‐ Vaikai už tėvų nuodėmes neatsako ‐ tvirtina jie. (Net jeigu vaikai tas tėvų nuodėmes ir nusikaltimus garbsto ir jaus didžiuojasi, kaip anas kgb dainorėlis).

bet

– Mes žudėme – sako vokiečiai ir mušasi į krūtinę. (Nors žudė ne jie, o jų seneliai ar proseneliai. Žydus, apie kitus dažniausiai jau nutyli).

– Jūs žudėte ‐ sako kuklianskės lietuviams ‐ esat žydšaudžių tauta.

‐ Mes žudėme, išnaudojome, vergais vertėme Afrikos, Azijos ir Amerikų tautas, ir jūs kartu su mumis dėl to atgailaukite ‐ sako Vakarai mums, nors mes tame nedalyvavome, bet gi dabar integruojamės.

***

Mes sakome: nugriaukime paminklus mirusiems poetams, bet ginkdiev nelieskime įsislapstinusių skundikų, persekiotojų, klastuolių, išdavikų ir žudikų, grūdusių laisvės kovotojus sibiruosna arba disidentus į psichuškes, parceliavusių jau neprigulmingos Lietuvos turtą ir įtaisiusių savo vaikus bei anūkus šiltose vietose, kur jie toliau saugiai tarpsta ir vairuoja šalį.

***

Baltarusiai nori būti lietuviais. Sako: mūsų LDK, mūsų Vytis, mūsų Vilnia. Varykit į savo Žmudzią.

Lietuviai neprieštarauja. Jie nori būti europiečiais.

Europiečiai nori būti bet kuo, tik ne europiečiais, mat gėda ir kalti jaučiasi.

Dar europiečiais nori būti musulmonai, karštai pritariantys europiečių kaltei ir gėdai ‐ geriau, kad jie irgi kur nors išvarytų, užleisdami jiems vietą.

***

Vyrai nori būti moterimis, dažytis ir dėvėti suknias bei sijonus.

Ko nori moterys, nežino net ponas Dievas. Bet kartais moterys užsinori pasidaryti vaiką su kita moterimi, nes su vyrais gi neįdomu ir nebepažangu kažkaip, ‐ ir voila! Joms į pagalbą ateina medicina, padaro abrakadabra ir vaikas atsiranda. Tada ateina teismai, padaro abrakadabra ir vaikas oficialiai turi dvi mamas.

Ko nori vaikas, istorija nutyli, o ir per mažas dar kažko, pavyzdžiui, tėvo, norėti.

***

Mano eilėraštukas apie kriaučių sulaukia neįtikėtinos sėkmės ‐ beveik milijono peržiūrų ir virš 4000 “laikų“ (ne šunų). Tuo tarpu įrašas apie jau oficialiai patvirtintą lietuvių kalbos stūmimą iš mokslinės komunikacijos beveik nieko nesudomino ‐ nėra nė 200 “laikų“.

Tai taip ir gyvenam

Paskelbė Algimantas Rusteika

Peržiūrėti visus Algimantas Rusteika įrašus