Mūsų valstybinės institucijos iki šiol dar nežino, kad „įvaikinimą kitoje šalyje galima laikyti alternatyviu vaiko priežiūros būdu, jei vaiko negalima perduoti šeimai, kuri galėtų jį auklėti arba įvaikinti, IR JEI NEĮMANOMA SUTEIKTI TINKAMOS PRIEŽIŪROS toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs“ (Vaiko teisių konvencijos 21 str. b papunktis).