Dar vienas referendumo iniciatyvos bandymas

Algimantas Rusteika
Kauno forumas

 

Konstitucija, kurios egzaminus kasmet it mokinukai laikome, nustato, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta ir suverenitetas priklauso Tautai (didžiosios raidės iš originalo). Ir kad svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Dabar pasakykit ar atspėkit, kiek gi tų svarbiausių klausimų buvo išspręsta referendumais?

Labai daug – net keturi! Nejaugi tik tiek kartų per tris dešimtmečius Tauta sugebėjo pati, be tarpininkų priimti sprendimą? Keturi iš vienuolikos surengtų referendumų iš viso neįvyko. Kas atsitiko, nejaugi žmonės nebenori patys nuspręsti, kaip gyventi savo valstybėje?

Atsakymas paprastas. Pirmieji trys iš pavykusių referendumų dėl Nepriklausomybės, Sovietų kariuomenės išvedimo, Konstitucijos priėmimo buvo vykdomi visuotinio pilietinio sutelktumo sąlygomis, esant šalyje dislokuotai okupacinei kariuomenei, todėl ir įvyko, ir pavyko nesunkiai.

Vos sustiprėjusi valdžia tuojau ėmė šį demokratinį įrankį naudoti savo politinėms kovoms, pradedant 1992 metų referendumu, kurį reikėtų vadinti balsavimu dėl “V.Landsbergio paskelbimo prezidentu be Konstitucijos“. Ir 2003-jų referendumas dėl ES, liūdnai atmintinas dėl pigaus alaus ir skalbimo miltelių, ir dauguma kitų buvo valdžios ir atskirų politinių grupuočių referendumai.

Tik du referendumai buvo inicijuoti piliečių. Juose buvo balsuojama ne “už“, o “prieš“. Iš esmės tai buvo protesto balsavimai prieš valdžios vykdytą politiką – dėl grobikiško privatizavimo, nuvertintų indėlių, pažeistos teisėsaugos, prieš žemės pardavimą užsieniečiams, už teisę lengviau rengti referendumus ir sunkiau atšaukti juose priimtus sprendimus.

Žemės referendume buvo padaryta viskas, kad piliečių referendumai nebepavyktų ir neįvyktų niekada. Daugybę kartų priekabiaujama prie parašų, formuluočių, asmenų, parinktas pats nepatogiausias laikas, koks tik įmanoma. Mesta visa sisteminės ir priklausomos žiniasklaidos galia, užsiundytos socialinių tinklų gaujos, patyliukais iš aukštų kabinetų skatinamos patyčios ir be specialiųjų tarnybų neįmanomi gauti kompromatai liejosi laisvai ir užtvindė viešąsias erdves.

Prieita iki to, kad aukščiausi valstybės pareigūnai atvirai agitavo savo piliečius nedalyvauti svarbiausiame valstybės politinio gyvenimo įvykyje. Konstitucinis teismas pagimdė ilgiausią tekstą, kuriame ištisas sąrašas aplinkybių, kuriomis remiantis galima piliečių referendumo iniciatyvą tiesiog atmesti. Seimas gavo teisę žmonių referendumo net nepaskelbti.

Tuo tarpu valdžios sugalvoti referendumai bus ir toliau organizuojami ir eisis kaip iš pypkės. Čia jokių apribojimų, reikės kokių nors lengvatų – priims, atsiras būtinybė balsuoti du savaigalius – balsuos, pritrūks balsų – neabejotinai dar pratęs. Laisva ir nepriklausoma LRT nepavargs kviesti apvalius stalelius iš devynių lojikų už valdišką referendumą ir vieno priešininko.

Visa juridinė ir faktinė valstybės situacija, likusių ir neemigravusių žmonių nusivylimas ir apatija dabar daro praktiškai neįmanomą ne tik piliečių inicijuojamą referendumą, bet ir pačią galimybę jį inicijuoti. Konstitucijoje reikalaujamas 300 000 parašų barjeras po Žemės referendumo praktiškai yra nebepasiekiamas. Kiekvienas sveiko proto žmogus jums pasakys, kad Konstitucijos žodžiai apie tai, kad Tauta yra suverenas ir gali pati, be valdžios spręsti svarbiausius valstybės klausimus referendume – tik grafiniai ženklai popieriuje.

Tam būtina sumažinti reikalingų referendumui piliečių parašų skaičių. Šiuo metu Vyriausiojoje rinkimų komisijoje užregistruota dar viena iniciatyvinė grupė privalomiesiems referendumams paskelbti, kurios nariai siūlo privalomąjį referendumą skelbti, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 50 000 piliečių, o referendumu priimtas įstatymas būtų keičiamas tik referendumu.

Be Žemės referendumo, tokių bandymų buvo jau ne vienas ir ne du: 2002, 2009, 2016 metais. Ir visi nepavyko, daugiausiai dėl to, kad šie veiksmai buvo neparuošti, vykdomi nedidelių entuziastų grupelių, be parengiamojo organizacinio darbo ir stichiškai. 2016 metais iš reikalingų surinkti 300 000 parašų buvo surinkta tik 860. Iniciatyvinei grupei tada vadovavo Vytautas Jurgis Kadžys. Tas pats žmogus yra ir dabartinės iniciatyvinės grupės koordinatorius.

Kauno forumas pasisako už realią piliečių referendumo galimybę. Sugrąžinus žmonėms teisę spręsti savo valstybėje, tai veiktų profilaktiškai net nieko nedarant, nes valdžia, žinodama, kad piliečiai turi realią galimybę jos sprendimus pakeisti, būtų daug atsargesnė ir mažiau arogantiška. Savo pateiktų demokratinių reformų projekte siūlome mažinti iki 100 000 rinkėjų skaičių referendumui paskelbti. Manome, kad tokias iniciatyvas reikia pradėti tik gerai pasirengus, atsakingai ir esant tikram bent dėl sėkmės tikimybės.

Su referendumo iniciatyva galima susipažinti čia (siūlomų Konstitucijos pataisų tekstas šio sprendimo priede Nr.1)

..

..

..

.

..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s