Visų pirma noriu pasveikint visus mus, čia susirinkusius. Mes čia, nes mums vis dėl to ne vis tiek. Ne vis tiek, kas yra mūsų valstybė. Ne vis tiek, kas yra mūsų tauta. Ne vis tiek, kas yra mūsų šeima.

Teko gyvenime pakariauti virš dviejų metų. Ir laikė mano širdį tai, kad namuose laukė mama, tėtis, brolis…šiandien – sūnus, anūkė. Man iškyla klausimas : jeigu mūsų normalios šeimos neliks – kas lauks? Kas kurs valstybę? Nežinau. Yra geležinė taisyklė : jeigu nori sužlugdyti tautą, ją nutautinti ar sunaikinti – sunaikink šeimą, sunaikink vertybę ir tauta išnyks savaime!

Lietuviai egzistuoja jau tūkstantį metų, buvo galinga valstybė. Ir šiandien mes esam tokie, kokie esam. Mes po šiai dienai kalbam lietuviškai, nors buvo laikas, kai lietuvių kalba – kaip tokia – buvo uždrausta. Mes išlikom todėl, kad visada turėjom stiprią šeimą. Todėl kad tėvai visada gyveno vardan vaikų, vardan anūkų, vardan tautos.

Ir man šiandien tikrai ne tas pats, kuomet matau, kad bandoma mus – normalius šeimos žmones – pristatyt, kaip kažkokius ‚zombius“, ‚atskilėlius“, „nuskilėlius“… o kitus, kuriems šeima – tas pats, jau kaip elitą.

Su mumis šiandien garsiausi muzikantai, mokslo žmonės, kultūros žmonės… Todėl noriu paklaust : mes ‚atskilėliai“ ar jie? Aš galvoju, kad mes čia ir esam, kad parodyti tiems, kad valdžia yra ne tie, kurie sėdi aukštuose krėsluose, o mes – Lietuvos tauta ir Lietuvos žmonės. Ir mūsų balsas ne gali, o privalo būti išgirstas!

Žiūrėkit, iki ko mes priėjom… Iš Geležinkelio atleidžiama 2000 žmonių… birių trąšų terminalas, kuris nešė milijonus į mūsų biudžetą – nėra… 600 žmonių atleidžiami iš Pašto… Bet čia „viskas tvarkoj“! Infliacija 17 – 18 %… Girdime sakant – Vyriausybė čia ne prie ko! Na, gal ir „ne prie ko“ , bet kažkodėl Europoj didesnės infliacijos už 10 nėra – 7, 8, 6, ir viskas tvarkoj.

Bet …“mes visi čia ne prie ko, nes karas Ukrainoj“. Ar žinot, kodėl ukrainiečių tauta šiandien laimi? Todėl, kad jie kovoja ne už žemę, o už savo tautą, už išlikimą, už savo vaikus, už teisę būti ukrainiečiu – turiu ne vieną draugą, šiandien kovojantį apkasuose.

Mes turim padaryti viską, kad tas karas neateitų pas mus. Bet jeigu – neduok Dieve – karas eis toliau … Man šiandien keista, kaip kariuomenės vadui ir valstybės kūrėjui (pradėjau kartu su visais nuo pat pradžių), kai aš girdžiu kai kuriuos politikus, kurie stengiasi mus į tą karą įkišti – tai erdvę uždaryti, tai karius pasiųsti …

Šiandien priėjome iki absurdų absurdo – norime siųsti išminuotojus į Ukrainą, į karą , o tai bus traktuojama, kaip valstybės įsikišimas! Nusispjaut, kad NATO pasakė – mes padėsim, bet kariais nedalyvausim, kad išvengtume III – o pasaulinio… Tas pats, kad Europos Sąjunga jokios išminavimo misijos nepaskelbė… Tas pats, kad Kariuomenės vadas pasakė, kad to daryti negalima!

Per visą naujosios Lietuvos istoriją nė karto nebuvo, kad politinis sprendimas būtų priimtas neatsižvelgiant ir prieš Kariuomenės vado karinį patarimą! Per visą NATO istoriją nebuvo nė vieno politinio sprendimo, kad būtų prieštaraujama kariniam patarimui.

Na, ką gi – gal mes vėl būsim „pirmieji“. Tai Baltarusiją padovanojom Putinui „ant stalo“, kaip kalėdinę dovaną … Tai su kinais susipykom… Tai dar kažkas.. Tai skurdinam tautą… Man susidaro toks įspūdis, kad šitai valdžiai svarbu narkotikai, prieš kuriuos kovoja visas civilizuotas pasaulis, svarbu genderizmas, tam kad mūsų vaikai ir anūkai būtų „auklėjami“, nė nežinau kaip. Bet nesvarbu mes.

Aš labai tikiuosi, kad mes – Lietuvos tauta – pasakysim savo rimtą žodį ir neleisim iškreipt mūsų tautos. Neleisim nužudyt mūsų šeimos! Neleisim nutautint mūsų vaikų!

Ačiū. Ačiū, kad mes kartu!

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus