ALGIMANTAS RUSTEIKA: Bukumo epocha

Pasaulio politikos kryptis didele dalimi priklauso nuo įvykių Europoje. O jau Lietuvos ateičiai – tai svarbiausias išorės faktorius. Normaliame gyvenime apie esminius žemyno įvykius matytume politologų prognozes ir diskusijas, skaitytume apžvalgininkų tekstus, geriausiu laiku ekranuose linguotų politikų plikės ir ševeliūros.

Vienas iš tokių įvykių – rinkimai Vengrijoje. Per “atsinaujinančią ir skaidrią“ LRT jokios informacijos – tiesiog nebuvo tų rinkimų ir viskas. Delfyje tą sekmadienio vidurdienį svarbiausia naujiena – “Per Stalino laidotuves – šiurpūs įvykiai“, komentaras – “Tikrų vyrų neliko – paskutinį jų pribaigiau aš“. Vengrijai skirta keliolika sakinukų portalo apačioje, kur niekas neskaito, po spurgyčių receptų, septintasis tekstas tarp užsienio įvykių.

Lietuvos Ryte pirmoji sekmadienio žinia: “Įbauginta vilnietė atskleidė, kaip šiurpiai būrėja viliojo dideles sumas“, dienos komentaras – “Didžiausia kauniečių baimė – susimauti per Kalėdas“. Nors lietrytiečiai tai drąsūs – skurdžią žinutę apie tai, kad rinkimai visgi vyksta ir Viktoras Orbanas niekšas, sugebėjo visiems miegantiesiems paskelbti auštant. O nuo 8-tos valandos, kai su kava įsijungėm kompus, ji jau puikavosi tarp įvykių portalo apačioje, tuoj po Radžio vaikystės problemų.

15min. irgi nepasišiukšlino, svarbiausias tekstas – “Pagal vedų principus gyvenanti E.Terekaitė: „Neprieštarauju lyčių lygybei, bet moterų ir vyrų psichika iš tikrųjų labai skiriasi“, o portalo komentarų lyderis – “Malonu susipažinti! Kokia poza jūs paskutinį kartą patyrėte orgazmą?“ Apie Vengriją – kokie ten baisūs oligarchai ir kaip tyčiojamasi iš vargšų žurnalistų – portalo gale. Aišku, vakarykštis, ilgokai paieškojęs pasiryžėlis galėjo atrasti po opuso “Grožiui skirtame renginyje – pavasariškos ir stilingos garsenybės“.

Smagu stebėt, kaip išmaniai, tykiai šlamant padangoms riedame nuožulnia plokštuma į praeitį. Senoji gvardija moka skaityti kas neparašyta ir girdėti ko nesakoma, čia mes kaip žuvys vandenyje. Žinutė aiški – reitingai rodo cikloną, “mūsiškiai“ prakišo sausai, todėl reikėjo talentingai suvaidinti, kad nieko neatsitiko. O kas būtų dėjęsi, jei “ultradešinieji euroskeptikai“ būtų pralaimėję! Staugtų mobilizacijos sirenos, džipai, sausakimši jakilaičių, gabriukų ir šiaip visokio bruverių mailiaus, prašvilptų mingančio Vilniaus gatvėmis! Ir kad prasidėtų TV Maidanas akinančiai apšviestose studijose, degančios padangos tik skrietų Budapešto link!

Tačiau ir vėl rusai nulėmė rinkimus. Teko traukti ir uostinėti apipelijusias frazes apie niekšą Viktorą Orbaną – Vladimiro Putino draugą, kuris atsijungia nuo rusų dujų vamzdžio. Ir nei žodžio apie šaunią Vladimiro Putino priešę Angelą Merkel, kuri prisijungia prie rusų dujų vamzdžio. O tie dar nenumirę ir žingeidūs, kuriems rūpi, kas konkrečiai Vengrijoj, Katalonijoj, Sirijoje ar Italijoje vyksta ir toliau skaitys rusiškus portalus. Mat, šitaip mes kariaujam informacinį karą.

Ar tokius metodus kuria debilai, ar jie kuriami debilams? O gal nieko daugiau ir nemokat? O gal nepatogių režimui temų nutylėjimas – tiesiog imperijų, oligarchijų ir autokratijų pabaigos ženklas? Kaip ten bebuvę, su žodžio laisve, žiniasklaidos etika ir kitais sandėliuke už scenos dulkančiais lozungais tai nieko bendra neturi. Šis kelias – į savanorišką sisteminės durniasklaidos mirtį, kuria tikinčių ir pasitikinčių sankaupos tirpte tirpsta.

Gal ir gerai, kas ir šiaip negyvas, turi galiausiai numirti. Tik valstybės gaila, nes tokie vienos dienos propagandiniai “laimėjimai“ virsta pralaimėjimais ir tolesniais žmonių protų praradimais. Bukumo epochoje juk pakanka nepaliaujamai kartoti kokią nors nesąmonę, mažai kam galinčią toptelėti vien dėl jos kvailumo. Svarbiausia – kad tik galvoti nereikėtų: pasiimk pusiau tiesą ar sąmokslo teoriją ir adaptuok mūsų konkretikai, o tuos, kurie supras apgavystę, apšauk fake news gerbėjais.

Sąmokslus ir schemas propagandai nukopijuokim iš propagandos lyderių rusų ir abejojančius propaganda paskelbkim rusų propagandos aukomis. Būtina sąlyga – sakomos nesąmonės turi būti svarbia visiems tema, primityvios, paprastos, viską bukai paaiškinančios ir įvardijančios kaltus, kurie kaip sykis visada yra tavo priešininkai.

Jei aktualu, pataikysi žygiuot į koją – patiksi tiems, kas tokius niekus drovisi viešai pasakyti. Tapsi žinomu žurnalistu ir teks pirktis sulankstomą lovelę, nes nakvosi TV studijose ir be problemų gausi paskolas. Amžinai apsimelavę valdžios populistai su pasigardžiavimu pravardžiuos populistais pavojingus ir dar neatbukusius. Ir kas vakarą vartys akis, kleketuos šiltose dėžėse besiveisiantys kormoranai – nesuskaičiuojamų rūtų karta. O mąstantieji savo galva bus sužieduojami ženklais “radikalas, kraštutinis“, tokiais modernizuotais “antisovietiškumo“ variantais.

Už jūsų ir mūsų laisvę vietoj tikrų problemų įteigsim kovas už varlyčių ir bepročių teises, dėl kurių eisit į demonstracijas ir plaksitės šeimose. Badausit, dalinsit skrajutes, apsipilsit ledukais ir kursit bendraminčių ratelius, neapkenčiančius kitokių. Gero tono ženklais taps kitaip manantį anonimiškai paskųsti valdžiai ar Zuckerbergo kontorai. Normalus žmogus bukajame pasaulyje pasijus vienišu kaip Mažasis Princas, nepatenkintuosius įrašysim į Raudonąją grėsmių knygą, o nepaklusniausiems nepritrūks pasiklausymo programėlių ir žurnalistikos dobermanų dėmesio.

Likusieji bus maitinami sukramtyta, atryta ir į ekranus išspjauta košele, nes protas seniai susitraukė ir atsitraukė į saugius pogrindžius. Viešumą užvaldė primityvūs, bukinantys vaizdiniai ir stererotipai, kuriems įtvirtinti metama visa valstybių, verslo ir žiniasklaidos galia. Pats minkščiausias pasaulyje daiktas yra smegenys, todėl pasiūla visada sukuria paklausą. Ir bukinanti terpė suformuoja lojalių, primityvių, tarpusavyje susipriešinusių mulkių visuomenę, kur apsimestinai skatinama įvairovė.

Joje neatbukintas stereotipais pavirsta kitokiu ir ne skatinamas, ko tarsi reikalautų moderniojo bukumo doktrina, o atstumiamas. Ima laikyti save ne tokiu kaip reikia ir gėdytis kitoniškumo. O kada sveikos visuomenės likučiai pasišlykšti primityvizmu, tie, kurie visuotinį bukumą šitokiomis pastangomis sukūrė, išpučia akis ir visiškai teisingai atsako – tai juk žmonės primityvūs ir patys šito nori!

Nei sekundei nenutylant pliurpalams apie laisvą, laimės indeksų rekordus mušančią visuomenę, žiniasklaidos, verslo ir politikos monopolijos klesti ir užvaldo vis didesnes erdves, nes monopolizuota valdžia monopolijas skatina. Kiekviena monopolija išsigimsta, minties ir išraiškos laisvė kelia pavojų sprendimų priėmėjams, todėl kasdien metamos pajėgos visuomenei toliau bukinti. Dieną naktį ūžia propagandos ir bulvarinių blizgučių siautulys, kuris gimdo abejingumą ir entuziastingas bukų aktyvistų minias, kurios atneša susvetimėjimą, baimę ir nelaisvę.

Autocenzūra ir galvojimas kaip reikia galvoti sugrįžo. Nėra nieko pasaulyje labiau naikinančio šviesą, tiesą ir bet kokias vertybes už tuos, kurie garsiai kovoja už jūsų laisves, visuotinę teisybę ir kitų moralumą. Tie, kurie kas vakarą nenuilstamai loja apie ištikimybę ir meilę, pirmieji ir pigiausiai išduos. Pažiūrėkit į veidus ir suprasit – Jam atėjus niekas to net nesužinotų.

Mes vėl Jeruzalėje, ta pati minia kloja kelią savo drabužiais ir reikalauja mirties. Netikėkit nei vienu, kurie žada ir sako, kad padarys. Netikėkite tais, kurie sako, kad tiki. Ieškokite abejojančių ir tų, kurie kartoja – bus sunku, kurie nieko nežada ir dvejoja ar pavyks. Tų kurie bijo, bet vis tiek išeina ir kalba. Jie – tikrumas ir ateitis, jeigu ji iš viso yra.

…\

Komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s