m. lapkričio 23 d. prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ buvo perlaidotas Nežinomas kareivis, kuris buvo atvežtas iš Giedraičių kapinių, kur jis buvo palaidotas. O jo iškasime ir perlaidojime dalyvavo Krašto apsaugos departamento savanoriai, kurie prisiekė Nežinomo kareivio perlaidojimo dieną.

Nežinomo kareivio žūties istorija užrašyta remiantis vietinių gyventojų atsiminimais ir saugoma Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos muziejuje. „1920 m. lapkričio 21 dieną buvo sumušta lenkų Giedraičių grupė ir užimti Giedraičiai. Giedraičių, Širvintų laukuose už Lietuvos laisvę kovėsi karininkai, puskarininkiai, leitenantai, eiliniai. Ne vienas jų krito kovos lauke. Lapkričio 22 dieną karo veiksmai buvo sustabdyti, Tautų Sąjungos atstovų nurodymu. Už Kraujaleidžių kaimo nustatoma demarkacinė linija. Gyventojai laidojo žuvusiuosius. Giedraičių kapinėse buvo palaidotas ir nežinomas kareivis, žuvęs prie Kraujeleidžių kaimo. Pasitraukus Lietuvos kariuomenei nežinomą karį priglaudė vietiniai gyventojai, tačiau lenkai jį aptiko ir subadė durtuvais. Žuvo ir tos sodybos visi gyventojai. Jie visi buvo palaidoti vienas prie kito Giedraičių kapinėse“.

1990 m. lapkričio 21-23 d. Giedraičių vardas nuolat skambėjo radijo ir televizijos laidose, laikraščiuose mirgėjo žinutės apie Nežinomo kareivio palaikų perkėlimą į Kauną. Kauno dailės kombinatas pagamino tokį pat karstą-sarkofagą, kuriame buvo palaikai 1934 m., kai pirmą kartą buvo palaidotas Nežinomas kareivis Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. 1990 m. iškilmių programa trūko 3 dienas: lapkričio 21, 22 ir 23-ąją. Lapkričio 21 dieną grupė Krašto apsaugos departamento savanorių iš Kauno Giedraičiuose iškasė nežinomo Lietuvos kariuomenės kareivio palaikus. Su kryžiumi, trispalve vėliava jie buvo pernešti į Giedraičių bažnyčią. Prie sarkofago garbės sargybon stojo Krašto apsaugos departamento savanoriai ir Giedraičių gimnazijos Antano Jaroševičiaus mokiniai. Buvo giedamos gedulingos giesmės. Lapkričio 22 d., vidurdienį, po Šv. Mišių už žuvusiuosius Nepriklausomybės kovų kareivius, kurias aukojo vyskupas Juozas Matulaitis, sarkofagas su palaikais buvo atneštas prie Nepriklausomybės kovų paminklo. Čia vyko iškilmingas Giedraičių kautynių 70-mečio minėjimas. 12 valandą 30 minučių iškilminga eisena su Nežinomo kareivio palaikais pajudėjo nuo Nepriklausomybės paminklo į miestelio pakraštį. Iš čia palaikai buvo išvežti į Vilnių. Ten jie buvo įnešti į atšventintą arkikatedrą, po to išvežti į Kauną. Ten Nežinomo kareivio karstas, lydimas savanorių buvo pastatytas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, kur vyko Šv. Mišios. Po to jį KAD savanoriai nešė, lydimi tūkstantinės minios, iki V D Karo muziejaus sodelio. Čia Nežinomas kareivis buvo palaidotas prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, skambant Laisvės varpui. O aukurą uždegė Lietuvos kariuomenės dim. plk. ltn. Antanas Malijonis.

Tą proga įvyko pirmoji atkurtos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos departamento savanorių priesaika. Lapkričio 23 d. prisiekė keturi būriai savanorių: trys kauniečių ir vienas vilniečių, virš 200 Kauno ir Vilniaus savanorių. Jiems vadovavo KAD Kauno zonos Kauno skyriaus instruktorius Virginijus Vilkelis. Iškilmėse dalyvavo Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, Premjerės Kazimieros Prunskienės pirmasis pavaduotojas Algirdas Mykolas Brazauskas, Krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius, Aukščiausios Tarybos deputatai, visuomenės atstovai, studentai ir moksleiviai.

Šią Kariuomenės dieną minėdami Pirmosios priesaikos ir Nežinomo kareivio perlaidojimo 30-metį, tą dieną prisiekę KAD savanoriai, prisimins jiems taip svarbią priesaiką duotą Tėvynei ir kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyriumi, kurio nariai jie yra, padės gėles prie Nežinomo kareivio kapo ir pagerbs visus žuvusius karuose. Žuvęs karys, nesvarbu kokios kariuomenės, yra gerbtinas, nes jis kovojo už savo valstybę.

Dr. Aušra Jurevičiūtė

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos
Kauno apskrities skyriaus pirmininkė

Nacionalinio susivienijimo
Kauno skyriaus valdybos narė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: