Kauniečiai už gyvąją Lietuvą
Nei tėvynių, nei meilių, nei visų kitų tikrų ir teisingų dalykų niekas nepasirenka ir nerenka kaip grybų. Apie tai negalvoja, nediskutuoja ir net tokio klausimo nekyla – esi toks, su tais ir ten, kur esi. Tavo Tėvai, tavo Žemė ir tavo Tauta yra tavo. Čia buvo Tėvynė ir tada, kai jokios mūsų valstybės nebuvo – nei geros, nei blogos.
Neabejoju – Europos Sąjunga išliks, tik jeigu mes į šalį svajones apie federaciją ir esmingai atsinaujins.
Lietuva dabar gyvena be misijos. Anksčiau tai buvo išsivadavimas, o integravimasis į viską (net ir į anglų kalbą) negali būti misija. Tai tautos ištirpimas, susinaikinimo programa.
Kreipiuosi į galinčius išgirsti – suprantančius, kad mūsų Tėvynei atėjo dar vienas sunkių išbandymų metas, ir pasiryžusius neleisti, kad iš sparčiai išsivaikščiojančios ir nykstančios Lietuvos liktų tik jos vardas. Šitaip kalbėti verčia prasidėjęs lūžinis Europos ir Lietuvos istorijos momentas.
Nelyg komunizmo šmėkla po Europą klaidžioja universalių bazinių pajamų idėja, palaikoma ir Emanuelio Macrono. Tai siūlymas visiems piliečiams mokėti nuolatines išmokas tiesiog už patį jų egzistavimą.
Per itin trumpą laiką užsiliepsnoja sunkiai įsidegantis, impregnuotas ir moderniais antigaisriniais skysčiais apdorotas (o jei neapdorotas – tai apie kokį lygį iš viso kalbam?) ąžuolinis karkasas? Ir dar gaisrui kaip reikiant neįsidegus valdžia visam pasauliui praneša, jog padegimo galimybė atmesta, nors jokie tyrimai dar net nepradėti?
