Algimantas Rusteika

Dėl Igno Vėgėlės “drausminės bylos“ – pats geriausias įvykis, kuris galėjo atsitikti Lietuvai. Kas gali būti blogesnio bukai, visų neapkenčiamai valdžiai už jos protingo kritiko persekiojimą? Kas gali būti geresnio laisvajam vidinio okupanto užgrobtoj teritorijoj, negu fariziejų ir rašto mokytojų puolimas, kuris užpultąjį bemat sutapatina su menkystų ir dvasios ubagų režimo atstumtąja ir niekinama dauguma? Tiesiog padėkokime Andriui ir Ewelinai – ir dėl Igno, ir dėl mūsų mažutėliai šitaip stengiasi!

Kokiam reikia būti bukam, kad nesuprastum, jog savo žinomumo ir valdiškos viešosios erdvės resursus eikvoji tik tam, kad sukurtum užpultajam dar daugiau daugumos žmonių palankumo, meilės ir žinomumo! Daryti priešininkui reklamą už ačiū – ir jie įsivaizduoja save politikais? Na, tada pasakykime jiems AČIŪ, visi pasakykime.

Ir tas bukas noras patikti saviškiam paikų garbintojų rateliui, kur lenktyniaujama, kas entuziastingiau paliaupsins komentaruose alfa patiną ir originaliau apspjaudys jo užpultąjį – kaip tai pigu… Pasijunti Teisuoliu, tokiu gladiatorium nugalėtoju, kurį šalininkų minia Koliziejuje nuleistais nykščiais ir ovacijomis ragina pribaigti įveiktąjį priešą, ar ne, Andriau?

Deja, apspjaudyti žmogų apskundžiant jį valdžiai, užuot viešai ir garbingai įrodžius savo tiesą atvirame ir lygiateisiame ginče, nėra jokia pergalė, tai tik dar vienas silpnumo ir menkumo įrodymas. Kaip ir populiarumas Vilniaus lepūnėlių bendruomenytėje – saugiame bailių ir skundikų burbulėlyje. Nes tokia tavo skatinama ir tave pagarbinanti aplinka yra visų diktatūrų – ir autokratinių, ir “demokratinių“ – globojama “pilietinė“ skundikų visuomenė, kai vergai vieni kitus skundžia ir baisiai kaifuoja, kai ponas kitą atėjęs “auklėja“.

Tikrajame pasaulyje, jei kas mums būdavo neaišku – išeidavom ir išsiaiškindavom. Nieko nebuvo mokykloje žemesnio ir labiau niekinamo už skundiką. Nes skundikas visada yra bailys ir iš tikrųjų skundžia ne dėl tiesos ir tvarkos, o dėl savęs, tuo iliuziškai įveikdamas savo menkystę ir siekdamas įsitvirtinti ir įsiteikti lyderiui – tokia pirmykštės bendruomenės bandos primityvi psichologija. Tą labai gerai suvokia vaikai, klasėje skundikas visada yra nekenčiamas.

Matyt, tai atėjo su genais iš ten, iš gūdžios kgbistinės laiptinių įgaliotinių kasdienybės.Tai labai priimtina valdžiai, nes ji myli silpnus, pralaimėjusius ir prisitaikėlius. Nori viską žinoti, kontroliuoti ir teisti. Na, o pilietiški skundikai patys nemėgsta būti skundžiami ir neapkenčia kitų pilietiškų skundikų pilietiškumo, nes visi kiti piliečiai jiems yra nepilietiški. Ir koks būna kaifas, kai pro užuolaidas gali paspoksot, kaip pas kaimyną tarnybos atvažiuoja!

Vidiniam okupantui, užvaldžiusiam valstybę ir pakeitusiam ekonominę, politinę sistemą savo naudai, taip pat reikia kolaborantų – ir štai jie patys ateina, nešini padėvėtomis garbėtroškos, savinaudos ir prisitaikėliškumo vėliavomis. Suskaldyti žmones, įtikti, patikti ponui ir naudingai pademonstruoti savo vergiškumą – toks fariziejų tikslas.

Parašyti skundą tiems, kuriems pataikauji – taip jie tesugeba “diskutuoti“ su laisvais žmonėmis. Esmė ne šiame menkame, dėmesio nevertame skundikų striptyzo spektaklėlyje. Mes tik dar kartą įsitikinom, kad trisdešimt metų klajojom po dykumas ir sugrįžom ten, iš kur išėjom. Viena viltis, kad laisvųjų yra daugiau ir melas jau baigia išsisklaidyti. Ir tiesos valanda artėja.

__________________________

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus