Ar pastebėjote vieną dalyką – plandemijos metu tie, kurie buvo vadinami antivaxeriais, mažų pajamų ir menko išsilavinimo žmonėmis – pasirodė teisūs beveik dėl visko.

Tačiau didelė visuomenės dalis šios pamokos neišmoko ir vėl patikėjo oficialia karo Ukrainoje versija, kuri, švelniai tariant, beveik dėl visų teiginių yra klaidinga.

O tie, kurie ja netiki, nes sugebėjo susirinkti informaciją, vadinami vatnykais ir Putino agentais, penktąja kolona ir dar visaip kaip.

Esu įsitikinęs, kad neužilgo daugelis vėl praregės ir sakys, oij, mus vėl apgavo. IR VĖL TIE PATYS.

Ir vėl pasirodys, kad tie visi vatnykai buvo teisūs… ir dėl neišprovokuoto karo, ir dėl Ukrainos pergalės, ir dėl Vakarų pagalbos „tiek, kiek reikės“, ir dėl Ukrainos stojimo į NATO ir dėl visko kito. Ir net dėl to, kad „Putinas toliau puls“.

Beje, įdomus pastebėjimas komentare papuolė – „Kodėl Putinas puola/puls vien NATO?“ – kodėl jis nepuola kitų šalių, nors jos nepriklauso NATO ir yra silpnesnės? Kodėl jos nedidina savo karinių biudžetų?

Kur čia šuo pakastas? – Atsakę į šį klausimą sau – suprasite ir karų priežastis, nors mums teigiama, kad Putinas puola be priežasties ir neišprovokuotas.

Geopolitikoje priežastis būna raudona linija, kurią peržengia tas, kas nebijo arba tas, kas tiki pagalba iš šono. Ukraina tikėjo.

Ankstesnėje temoje rašiau apie V.Zelenskio interviu, kuriami jis dar nepasakė visko, nes vis dar naiviai tikisi ir nenori gadint santykių. Kai supras, kad jokių santykių nebėra – tikėtina, kad tada pasakys daugiau.

Bet jis jau įvardijo, kad Vakarų politika Ukrainos atžvilgiu – nesąžininga. Ne tame ką Vakarai kalba, o tame, ką jie daro tikrovėje.

Na, o dabar Trumpas griauna visus naratyvus, kurias mus laikė apipainioję 2 plandemijos metus ir beveik 3 karo Ukrainoje metus. Viso – 5 metus.

Laikas pamatyti ir atmesti baimę. Jie visą laiką tikisi, kad sugebės mus išlaikyti baimėje. Daugeliu atvejų JŲ viltys pasiteisino.

Bet, kažkada tai turi baigtis. Didžiausia žmogaus dorybė yra drąsa, kartą pasakė A.A. Arvydas Šliogeris. Ir aš visada tą prisimenu, net tada kai bijau.

Bijoti negėda, tik kvailiai nebijo nieko – tačiau baimę galima nugalėt.

Tai visada lengviau, kai jautiesi ne vienas JIE tą žino, todėl vienas iš JŲ kovos su mumis būdų – mus izoliuoti, apkabinėti etiketėmis, kad su mumis bijotų palaikyti ryšius, kad atstumtų (irgi iš baimės), diskriminuotų ir apribotų (Cancel culture)

Kai žinai, kad tai laikinas dalykas ir tiesa anksčiau ar vėliau iškils, kaip Saulė virš horizonto – galima pakentėti – vardan to, kad JIE vis giliau smunka į nepasitikėjimo pelkę net be jokių etikečių ir mūsų pastangų, tampa pajuokos objektais su kvailių ir kenkėjų kepurėmis.

Tad baimė, kuri juos maitina – turi baigtis. Ne mes turime bijoti, o tie, kurie mus veda pražūtin greitėjančiais tempais.

Karma, ji veikia taip, kaip reikia – kur šiandien didžiausio Lietuvos Anūko šaika? Likučiai dar sėdi Seime, bet laikinai. Taip bus ir kitiems.

Pasaulis sukasi normalumo link. Turime judėti kartu su juo – tai vienintelė viltis išlikimui. Lietuvių išlikimui, o ne tos Lietuvos, kurioje lietuvių nėra.

Mes, jūs, aš, tu – ne vieni. Visame pasaulyje žmonės kovoja (ir laimi) už savo teisę kalbėti ką galvoja ir mato, nesislėpdami.

Nenuleiskime savo kardų, ir vienas lauke – karys.

Paskelbė Algimantas Rusteika

Peržiūrėti visus Algimantas Rusteika įrašus