Praleisti ir eiti į turinį

Algimantas Rusteika. Šventė, kuri praeis

Nevilniaus Lietuvoj irgi būna šventės, nors vėliavų ir nereikia kelti – nevalstybinės, nors randasi tai iš valstybės. Jų laukiama, skaičiuojamos likę dienos kaip iki atostogų ir kas mėnesį prasideda apie dešimtą, o baigiasi iki dvidešimt penktos.

Tai dabar truks iki Kalėdų. Prie pašto skyrių, o kur paštai jau sunaikinti ir pigiai kam reikia privatizuoti – prie mobiliųjų paštininkų mašinėlių, nutįsta slidinėjančių, alkanų žmogelių abejingais žvilgsniais eilutės. Pašalpų Diena.

Mažų kaimų krautuvėlės, kurios dar nesunaikintos, taip pat seniai pasiruošę. Kiaurą savaitę bambalius ir stiprų vaisinį vežėsi paletėmis, naktimis. Lentynose tik pavyzdžiai, savininkų daržinėlėse sukrautos sprogmenų atsargos, na, tos, kur be dokumentų ir be PVM. Pareigingai atvykstančiam policijos „įgaliotiniui“ asmeniškai dėžė tikro šnapso.

Susiraukę pardavėjos piktai varto murzinus, storus, sutrintus ir pribraukytus skolų sąsiuvinius. Česka 30 eurų. Kazimieras, tas, kur prie ežero – 49,90 ir dar paimti už tai, ką boba paėmė. Mikalauskų Sauliukui skolon neduoti ir už pinigus neparduoti, nes už užpraeitą neatnešė ir nuėjo, niekšas, pas konkurentus.

Suneš žmonės už tai, ką per mėnesį gavo, ir bus galima mokesčius susimokėt. Cigarečių “Minsk“ pardavėjai irgi pavarys blokais, atveža dabar ir į namus, šnapso taip pat ir nebrangiai. Tai vakare bus balius, gal net šokiai. O jums vis blogai – daugiau pozityvo, draugai!

Iš kiekvieno nieką už nesugebėjimus, kiekvienam po nieką pagal poreikius. Palaimintojo Markso dėsniai. Komunizmas amžinai gyvens pasaulyje, kur tau kažką DUODA. Už tai, kad nedirbi, dabar gauna beveik tiek pat, kiek už darbą, tai daugelis ir blaivininkų nebedirba – o kam?

Geria ne todėl, kad nėra specializuotų šnapso krautuvių ar valstiečiai liaudininkai dar ko nors neuždraudė. Jie atsiranda ir atsiranda iš tų, kuriems nepasisekė, kurių niekam nebereikia, kurie neturi kur eiti. Jie iš atstumtųjų ir nepritapusiųjų.

Tai vienišieji, kurių vaikiukai sau linksmai gyvena iš britų ar norvegų pašalpų. Tie, kurių traukinys nuvažiavo ir jokio bilieto kišenėje nebėra. Nelaimingi žmonės, tačiau gaila ir kartu negaila. Taip, šio kelio gale dalis jų tampa gyvūnais, bet kalta ne tik situacija, kuri juos tokiais padarė. Žmogus ne plastilinas ir ne visi šitaip, tai kas, kad ta aplinka visiems vienoda.

Socialistiniame kapitalizme pirmiausia paėda stiprieji gyvūnai, o silpniesiems – pašalpų atliekos. Dykai, kad nusipirktume ramybę ir nebūtų išalkusios minios pirmyn, politikai ir jų žmonos dar prieš kameras ir sriubytės įpila, kad visa pažangioji Lietuva pamatytų, kokie jie geri, įtraukūs, tvarūs.

Sąžinės nuraminimo ir savisaugos rinkinukas prie alaus – stiprieji dantis sukandę leido sau paišlaidauti. Bėda ta, kad dovanėlės išpaikino visuomenę, prigimdė parazitų ir patys stiprieji nebežino, ką su tų nuolat įkaušusių, vaikus į šulinius mėtančių pašalpų gavėjų ordomis daryti. Kaimo bobos tai rėkia, kad sterilizuoti. Bent palikuonių kad rupūžės neturėtų!

Gali ir pavykti, jei armonaitės su dorbovolskajom pabalsuos dėl kokios nors savanoriškos eutanazijos, sterilizacijos su išankstiniu sutikimu. Net rašyti baisoka, kad nesulėktų spec.padaliniai ir neatimtų kompo su nulaužtais Windowsais, nes tai fašizmo propaganda – eugenika, mažumų sterilizacija…

O jei rimtai, tai čia ne apie pašalpas ar pijokus, o apie mus ir apie tai, ką visi mato, bet vaidina, kad nėra. Prisimenu, kaip kadaise V.Adamkus su svita buvo netyčia užklydęs į kaimo bėdžiaus pirkelę – nešėsi lauk kaip nuo maro ir daugiau po kaimo pirkeles nelandžiojo. Užtat suorganizavo galingą diskusiją ir konferenciją, kaip kovoti su skurdu.

Pasipylė skurdo mažinimo programos. Padejavo politikai, parašinėjo žurnalistai, pralėkė metų metai. Lėšos įsisavintos. Kur dabar tos programos? Demokratijos pagrindas tas, kad visi visuomenės sluoksniai būtų atstovaujami ir per politinius mechanizmus visuomenė susitartų. Lietuvoje skurdo sluoksnio niekas neatstovauja, tik visi apsimeta, kad atstovauja.

Tai kaupia įtūžį, nusivylimą ir griauna valstybę iš vidaus. Kas netikit – nueikit į turgų ar kokį naujausią, pigiausiąjį prekybcentrį, paklausykit ką kalba ir suprasit – jiems seniai viskas sugriauta. Neapykantos tiek, kad vėl glėbiais mestų gėles po tankais.

Kiekviena revoliucija turi išspręsti socialinius klausimus. Dainuojanti Sąjūdžio revoliucija todėl ir buvo galinga, kad žmonės tikėjosi, jog ne tik išsilaisvinsim. Žmonės ėjo, nes tikėjo, kad neliks neteisybės ir atskirties, valdžios nutolimo nuo žmonių ir galingųjų siautėjimo.

Todėl Sąjūdį rėmė didžiulė apolitiškų, “paprastų žmonių“ dauguma.
Išsprendus pagrindinį Nepriklausomybės klausimą ir pradėjus atkurti valstybę, visi kiti lūkesčiai valdžiai tapo antraeiliais ir buvo sėkmingai užmiršti, nes prasidėjo kova dėl valdžios.

Mes prieš privilegijas! – šaukė nuo tribūnų minioms vėliavų miške skanduojant. Ir įvedė dar didesnes ir įžūlesnes privilegijas sau. Ir gali sau ramiai mokyti visus gyventi ir mąstyti, sočiai gyvendamas iš rentos, dykai gautame sklype už lengvatinę paskolą susiręstoje pirkelėje.

Pradėtos karštligiškos žlugusios valstybės turto dalybos ir kovos dėl įtakos, smagiai dalyvaujant buvusiųjų elitui, greit suvokusiam laikinai nukritusias iš dangaus galimybes, sukūrė tai, ką turim. Išoriškai sėkmingą, apgaulingai saugią Lietuvą, kurios gelmėse suspausta neapykantos ir susipriešinimo spyruoklė.

Kaip iš to išeiti, nežino niekas, o kas sako, kad žino – netikėkit, jie tenori jūsų kryželio biuletenyje, nors priežastis žino visi. Veiksmingas permainas gali padaryti tik elitas per savo deleguotus atstovus, tačiau niekada nedarys, nes suinteresuotas esama padėtimi ir nuo jos pokyčių pats nukentėtų. Bet mums los iš ekranų apie tai gražiai, protingai ir nepailstamai.

Pašalpų Diena dar ilgai bus „visaliaudinė“ šventė, tol, kol bus pinigų pašalpoms. O kai pritrūks, viskas pasibaigs labai greitai. Tai seniai surašyta istorijos vadovėliuose, kurių niekas, išskyrus studentus prieš sesiją, neskaito. O vertėtų.

Ten rastume visus atsakymus ir pamatytume, kad nesam tokie jau unikalūs. Kad negalima amžinai gyventi skolon ir kad būna metas akmenis rinkti. Ir kad viskas jau daug kartų buvo ir sprendimai ateina. Tik jie mums nepatiks.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: