Praleisti ir eiti į turinį

Saulius Dambrauskas: Lietuvoje nėra viešąjį interesą ginančios prokuratūros

sauliaus apdovanojimas

Apie korupcinę schemą Kauno miesto savivaldybėje jau rašėme (žr.čia). Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Kauno savivaldybė „aukcionuose“ pardavinėjo „nereikalingus“ miesto „visuomeninės paskirties“ žemės sklypus , kuriuos supirkdavo Matijošaičių šeima. Ir miesto taryba iš karto pakeisdavo jų paskirtį į gyvenamąjq. Šiais metais iš miesto įmonių yra atimama žemė, kurią per tarpininkus superka tie patys Matijošaičiai. Pratęsiant temą pateikiame advokato Saulius Dambrausko interviu Laisvam laikraščiui, kuriame advokatas teigia: „Lietuvoje nėra nei viešąjį interesą ginančios prokuratūros, nei teismų, kaip teisingumą vykdančios institucijos“.


dambrauskasIstorija su visuomeninės paskirties sklypų privatizacija Kaune?

Ji baigėsi niekuo ta prasme, kad prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą. Tą atsisakymą aš apskundžiau teismui, bet teismas, aišku, atsisakė net tirti tą skundą ir nurodė, kad mes galime skųsti tik procesinius motyvus, o viešąjį interesą gina vien prokuratūra. Teismas atsakė formaliai, tai ir aš formaliai apskundžiau tą jų nutartį Vilniaus apygardos teismui, nurodydamas, kad ji prieštarauja Konstitucijai, su prašymu kreiptis į Konstitucinį teismą.

Šis teismas irgi labai gražiai ir formaliai išnagrinėjo ir nurodė, kad mes patys turime teisę kreiptis į Konstitucinį teismą individualios peticijos tvarka. Praėjęs visą šį procesą dabar matau, kad tą reikia daryti ir jau tą esu numatęs, nes esu įsitikinęs, kad ginti viešąjį interesą teisme turi turėti teisę ir kiti asmenys, ne tik prokuratūra. Mes visi turime teisę kreiptis į teismą dėl to, kad tas viešas interesas nebuvo aiškiai ištirtas.

Noriu Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar tokia suformuota teismų praktika nepažeidžia Konstitucijos. Šioje srityje aš dabar daugiausia ir dirbu, nes visos kitos mano bylos iš esmės nukreiptos į tą patį tikslą – viešojo intereso gynimą. Vienoje byloje esu padavęs skundą Žmogaus teisių teismui, kitoje – Konstituciniam teismui. Viena iš bylų formaliai yra susijusi su Kauno miesto savivaldybe, bet mano tikslas žymiai platesnis – tai yra strateginė byla, kuria aš noriu pakeisti patį požiūrį į viešojo intereso gynimą.

Tačiau kodėl prokuratūra negina viešojo intereso?

Formaliai jie sako, kad šioje vietoje neįžvelgia pažeidimo. Jie nesako, kad jie negina, tačiau, ištyrę visas aplinkybes, jie tiesiog atsako, kad nemato pagrindo pradėti tyrimą.

Tačiau tas pagrindas yra akivaizdus – miesto turto vagystė?

Yra kaip yra.

Vilniuje prokuratūra krečia tokius pačius šposus, pvz., Vilniaus savivaldybė pardavė pastatą Dominikonų gatvėje, net į balansą neįtraukusi didelės dalies jo ploto, tačiau prokuratūra irgi čia neįžvelgė nusikaltimo?

Tai aš ir sakau – mes faktiškai turime formalią instituciją – prokuratūrą, nevykdančią savo funkcijų, tačiau lygiai taip pat mes turime ir kitą biurokratinio teisingumo instituciją – teismą. Iš esmės teismai šiuo metu yra biurokratinio teisingumo institucija, o ne teisingumo vykdymo institucija.

Tai pakeisti tokios situacijos niekaip neįmanoma?

Kodėl, aš manau, kad įmanoma. Turi keistis tų žmonių požiūris.

Bet kaip priversti juos keisti požiūrį, gal reikia keisti žmones?

Ne, aš manau, kad ne vien tai ir galvoju, kad situaciją pakeisti galima per strategines bylas. Aš kaip tik tai darau ir manau, kad tam tikrų įstatymų prieštaringumas Konstitucijai turi būti išryškintas. Yra tam tikrų detalių, kurias galima pakeisti ir per teisėkūrą. Štai, jeigu teismas yra neveiksnus, tai galima padaryti per teisėkūrą, turi būti aiškiai pasakyta, kas yra ginama, o kas – ne.

Tačiau šioje situacijoje aš manau, kad teismas tiesiog pasiduoda ir jeigu jis labiau suprastų teisingumo prasmę, tai jis pats pasiimtų šitą galią. Teismas teisingumo vykdymo galią gali pasiimti, tačiau kol kas yra per silpnas vidine prasme. Kaip, pvz., Amerikoje svarbią teisingumo vykdymo funkciją pasiėmė Aukščiausiasis teismas, prisiėmęs Konstitucijos aiškinimo galią. Jis pats tą galią pasiėmė, nors niekas jam nesiūlė. Tačiau mūsų teismas tam yra tiesiog per silpnas, nes ten nėra nei asmenybių, nei teisingumo vykdymo savimonės, kuri jiems leistų pasakyti: „ne, čia ne valdžia sprendžia ir viešas interesas yra iš tikrųjų viešas, apimantis visus žmones.

Tai jūs manote, kad Konstitucinis teismas išaiškins, kas gali ginti viešąjį interesą?

Tiesiog aš dabar dirbu keliose strateginėse bylose. Vienos dar nepabaigtos. Pvz., byla dėl Lietuvos miškų, kuri atiduota į Konstitucinį teismą, yra gana subtili. Tris kartus administracinis teismas nagrinėjo šią bylą, kol surado pretekstą dėl termino praleidimo, nors tą termino praleidimą jie patys ir sukūrė. Tačiau ir šio teismo logika yra ta pati – jie atsisako spręsti ginčo esmę.

Teismas tiesiog atsisako spręsti esmę ir sako: „ne, ne, mes jos nespręsime“ ir neria į krūmus. Todėl aš ir noriu Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar tokia teisinė elgsena neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, pagal kurią teisingumą sprendžia tik teismas. Ir kad kiekvienas asmuo gali kreiptis dėl savo Konstitucinio teisių pažeidimo į teismą, remdamasis Konstitucija.

Šios Konstitucijos nuostatos, mano nuomone, yra pažeistos, tačiau ta byla dėl miškų nėra labai aiški. Yra dar kelios bylos, kurių reikalavimai taip pat bus atmesti per tą pačią liniją – argumentuojant reikalavimo teisės nebuvimu. Dėl šių bylų aš žymiai aiškiau formuluosiu reikalavimus Konstituciniam teismui. Tačiau tai yra strateginės bylos, kurios turi praeiti per visas procedūras.

Tačiau kodėl teisėjai nesinaudoja jiems suteikta teise vykdyti teisingumą, bet „neria į krūmus“? Ar jie per daug susiję su valdžia?

Tai yra inercija ir formalistinis požiūris į savo funkciją. Tai yra dar sovietinis prisitaikymas. Iš esmės tai yra nesugebėjimas pasiimti savo galių.

Gal nenoras, o ne nesugebėjimas?

Tas nenoras ir nesugebėjimas yra labai susiję. Iš esmės mes vienoje byloje, kurioje buvome nubausti už tai, kad gynėme planuojamus iškirsti medžius, buvome visiškai pralaimėję. Tačiau viena teisėja, nagrinėdama bylą trečią kartą, priėmė visiškai priešingą sprendimą negu analogiškose bylose. Ir šio sprendimo pagrindu atnaujinome procesus Aukščiausiame teisme. Tai yra pavyzdys, kad strateginės bylos vis dėlto formuoja tam tikrą požiūrį ir turi prasmę. O tai, kad mes, kaip tauta, esame silpni, tai jau mūsų problema. Tauta silpna, silpni ir teisėjai.

O  Kauno taryba nebando kelti klausimų apie tas V.Matijošaičio aferas?

Jūs gal juokaujate. Apie kokią tarybą jūs kalbate?

Negi tie žmonės negalvoja apie savo perspektyvas?

Man atrodo, kad ten netgi jokios opozicijos nėra. Visa Kauno miesto taryba sėdi V.Matijošaičio kišenėje, jis gali siūlyti bet kokią nesąmonę ir jai miesto taryba visada pritars. Dėl to man nekyla jokių abejonių. Ten sėdi mankurtų taryba.

Tačiau tie žmonės atėjo į valdžią demokratiškų rinkimų keliu ir tokia taryba paneigia pačią demokratijos principą?

Tačiau jie atėjo ne kaip asmenybės, o kaip V.Matijošaičio komanda. Tai būtų tas pats, kaip prisidengti M.Brazausko vardu. Kauno taryboje nėra nė vienos asmenybės, niekas jų nepažįsta ir nežino, kas už jų stovi. Jų pavardžių miesto žmonės ir neprisimena, žino tik tiek, kad priklauso Matijošaičio “chebrai“.

O ką manote apie tą paskutinę V.Matijošaičio aferą, kai valstybės žemę supirko jo sūnus? Tą žemę gražino tik vienam piliečiui. Negi visame Kaune yra tik vienas žmogus, kuriam negrąžinta žemė?

Yra taip, kaip yra ir tam mes turime prokuratūrą, ir jeigu ji vykdytų savo funkcijas, tai visi tie žmonės jau sėdėtų ten, kur jiems priklauso sėdėti. Tai yra visiškai aiškus savivaldybės privatizavimas. Kauno savivaldybė privatizuota kaip institucija. Ar kada nors tai pasikeis – matysime.


Advokatas Saulius Dambrauskas dar pernai rudenį kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl prokuratūros atsisakymo tirti Kauno savivaldybės atliekamą korupcinę žemės sklypo privatizavimo schemą:

Skunde S.Dambrauskas teigia: „Nurodžiau faktines aplinkybes leidžiančias pagrįstai manyti, kad Kauno mieste yra suformuota teisinė aplinka, pagal kurią veikia korupcinė žemės sklypų privatizavimo schema. Pasinaudojant šia schema savivaldybei priklausantis žemės sklypas, kuris yra patrauklioje vietoje, tačiau jo naudojimo paskirtis neturi komercinio patrauklumo (pavyzdžiui „visuomeninės paskirties”), yra parduodamas aukcione ženkliai sumažinant net ir jo nominalią kainą. Tokį žemės sklypą įsigyja su savivaldybės darbuotojais susiję asmenys, kurie vėliau pasinaudoja tik per savivaldybės diskreciją atsirandančia galimybe pakeisti žemės paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Taip vien tik administracinės procedūros būdu daug kartų padidinama įsigyto žemės sklypo vertė.

Po to, kai savivaldybė „aukcione“ parduoda „visuomeninės paskirties“ sklypą V.Matijošaičio sūnums arba patikėtiniams, Kauno miesto taryba per kelis mėnesius pakeičia sklypo paskirtį. Visi pirkėjai žino, kad miestas pakeis žemės paskirtį tik tada, jeigu jį valdys Matijošačio šeima, todėl į aukcioną niekas neina, ir žemės sklypas parduodamas už nominalią kainą. „Taigi administracinių procedūrų pagalba pakeitus aukcione įsigyto „visuomeninės paskirties” žemės sklypo paskirtį į komerciškai patrauklią, tas pats žemės sklypas įgyja didžiulę komercinę vertę, kuri jau atitenka šį „nereikalingą” žemės sklypą pigiai įsigijusiam asmeniui, – teigia advokatas S.Dambrauskas

Konkretus iliustruojantis atvejis yra Vokiečių g. 166 Kaune. Čia „nereikalingo” žemės sklypo pardavimą per aukcioną inicijavo Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius, kurio vedėjas Nerijus Valatkevičius. Vėliau to paties, jau privataus, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano keičiant jo paskirtį projekto vadovė – Rūta Valatkevičienė (N.Valatkevičiaus sutuoktinė).

S.Dambrausko skundą išnagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė Adelina Lukošiūtė pateiktoje informacijoje neįžvelgė galimos nusikalstamos veikos. Tada šį sprendimą Dambrauskas apskundė prokurorui ir kaip pavyzdį nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo atskirąją nutartį, kurioje LAT taip pat atkreipė kai kurių valstybės institucijų dėmesį į konkrečioje byloje pastebėtą ydingą teisės taikymo praktiką Kauno mieste.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna atmetė skundą ir nurodė, kad „dėl atskirų epizodų nėra duomenų, jog būtų pasinaudota konkrečių procedūrų apskundimo galimybėmis, o dėl LAT atskirojo skundo – jau yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, kurie galioja“.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Larisa Tamulionienė taip pat atmetė skundą. Teisėja faktiškai nenagrinėjo skunde pateiktų motyvų, o tik pakartojo prokuroro nutarimo motyvus ir nurodė, kad susipažinusi su medžiaga ir skundžiamu prokuroro nutarimu, iš esmės pritaria šiems motyvams.

image (3)

laisvas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: