ARVYDAS JUOZAITIS:

Viešojoje politikoje ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje daug kalbama apie būtinybę mažinti socialinę atskirtį ir įveikti skurdą. Statistikos duomenimis apie trečdalis Lietuvos piliečių priklauso „skurdo rizikos” grupei.

Nuo 2005 metų, kai prasiplėtė Europos Sąjunga, Lietuvoje įvyko didžiausias bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo pokytis visoje Europos Sąjungoje. Tačiau tai nepadėjo suvaldyti nesiliaujančios masinės emigracijos, kadangi socialinė atskirtis taip pat augo ir pagal Lietuvos bei ES statistinius duomenis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje.

Kandidatas į Prezidentus, Sąjūdžio pirmeivis Arvydas Juozaitis vasario 2 d., naujai kuriamo judėjimo „Lietuva yra čia” sueigoje pasiūlė kaip kovoti su Lietuvos regionų ekonominiu nuosmukiu ir ištuštėjimu. Pasiūlymas netikėtas: skatinti regionų vidaus mainus per „trumpąsias prekybos grandines”, panaudojant vietinėse bendruomenėse pripažįstamus vietinius atsiskaitymo vienetus, vietinius pinigus.

Arvydo Juozaičio komanda netgi parengė specialaus įstatymo projektą – Tautos iždo ir vietinių pinigų įstatymą. Projekte siekiama pasinaudoti daugelio ES šalių bei kitų Vakarų šalių (JAV, Kanada, Brazilija) patirtimi, kur šalia euro ar nacionalinių valiutų lygiagrečiai veikia ir daugiau ar mažiau išplėtotos vietinių pinigų, elektroninio ir popieriniais atsiskaitymo vienetais paremto „abipusio kredito” (angl. mutual credit) sistemos.

Vietinių (bendruomeninių, socialinių, papildomų, angl. community, complementary currencies) pinigų funkcionavimas jau turi plačią kelių dešimtmečių istoriją, nors jo prototipų būta net ir XXa. pirmoje pusėje (vienas ryškiausių pavyzdžių – tai JAV F. Ruzvelto iniciatyvos 1933-1936 m.m. didžiosios depresijos metu). Ypač pamokantis Šveicarijos pavyzdys, kur nuo 1934 metų iki dabar sėkmingai veikia lygiagrečių, nuo šios šalies franko nepriklausomų prekių ir paslaugų mainų bankas – WIR Bank, kurio metinė apyvarta viršija 3 mlrd. eurų. Jis yra itin veiksmingas socialinių ir ekonominių krizių laikotarpiu.

Šiandien nesunku susipažinti su vietinių pinigų sistemų pavyzdžiais daugelyje ES šalių ir kitose Vakarų valstybėse. Mokslinė vietinių pinigų emisijos ir funkcionavimo analizė parodė, kad jie turi didžiulį vietinės prekybos vietinėmis prekėmis ir paslaugomis skatinimo potencialą, o tuo pačiu – stimuliuoja vietinę ekonomiką, kurios paprastai neskatina komerciniai bankai ir didieji prekybos tinklai.

Vietiniai pinigai, tai galingas vietinių bendruomenių stiprinimo įrankis, tai socialiai atskirtų, skurstančių žmogų įtraukimo į ekonominę veiklą variklis. Jie ypač efektyvūs ekologinių prekių mainams, todėl dažnai siejami su žaliosios ekonomikos strategijomis.

Kita vertus, tokie vietiniai (socialiniai, bendruomeniniai) pinigai nėra klasikiniai pinigai. Pirmiausia todėl, kad jie nėra skirti kaupimui ir investavimui, o tik vietinių prekių ir paslaugų mainams, vartojimui. Net ir šių „pinigų“ galiojimo laikas dažnai ribojamas.

Vakarų Europoje ir kitose Vakarų šalyse yra taikytos trijų rūšių vietinių pinigų emisijos strategijos: 1) vietinių bendruomenių iniciatyva; 2) vietinės savivaldos iniciatyva; 3) valstybės iniciatyva. Kadangi Lietuvos bendruomeninės vietinių pinigų iniciatyvos iki šiol neprigijo (gal dėl įvairių teisinių barjerų), tai Arvydo Juozaičio manymu, Lietuvoje yra tikslinga nustatyti valstybės skatinamas ir prižiūrimas vietinių pinigų sistemų iniciatyvas, tam įsteigiant nedidelę centrinę valstybės instituciją (Tautos iždą).

Vis dėlto pagrindinis vietinių pinigų operatorių vaidmuo tam tikromis sąlygomis pagal Projektą būtų suteikiamas savivaldybėms, mainais į jų prisiimtus konkrečius įsipareigojimus įgyvendinti tikslines vietinės ekonomikos gaivinimo programas.

Tarptautinė patirtis rodo, kad vietinių pinigų sistemos gerai veikia, jeigu atitinkamoje teritorijoje yra sudaroma plati juridinių ir fizinių asmenų asociacija, kuri sutartiniu pagrindu pripažįsta tokius vietinius pinigus kaip vietinių prekių ir paslaugų mainų atsiskaitymo/apskaitos priemonę. Daugiau ar mažiau išplėtotų vietinių pinigų sistemų yra visose ES šalyse, taip pat JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje.

Arvydas Juozaitis, siekdamas siūlomos strategijos populiarumo ir platesnio pasitikėjimo, siūlo vietinius pinigus pavadinti litais, prie šio bendrinio pavadinimo pridedant atitinkamo vietinio miesto/rajono pavadinimą (Raseinių litai, Skuodo litai ir pan.).

Asociacijas, kurios drauge su savivaldybe (savivaldybėmis) vykdytų vietinių litų operatoriaus funkcijas, Arvydas Juozaitis siūlo vadinti vietinėmis Litų asociacijomis. Iš verslo subjektų jose galėtų dalyvauti tik smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, šeimos ūkiai.

Taigi, Arvydo Juozaičio ir jo komandos pasiūlytas projektas sudarytų sąlygas vietinių pinigų sistemoms vystytis visoje Lietuvoje, priklausomai nuo vietinių bendruomenių ir savivaldybių iniciatyvumo. Vietinių litų sąskaitas pagal sutartis su Tautos iždu aptarnautų vietinės kredito unijos arba kitos Tautos iždo atstovybės.

Arvydas Juozaitis atmeta kritiką, kad esą tokia iniciatyva prieštarautų Europos Sąjungos teisei, kadangi daugelyje Europos Sąjungos šalyse tokie papildomi vietiniai pinigai veikia greta euro ir jokios sumaišties nesukelia. Vakarų Europoje Europos Sąjunga netgi remia lyginamuosius vietinių valiutų veikimo tyrimus (Community Currencies in Action, CCA).

Vasario 2d. sueigoje, kuri įvyko Vilniaus taikomosios dailės muziejuje buvo pristatytos pagrindinės Arvydo Juozaičio rinkimų programos nuostatos, paskelbti šio kandidato komandos nariai, tarp kurių yra žinomų menininkų, mokslininkų, visuomenininkų ir sporto autoritetų.

Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTOS IŽDO IR VIETINIŲ PINIGŲ
ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis.
Šis įstatymas nustato papildomus, inovacinius socialinės ir ekonominės politikos instrumentus Lietuvos gerovei kurti, įtraukiant regioninio socialinio kapitalo resursus, kurie dėl lėšų eurais trūkumo ir atskirties lieka nepanaudoti įprastinėje finansinėje ekonominėje sistemoje.
Įstatymas užpildo finansinių instrumentų trūkumą smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai bei vietinių rinkų aktyvinimui, kurie padeda spręsti gyvybinius Lietuvos uždavinius (mažinti socialinę atskirtį, didinti vietinį ekonominį potencialą, kurti palankias sąlygas išeivių repatriacijai Lietuvos regionuose).
Per papildomas vietinių prekių ir paslaugų mainų paskatas (specialios institucijos išleidžiamus vietinius pinigus) šiuo įstatymu siekiama megzti naujus santykius tarp vietinės paklausos ir pasiūlos, plėtoti intensyvius socialinius ryšius vietinėse bendruomenėse, įtraukti ekonomiškai pasyvias ir nuo finansinių resursų atskirtas visuomenes grupes į orių gyvenimo sąlygų kūrimą.

2 straipsnis. Tautos iždo institucija ir jos teisinis statusas.
1. Tautos iždas – tai šiuo įstatymu įsteigta speciali valstybės institucija.
2. Tautos iždas – tai pagal šį įstatymą veikiantis išimtinis valstybės pripažintų vietinių pinigų emisijos operatorius.
3. Tautos iždas turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja šio įstatymo nustatytu mastu, tvarka ir sąlygomis. Tautos iždo administravimas finansuojamas pagal atskirą valstybės biudžeto išlaidų eilutę (Tautos iždas veikia ir kaip valstybės asignavimų eurais valdytojas).
4. Tautos iždas yra juridinis asmuo. Tautos iždas turi antspaudą, kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai „Tautos iždas“.
5. Tautos iždo buveinė yra Viniuje, …..
6. Lietuvos valstybė neatsako už Tautos iždo prievoles ir Tautos iždas neatsako už Lietuvos valstybės prievoles.
7. Tautos iždas veikia kaip speciali, pelno nesiekianti finansų įstaiga. Jam netaikomi veiklos licencijavimo ir kiti steigimo bei veiklos sąlygų reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą. Tautos iždas gali teikti šiame įstatyme nustatytas finansų paslaugas.

3 straipsnis. Vietiniai pinigai
1. Vietiniai pinigai – tai papildomi, lygiagrečiai eurui atskirose Lietuvos dalyse kursuojantys, savitas savybes turintys, vietinių bendruomenių socialinėms reikmėms naudojami sutartiniai pinigai, kurių pavadinimas yra litas.
Vienas litas yra lygus vienam eurui ir gali būti keičiamas į eurą pagal Tautos iždo nustatytas sąlygas ir taisykles, pritaikant keitimo mokesčius ar atskaitymus.
2. Vietiniai pinigai išleidžiami į apyvartą ir naudojami kaip mainų vertę išreiškianti priemonė tik tam tikroje teritorijoje (savivaldybėje ar keliose savivaldybėse). Jie gali būti išleisti kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje ar jų grupėje, išskyrus šešių didžiųjų Lietuvos miestų žiedines savivaldybes, kur jie išleidžiami tik drauge ir miesto, ir rajono teritorijai.
Vietiniai pinigai gali būti naudojami kaip atitinkamos teritorijos elektroninių mainų priemonė (prekių ir paslaugų mainų vienetas, kuris naudojamas litų sąskaitose) ir kaip popieriniai pinigai, kurių kupiūros kiekvienoje Lietuvos teritorijoje turi skirtingą pavidalą.

Vietiniai pinigai yra skirtingai įvardijami pagal atitinkamas savivaldybes (pvz. Vilniaus litai, Kėdainių litai ir pan.). Jeigu vietiniai pinigai yra skirti kelių savivaldybių grupei (išskyrus šešių žiedinių rajonų savivaldybes), tai jų teritorinis įvardinimas gali būti sutartinis, pridedant šį sutartinį įvardinimą prie nominalo pavadinimo „litas“.
3. Vietinius pinigus Tautos iždas išleidžia į apyvartą nustatytoje teritorijoje (savivaldybėje ar keliose savivaldybėse) pagal sutartį su šioje teritorijoje veikiančia, tam tikslui įsisteigusia juridinių ir fizinių asmenų asociacija (lito asociacija), kurios nariai įsipareigoja priimti juos kaip vietinių prekių bei paslaugų mainų matą ir priemonę.
4. Vietiniai pinigai, kursuojantys tam tikroje Lietuvos teritorijoje į kitos teritorijos vietinius pinigus nekeičiami, išskyrus sutartyse su Tautos iždu nustatytus atvejus bei sąlygas.
5. Vietiniai pinigai yra skirti papildomam vietinių prekių ir paslaugų mainų skatinimui, o ne kaupimui ar ilgalaikiam investavimui, todėl jų galiojimo laikas iki kiekvienos transakcijos (sandorio) yra ribojamas. Tautos iždas nustato laikotarpį ir kitas sąlygas per kurį nuo nenaudojamų vietinių pinigų vertės į specialų fondą yra atskaičiuojamas nustatyto dydžio mokestis (demiuražas). Kreditai vietiniais pinigais teikiami be palūkanų.
6. Tautos iždas nustato vietinių pinigų popierinių kupiūrų pavidalą, atitinkantį jų paskirtį ir funkcijas, apskaitos poreikius, taip pat jų atstovaujamą pinigų kiekį (nominalą).
Tautos iždas nustato bendrą išleidžiamų vietinių pinigų popierinių kupiūrų apipavidalinimo stilių, tačiau konkrečios iliustracijos ar vaizdiniai, kurie naudojami kupiūrose gali būti pasirinkti pagal sutartis su konkrečiomis savivaldybėmis ir (ar) jose įsisteigusiomis lito asociacijomis.
7. Tautos iždas organizuoja vietinių pinigų popierinių kupiūrų spausdinimą, nustato specialias jų apsaugos nuo falsifikavimo priemones.
8. Esant poreikiui pagal sutartį su Lietuvos monetų kalykla Tautos iždas gali išleisti litų ir lito centų monetas.

4 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
1. Atstovybės – Tautos iždas steigia juridinio asmens teises turinčias atstovybes (skyrius) savivaldybėse arba suteikti tokias teises vietinėms kredito unijoms pagal dvišales sutartis su jomis. Tautos iždo atstovybės aptarnauja litų sąskaitas atitinkamoje teritorijoje.
2. Demiuražas – nustatytu periodu taikomi mokestiniai atskaitymai nuo vietinių prekių ir paslaugų mainams nepanaudotų vietinių pinigų kiekio. Šie atskaitymai vykdomi lygiomis dalimis į Tautos iždo centrinį fondą bei atitinkamos vietinės Litų asociacijos valdomą vietinį fondą.
3. Litų apskaita – Tautos iždo patvirtinta vietinių pinigų buhalterinės apskaitos tvarka, išlaidų ir pajamų balanso, vykdant vietinius mainus, nustatymas.
4. Litų asociacijos – pagal Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymą bei specialius Tautos iždo reikalavimus įsteigtos fizinių ir juridinių asmenų asociacijos, veikančios nustatytoje teritorijoje, kurios pagal sutartį su Tautos iždu įsipareigoja vykdyti vietinius prekių ir paslaugų mainus, nustatyta tvarka naudojant vietinius pinigus. Litų asociacijos nariais, kurie yra juridiniai asmenys, gali būti tik vietinės smulkios ir vidutinės įmonės, o taip pat savivaldybės, jų įstaigos. Pagrindinis vaidmuo Litų asociacijų veiklos koordinavime regionuose skiriamas verslo ir technologijų, žemės ūkio mokykloms, kolegijoms.
5. Litų fondai – Tautos iždo valdomas centrinis ir Litų asociacijų valdomi vietiniai fondai, kurių sąskaitose apskaitomi vietiniai pinigai.
6. Litų kupiūros – Tautos iždo išleisti vietinių popierinių pinigų nominalai. Jie skiriasi nuo klasikinių popierinių pinigų banknotų tuo, kad jų galiojimo laikas yra ribojamas ir jie yra vartojami ribotai – kaip mainų vienetas tik tarp nustatytų mainų dalyvių ir tik nustatytoje mainų teritorijoje.
7. Litų sąskaitos – smulkaus ir vidutinio verslo subjektams atidaromos specialios sąskaitos per kurias vykdomi atsiskaitymai vietiniais pinigais. Fiziniams asmenims gali būti išduodamos vietinių pinigų kredito ir debito kortelės be specialių procedūrų sąskaitų atidarymui. Litų sąskaitas pagal sutartis su Tautos iždu aptarnauja kredito unijos ir (ar) Tautos iždo atstovybės. Litų sąskaitų (ir kortelių) aptarnavimo terminalai gali būti įkurti pagal Tautos iždo sutartį su AB „Lietuvos paštas“ ir (ar) kitais operatoriais.

8. Mainai – tai vietiniais pinigais apskaitomas apsikeitimas vietinėmis prekėmis ir (ar) paslaugomis. Mainų balanse kreditas ir debitas per tam tikrą laiką išsilygina. Mainai nelaikomi pirkimu-pardavimu; mainų operacijoms netaikomas PVM.
9. Partnerystės sutartys – Tautos iždas sudaro bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos savivaldybių asociacija, savivaldybėmis, smulkaus ir vidutinio verlo asociacijomis, žemės ūkio kooperatyvais, verslo ir technologijų mokyklomis, kolegijomis.
10. Savanoriai, savanoriška visuomeninė veikla – į vietinių mainų sistemą įtraukiamos ir fizinių asmenų savanoriškos paslaugos. Tautos iždas kartu su Vyriausybės įgaliota institucija nustato sąlygas, kai už savanorių paslaugas išmainytos prekių ar vietinių pinigų vertės (jų kiekis) nelaikomos apmokestinamomis pajamomis.
11. Tikslinės programos – pagal Tautos iždo sutartis su Litų asociacijomis nustatyti pagrindiniai vietinių pinigų panaudojimo socialiniai tikslai.

5 straipsnis. Tautos iždo nepriklausomumas
1. Tautos iždas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
2. Įgyvendindamas šio įstatymo nustatytus tikslus ir atlikdamas savo funkcijas Tautos iždas yra nepriklausomas nuo tarptautinių ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų.
3. Pagal sutartis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe Tautos iždas įsipareigoja įgyvendinti papildomas valstybės programas, nenustatytas šiame įstatyme, vykdyti viešųjų finansų atsiskaitymo centro ir kitas finansų funkcijas bei viešąsias paslaugas.

6 straipsnis. Tautos iždo steiginiai
Tautos iždas turi teisę steigti skyrius, atstovybes, įstaigas ir įmones bei būti kitų įstaigų ir įmonių akcininku ar dalininku, jei to reikia Tautos iždo funkcijoms atlikti.

7 straipsnis. Tautos iždo tarptautinis bendradarbiavimas ir atstovavimas valstybei
Tautos iždas palaiko ryšius ir turi teisę sudaryti bendradarbiavimo sutartis su užsienio šalių ir tarptautinėmis institucijomis.
Tautos iždas siekia pritaikyti Lietuvoje geriausią tarptautinę praktiką vietinių pinigų emisijos ir panaudojimo srityje.

8 straipsnis. Išimtinė Tautos iždo teisė leisti vietinius pinigus ir kitos funkcijos
Vietinių pinigų emisijos teisę turi tik Tautos iždas. Jis:
1) šio įstatymo ir sutarčių su Litų asociacijomis nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos vietinius pinigus, pakeičia juos kitais;
2) nustato vietinių pinigų nominalus, jų skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, popierinių vietinių pinigų ir monetų (jei tokios išleidžiamos) pavidalą;
3) organizuoja vietinių pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką;
4) sudaro atsarginius kupiūrų fondus;
5) atlieka kupiūrų ir monetų (jei tokios išleidžiamos) ekspertizę;
6) valdo, naudoja vietinių pinigų atsargas, jomis disponuoja; tvarko centrinį vietinių pinigų fondą;
7) kuria ir valdo Litų apskaitos sistemą, nustato apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus Litų asociacijoms;
8) nustato reikalavimus Litų sąskaitų atidarymui bei aptarnavimui;
9) renka statistikos ir kitus duomenis apie vietinių pinigų naudojimą, vietinių pinigų mokėjimo balansus, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, skelbimo tvarką bei standartus;
10) vykdo kitą veiklą, reikalingą Tautos iždo tikslams bei uždaviniams įgyvendinti.

9 straipsnis. Tautos iždo pagrindiniai tikslai ir uždaviniai
Pagrindiniai Tautos iždo tikslai:
1) nacionaliniu mastu plėtoti lygiagrečiai eurui veikiančią vietinių ir regioninių socialinių pinigų funkcionavimo sistemą;
2) regionuose kurti palankią infrastruktūrą vietinių prekių ir paslaugų mainams, trumpųjų prekybos grandinių funkcionavimui;
3) mažinti socialinę ir geografinę atskirtį, skurdo riziką;
4) įtraukti į ūkinę veiklą ir mainus socialiai pažeidžiamas šeimas ir asmenis;
5) skatinti išeivių repatriaciją ir įsikūrimą Lietuvos regionuose;
6) per vietinio vartojimo skatinimą ir apyvartinių lėšų prieinamumą vietos verslui įgyvendinti nacionalinę anticiklinę finansų politiką, didinančią socialinį atsparumą ekonominėms ir finansinėms krizėms;
7) gaivinti vietinę (regionų) ekonomiką, puoselėti jų socialinę ir ekonominę infrastruktūrą;
8) stimuliuoti smulkų ir vidutinį verslą, užimtumą ir darbo vietų kūrimą;
9) plėtoti socialinio verslo sektorių, socialines inovacijas;
10) skatinti žemės ūkio gamintojų ir kitos ūkinės veiklos asmenų kooperaciją;
11) remti ekologinių produktų gamybą ir mainus, sveiką mitybą ir gyvenseną;
12) stiprinti bendruomeniškumą, savanorystę ir socialinį aktyvumą;
13) įjungti jaunimą į socialinę ir ūkinę veiklą;
14) skatinti kultūros paslaugų ir tautinio paveldo produktų apyvartą;
15) vykdyti kitą, nacionalinėse strategijose apibrėžtą ekonominę ir socialinę politiką.

straipsnis. Tautos iždo teisės aktai
Tautos iždo taryba priima nutarimus, o Tautos iždo tarybos pirmininkas išleidžia įsakymus pagal savo kompetenciją.
Tautos iždas sudaro sutartis dėl vietinių pinigų funkcionavimo Litų asociacijose, Litų sąskaitų aptarnavimo, dėl valstybės ir savivaldybių programų bei strategijų įgyvendinimo.

ANTRASIS SKIRSNIS
TAUTOS IŽDO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

11 straipsnis. Tautos iždo taryba
1. Tautos iždui vadovauja Tautos iždo taryba. Tautos iždo tarybą sudaro devyni nariai: jos pirmininkas, du jo pavaduotojai ir šeši nariai.
2. Tautos iždo tarybos pirmininku, jo pavaduotojais ir tarybos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
3. Tautos iždo tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai, kredito įstaigų tarybų ir valdybų nariai.
4. Tautos iždo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Tautos iždo tarybos narius penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Tautos iždo tarybos pirmininko teikimu.
5. Tautos iždo tarybos nariai į šias pareigas gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tautos iždo tarybos atlyginimų dydį nustato Lietuvos Respublikos Prezidentas.

12 straipsnis. Tautos iždo tarybos funkcijos ir veikla
1. Tautos iždo taryba:
1) tvirtina vietinių pinigų naudojimo sutartis su Litų asociacijomis;
2) nustato Litų sąskaitų aptarnavimo reikalavimus ir tvirtina sutartis su šių sąskaitų aptarnavimo operatoriais;
3) nustato tikslines vietinių pinigų panaudojimo programas;

4) nustato Tautos iždo centrinio fondo ir vietinių fondų atsargų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis principus ir tvarką;
5) nustato vietinių pinigų, o taip pat kitų Tautos iždo vertybinių popierių emisijos tvarką;
6) priima kitus nutarimus, susijusius su Tautos iždo tikslų bei uždavinių įgyvendinimu;
7) tvirtina tarptautinio bendradarbiavimo sutartis;
8) sprendžia vietinių pinigų išleidimo ir išėmimo iš apyvartos tvarkos ir su tuo susijusius klausimus;
9) steigia Tautos iždo skyrius, atstovybes, įmones ir įstaigas savo funkcijoms atlikti,
10) tvirtina Tautos iždo etatų sąrašą ir struktūrą;
11) nustato Tautos iždo darbuotojų darbo tvarką;
12) sprendžia klausimus dėl bankroto bylų iškėlimo, kitų reikalavimų bei sankcijų Litų asociacijoms;
13) tvirtina Tautos iždo metinį biudžetą;
14) nustato Tautos iždo finansinės apskaitos politiką ir tvirtina metinę finansinę ataskaitą;
15) nustato Tautos iždo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, taip pat pirkimų tvarką.

13 straipsnis. Tautos iždo tarybos narių atleidimas iš pareigų
Tautos iždo tarybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir tarybos nariai atleidžiami prieš terminą, tik kai jie neatitinka reikalavimų, kurie reikalingi šioms pareigoms atlikti, arba kai jie pripažįstami kaltais padarę sunkų nusižengimą.

14 straipsnis. Tautos iždo tarybos narių atsistatydinimas
1. Tautos iždo tarybos pirmininkas turi teisę atsistatydinti įteikęs atitinkamą prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui, o Tautos iždo tarybos nariai – jos pirmininkui.
2. Sprendimas dėl atsistatydinimo priimamas per vieną mėnesį nuo prašymo atsistatydinti įteikimo dienos.

15 straipsnis. Tautos iždo tarybos posėdžiai
1. Tautos iždo tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tarybos posėdžių rengimo tvarką nustato jos patvirtintas darbo reglamentas.
2. Tautos iždo tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip septyni tarybos nariai. Tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas.
3. Tarybos posėdžiams pirmininkauja jos pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Tautos iždo tarybos narių darbo apribojimas
Tautos iždo tarybos nariai negali būti kredito įstaigų tarybų ar valdybų nariais.

17 straipsnis. Tautos iždo tarybos pirmininkas
1. Tautos iždo tarybos pirmininkas:
1) organizuoja Tautos iždo darbą;
2) be atskiro įgaliojimo atstovauja Tautos iždui;
3) sudaro darbo sutartis su Tautos iždo darbuotojais su Tautos iždo atstovybių (skyrių) ar kitų Tautos iždo steiginių vadovais;
4) skatina pasižymėjusius darbuotojus, skiria drausmines nuobaudas;
5) tvirtina Tautos iždo tarybos narių pasiskirstymą pareigomis;
6) išduoda įgaliojimus;
7) tvirtina Tautos iždo struktūrinių padalinių nuostatus;
8) atlieka kitas Tautos iždo tarybos pavestas funkcijas.

18 straipsnis. Duomenų apsauga.
Tautos iždo taryba nustato vidaus duomenų apsaugos reikalavimus, teikia duomenų apsaugos reikalavimus sutartyse su trečiosiomis šalimis. Duomenų apsaugos tvarkos pažeidėjai atsako pagal įstatymus.

straipsnis. Tautos iždo vietinės atstovybės (skyriai).
1. Tautos iždo vietinės atstovybės (skyriai) yra juridiniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti vietinėse savivaldybėse.
2. Tautos iždo atstovybes (skyriuose) steigia Tautos iždo taryba.
3. Tautos iždas savo funkcijas vykdo tiesiogiai arba per atstovybes (skyrius).

TREČIASIS SKIRSNIS
TAUTOS IŽDO KAPITALAS, PAJAMOS IR IŠLAIDOS

20 straipsnis. Tautos iždo kapitalas
1. Tautos iždo kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, centrinio vietinių pinigų fondo lėšos bei atsargos kapitalas.
2. Įstatinis kapitalas yra … eurų. Jis sudaromas iš Lietuvos valstybės lėšų ir (ar) Tautos iždo pajamų vietiniais pinigais.
3. Atsargos kapitalas yra ne mažesnis kaip 10 procentų Tautos iždo įsipareigojimų.
4. Tautos iždo valdomame centriniame fonde sudaromi rezervai. Jų sudarymo ir naudojimo tvarką nustato Tautos iždo taryba.
5. Tautos iždas turi teisę teikti beprocentinius mikrokreditus vietiniais pinigais atitinkamos teritorijos ūkio subjektams.
6. Tautos iždas turi teisę finansuoti programas, kurios susijusios su įstatyme nustatytais jo tikslais ir uždaviniais.

21 straipsnis. Tautos iždo pajamos ir išlaidos
1. Tautos iždas planuoja savo metinį biudžetą numatydamas galimas pajamas ir būtinas išlaidas, siekdamas įgyvendinti savo pagrindinius tikslus ir uždavinius, atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas.
2. Tautos iždo išlaidos padengiamos iš Tautos iždo pajamų.
3. Tautos iždo pajamos ir išlaidos apskaitomos eurais ir vietinių pinigų ekvivalentais.

22 straipsnis. Tautos iždo pelnas (nuostolis)
Tautos iždo finansinių metų pelnas (nuostolis) skaičiuojamas iš pajamų atimant išlaidas. Tautos iždo pelnas reinvestuojamas į tautos iždo tikslinių programų įgyvendinimą.

24 straipsnis. Tautos iždo ir valstybės biudžeto santykis
Tautos iždo pelno dalis pagal sutartį su Lietuvos Respublikos Vyriausybę įmokama į valstybės biudžetą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIETINIŲ PINIGŲ OPERATORIŲ PRIEŽIŪRA

25 straipsnis. Vietinių pinigų operatoriai.
Vietinių pinigų operatoriai – tai savivaldybės, Litų asociacijos, Litų sąskaitas aptarnaujantys juridiniai asmenys. Vietinių pinigų operatoriai veikia pagal sutartis su Tautos iždu. Be sutarties su Tautos iždu ar jo atstovybėmis vietinių pinigų operatorių veikla negalima.

26 straipsnis. Vietinių pinigų operatorių riziką ribojančių normatyvų nustatymas
Tautos iždas savo priimtais teisės aktais ir sudarytomis sutartimis nustato vietinių pinigų operatorių veiklos riziką ribojančius reikalavimus.

27 straipsnis. Vietinių pinigų operatorių veiklos priežiūra
1. Vietinių pinigų operatorių veiklą prižiūri Tautos iždas ir savivaldybės.
2. Tautos iždas nustato vietinių pinigų operatorių ataskaitų teikimo tvarką.

28 straipsnis. Tautos iždo teisės atliekant vietinių pinigų operatorių veiklos priežiūrą
1. Tautos iždas ar jo atstovybės, atlikdamas vietinių pinigų operatorių veiklos priežiūrą, turi teisę:
1) gauti priežiūros funkcijai atlikti reikalingą informaciją iš valstybės institucijų, kredito unijų įmonių, įstaigų, organizacijų;
2) inspektuoti vietinių pinigų operatorius, tikrinti jų sąskaitas eurais ir litais, buhalterinius ir kitus dokumentus;
3) taikyti sutartyse su vietinių pinigų operatoriais nustatytas poveikio priemones, įskaitant leidimo naudoti vietinius pinigus panaikinimą.
2. Informacija, kurią Tautos iždas gauna iš valstybės institucijų, kredito unijų ir kitų kredito įstaigų, įmonių, įstaigų, organizacijų priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai ar kam nors perduota, išskyrus valdymo, kontrolės ir teisėsaugos institucijas įstatymų numatytais atvejais.
3. Vietinių pinigų operatorius inspektuojantys įgalioti darbuotojai turi teisę gauti visus dokumentus ir informaciją, susijusią su operatoriaus veikla bei finansine būkle.

29 straipsnis. Bendradarbiavimas su kitomis priežiūros institucijomis
Atlikdamas vietinių pinigų operatorių priežiūros funkcijas, Tautos iždas turi teisę keistis informaciją su kitomis valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis.

PENKTASIS SKIRSNIS
TAUTOS IŽDO FINANSINĖ APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ

30 straipsnis. Tautos iždo finansiniai metai
Tautos iždo finansiniai metai prasideda sausio mėnesio 1 dieną ir baigiasi gruodžio mėnesio 31 dieną.

31 straipsnis. Finansinė apskaita ir metinė finansinė ataskaita
1. Tautos iždo metinę finansinę ataskaitą sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir aiškinamasis raštas.
2. Metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Tautos iždas pateikia Lietuvos Respublikos Prezidentui ir paskelbia jas viešai.

32 straipsnis. Tautos iždo metinės finansinės ataskaitos auditas
Tautos iždo metinį auditą atlieka audito įmonė, kurią parenka Tautos iždas.

33 straipsnis. Tautos iždo metinė ataskaita
Tautos iždas viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie pagrindinius tikslus bei uždavinius, jų vykdymą, vietinių pinigų poveikį regionų ekonomikai, socialinės atskirties mažinimui, tikslinių programų rezultatų analizę.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis. Informacijos gavimas
Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės, įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo pateikti Tautos iždui informaciją, reikalingą jo funkcijoms atlikti.

35 straipsnis. Tautos iždo atleidimas nuo mokesčių
1. Šis įstatymas yra taip pat mokesčio įstatymas.
2. Tautos iždas nemoka jokių mokesčių ir rinkliavų, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytą įmoką.

36 straipsnis. Vietinių pinigų operatorių apmokestinimo tvarka.
Vietinių pinigų operatorių ir sandorių vietiniais pinigais apmokestinimo tvarką ir mokestinių įstatymų taikymo tvarką nustato Tautos iždo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis, Vyriausybės įgaliotos institucijos priimti teisės aktai.

Paskelbė Kauno forumas

Kauno forumas – pilietinė iniciatyva, siekianti telkti Lietuvos likimui neabejingus Kauno mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Mes siekiame ugdyti visuomenės sąmoningumą, grąžinti žmonėms Lietuvą ir Lietuvai jos žmones. Peržiūrėti visus Kauno forumas įrašus